Paskelbtos baudžiavos panaikinimo sąlygos nepatenkino valstiečių. Buvo sudaromi nuostatiniai raštai, kuriose buvo nurodami valstiečių išsipirkimo ir baudžiavos sąlygos.
Valstiečiai norėjo tuojau pat gauti piliečių teises ir nemokamai tuos žemės sklypus, kuriuos dirbo. Valstiečiai buvo nepatenkinti mažais skirtiniais sklypais, nesutiko už žemę mokėti piniginę duoklę. Netekę vilties, jog gaus žemę ir laisvę nemokamai, valstiečiai norėjo, kad būtų panaikintos jų, kaip laikinųjų prievolininkų priedermės.

Išperkamieji mokesčiai, kuriuos valstiečiai turėjo mokėti, įskaitant ir skolos procentus, 49 metus, buvo gerokai didesni už tuo meto žemės pardavimo kainas. Tad Aleksandras II leido išsipirkti žemę, praleidžiant duoklės mokėjimo etapą.
Viršnorminė žemė buvo atimama zemstvų, teismų ir kitos reformos pratęsė 1861 m. vasario 19 d. baudžiavos panaikinimo reformą.
Zemstvos turėjo vadovauti gubernijos ūkiui, liaudies švietimui, medicinos ir veterinarijos pagalbai.

Apskričių ir gubernijų zemstvų nariai buvo renkami trejiems metams ir kasmet rinkdavosi į savo posėdžius.

1864 m. 11 20 nuostatai skelbė, kad teismai yra neluominiai, jų procesas vyksta viešai, o teisėjai nepriklauso nuo vykdomosios valdžios. Pirmoji teismų instancija buvo gubernijos teismas, o aukščiausioji – senatas.

Baudžiavos panaikinimas ir kitos reformos Rusijoje paspartino naujų, buržuazinių santykių formavimąsi. Prasidėjo naujas, kapitalistinis Rusijos raidos etapas.

Views All Time
Views All Time
4869
Views Today
Views Today
1
0 0