(veržlumas arba asketizmas; pasišventimas)

Žodis „tapas“ sudarytas iš žodžio „tap“ šaknies. „Tap“ reiškia liepsnoti, degti, švytėti, arba karščiuoti. Žodis“tapas“ reiškia liepsnojantį veržlumą bet kokiom sąlygom siekiant atitinkamo gyvenimo tikslo. Jis numato apsivalymą, discipliną ir asketizmą. Bet kokį charakterio ugdymo mokslą galima vadinti kaip tapas praktiką.

Tapas – tai sąmoningas veržlumas pasiekti galutinę vienybę su Dievybe ir išdeginti visus norus stovinčius šiame kelyje į šį tikslą. Deramas tikslas nušviečia, išvalo ir sudvasina gyvenimą. Be tokio tikslo veikla ir maldos nieko nereiškia. Gyvenimas be tapas panašus į širdį be Meilės. Protas be tapas negali pakilti pas Dievą.

Yra trys tapas tipai. Jie gali priklausyti:

kūnui (kaika);

kalbai (vačika);

protui (manasika).

Kūno tapas tai:

susilaikymas (brachmačiarija) ir

geranoriškumas (ahimsa).

Kalbos tapas tai:

parinkimas neužgauliojančių žodžių savo kalboje;

Dievo šlovinimas;

įprotis kalbėti tiktai tiesą nesiskaitant su galimomis pasekmėmis pačiam sau;

nekalbėjimas blogai apie kitus.

Proto tapas tai:

Kultivavimas nuostatos, kurios metu žmogus nepraranda savikontrolės, išlaiko ramybę ir pasitenkinimą tiek džiaugsme, tiek ir liūdesyje.

Tapas taip pat bus tada, kai žmogus dirba be egoistiškų paskatų, be vilties į atlygį, nepalaužiamai tvirtai tikint, kad net žolelės stiebelis negali pajudėti be Aukščiausiojo valios.

Dėka tapas jogas išvysto kūno, proto ir charakterio galias, įgyja drąsą ir išmintį, sveikatingumą, tiesumą ir paprastumą.

Views All Time
Views All Time
1810
Views Today
Views Today
1
0 0