Žodis „pranajama“ kaip ir žodis „joga“ yra daugiareikšmis. Prana reiškia įkvėpimą, kvėpavimą, gyvybę, gyvybingumą, vėją, energiją, galią. Šis žodis taip pat gali reikšti Sielą kaip priešingumą Kūnui. Daugiskaitoje šis žodis, paprastai reiškia gyvybiškai svarbius energijos srautus.“Ajama“ reiškia trukmę, išplitimą, ištęsimą arba sulaikymą. Tokiu būdu žodis „pranajama“ reiškia kvėpavimo pratęsimą ir jo kontrolę. Ši kontrolė suprantama, kaip kontrolė visomis kvėpavimo funkcijomis, o būtent:

Įkvėpimu – puraka (pripildymas);

iškvėpimu – rečiaka (plaučių ištuštinimas);

užlaikymu – kumbhaka (būsena kurioje nevyksta nei įkvėpimas nei iškvėpimas).

Ha-tha Jogos tekstuose terminas kumbhaka naudojamas plačia apibendrinančia prasme žymint visas tris kvėpavimo funkcijas: įkvėpimą, iškvėpimą ir užlaikymą.Kumbhaka – tai ąsotis, puodas arba puodelis. Indas gali būti užpildytas vandeniu ir tuo pačiu išstumiant iš jo orą, arba gali būti užpildytas oru išpilant iš jo vandenį. analogija surandama ir dviejuose kumbhakų būviuose:

Kada kvėpavimas sulaikomas po pilno įkvėpimo (plaučiai užpildyti gyvybingu oru)prieš tai, kaip prasideda iškvėpimas ir vadinai antara kumbhaka. antara reiškia vidinis;

kada kvėpavimas sulaikomas po pilno iškvėpimo (iš plaučių pilnai išstumiamas atidirbtas oras)prieš įkvėpimo pradžią ir vadinasi bahja kumbhaka. Bahja reiškia išorinis.

Taigi kumbhaka – tai intervalas tarp pilno įkvėpimo ir iškvėpimo (antara kumbhaka), arba tarp pilno iškvėpimo ir įkvėpimo (bahja kumbhaka). Abiejuose atvejuose kvėpavimas sustabdomas ir sulaikomas.

Tokiu būdu, pranajama – tai mokslas apie kvėpavimą. Tai stebulė apie kurią sukasi gyvenimo ratas.“Ha-tha Joga Pradipika“ (sk. 2,16) – įspėja: „Kaip liūtus, dramblius ir tigrus prijaukina po truputį, taip ir valdyti praną mokomasi palaipsniui ir lėtai, atsižvelgiant į mokinio sugebėjimus ir fizines galimybes. Priešingu atveju Ji (pranajama) užmuš Jį (mokinį).

jogo gyvenimas matuojamas ne dienų kiekiu, kvėpavimo kiekiu. Todėl jis laikosi tinkamos, lėto kvėpavimo ritmo schemos.Tokios ritmo schemos stiprina kvėpavimo sistemą, ramina nervų sistemą ir susilpnina geismus. Nusilpus norams ir geismams protas išsivaduoja ir tampa ginklu tinkamu susikaupimui. Neteisingai praktikuojantis pranajamą mokinys išderina savo organizmą ir iššaukia žagsulį, žarnyno dujas, astmą, kosulį, katarą. galvos skausmą, skausmus akyse ir ausyse, dirglumą. Reikia daug laiko, kad išmokti lėto, gilaus, stabilaus ir teisingo įkvėpimo ir iškvėpimo. Pasiekite tai prieš pradedant bandymus su kumbhakomis.

Kaip ugnis įsiplieskia pučiant į žaižaruojančias anglis, taip ir kūno viduje Dieviška ugnis švyti visa didybe, kai visi norų pelenai išsklaidomi pranajamos praktikos pagalba.

Šankraačiarija sakė:

„proto išlaisvinimas nuo visų iliuzijų – štai tikroji rečaka (iškvėpimas), suvokimas, kad „Aš“ tai Atma (dvasia) – štai tikroji puraka (įkvėpimas), stabilus šių įsitikinimų išlaikymas – štai tikroji kumbhaka (užlaikymas). Tai ir yra tikroji Pranajama.

Kiekvienas gyvas organizmas su kiekvienu įkvėpimu kartoja mantrą „Soham“ (Sah – Jis, „aham“ – Aš t.y. „Jis – nemirtingoji Dvasia – Aš“). Panašiu būdu kiekvienas gyvas sutvėrimas su lig kiekvienu įkvėpimu kartoja mantą „Hamsah“ ( Aš esu Jis). Tai adžapa mantra (nesąmoningai kartojama mantra) kuri kiekviename sutvėrime tęsiasi visą jo gyvenimą. Jogas pilnai suvokia šios adžapa mantros reikšmę ir tokiu būdu išsivaduoja iš visų pančių juosiančių jo sielą.Jisai patį savo būties kvėpavimą iškelia kaip auką Dievui ir kaip Dievišką palaimą gauna iš Dievo gyvenimo kvėpavimą.

Kiekvieno žmogaus kūne esanti prana (dživatma) yra dalis Visatos Dvasios (Paramatma) kosminio kvėpavimo. Pranajamos praktika, tai bandymas suderinti individualųjį kvėpavimą (pinda-prana) su kosminiu kvėpavimu (brahmanda-prana).

Kaip pasakė vienas XVII amžiaus mistikas Kariba Ekken: „Jeigu jūs norite išsiugdyti dvasios ramybę tai iš pradžių išmokite valdyti kvėpavimą. Kada kvėpavimas kontroliuojamas, širdis tarpsta ramybėje. Kai kvėpavimas konvulsyvus (nevalingai trūkčiojantis), tai širdis nerami. Todėl prieš imdamasis ko nors, iš pradžių susitvarkykite savo kvėpavimą, tai suminkštins jūsų charakterį ir nuramins dvasią.

Čitta (protas turinti sprendimo priėmimo būvį + gebantis matyti skirtumą tarp dalykų + ego kuriantis „Aš“) panaši į vežimą kinkytą stipriais žigais. Vienas iš jų Prana (kvėpavimas) kitas – vasana (noras). Vežimas bus tempiamas į tą pusę į kurią temps labiau stipresnis žirgas. Jeigu vyrauja kvėpavimas, tai norai kontroliuojami, jausmai sulaikomi ir protas ramus. Jeigu vyrauja noras, tai kvėpavimas padrikas, protas sujaudintas ir nerimaujantis. Todėl jogas ir įvaldo kvėpavimo meną. Reguliuojant kvėpavimą ir valdant jį, jogas valdo protą ir sustabdo jo pastovius virpesius. Per pranajamos užsiėmimus akys užmerktos, kad protas neklaidžiotų.

„Kada prana ir manas (protas) ištirpsta, iškyla neaprašomas džiaugsmas“

, 4,30

Emocianalus kvėpavimas įtakoja į kvėpavimo tempą ir taip pat sąmoningas kvėpavimo reguliavimas sulaiko emocijų bangavimą. kadangi pagrindinis jogos tikslas- kontroliuoti ir sustabdyti protą, tai jogas iš pradžių išstudijuoja pranajamą, tam, kad įvaldyti kvėpavimą. Tai duos jam galimybę valdyti jusles, ir tokiu būdu pasiekti pratjaharos stadiją. Tik tada protas bus paruoštas susikaupimui (dhijana).

Kalbama, kad protas yra dvejopas. Jis gali būti švarus ir nešvarus. Protas yra švarus, kad jis visiškai laisvasnuo norų ir nešvarus, kad jis sąjungoje su norais. Išlaisvinęs protą nuo tinginystės ir išsiblaškymo, padaręs jį stabiliu, žmogus pasiekia būseną be minčių (amanasika), aukščiausios Samadhi būsenos. Ši būsena ne lunatizmas ir ne idiotizmas, bet sąmoningas proto būvis, laisvas nuo minčių ir nuo norų. Yra esminiai skirtumai tarp lunatiko ir idioto iš vienos pusės ir jogo iš kitos pusės.Pirmieji nežino jokių rūpesčių, antrieji stengiasi jų atsikratyti Proto ir kvėpavimo vienybė ir jausmas atsisakius visų egzistavimo ir mąstymo sąlygotumų – štai ką reiškia Joga

Prana Vaju

Viena iš pačių subtiliausių energijos formų yra oras. Ši gyvybinė energija, persmelkianti ir žmogiškąjį kūną, Ha-tha jogos tekstuose dalinasi į penkias pagrindines kategorijas pagal atitinkamas funkcijas. Šios kategorijos kurios vadinasi Vaju (vėjas) yra tokios:

prana (čia šis bendras terminas naudojamas, kaip sudėtinė dalis);

apana – kuri juda apatinėje pilvo dalyje ir valdo šlapimo ir išmatų išskyrimo funkcijas;

samana – kuri įpučia virškinimo ugnį ir padeda virškinimui;

udana – kuri yra krūtininėje srityje ir valdo oro ir maisto vartojimą;

vjana – kuri persmelkia visą kūną ir paskirsto energiją gaunamą iš maisto ir kvėpavimo.

Yra dar penkios pagalbinės Vaju:

naga – kuri riaugėjimo pagalba nuima spaudimą pilvo srityje;

kurma – kuri valdo vokų judesius, kad apsaugoti nuo įvairių svetimkūnių pakliuvimo į akis ir nuo pernelyg ryškios šviesos.

krikara – kuri apsaugo nuo svetimkūnių pakliuvimo į nosį, nosiaryklę ir gerklę iššaukdama čiaudulį ir kosulį;

devadatta – kuri žiovavimo pagalba užtikrina papildomo deguonies pakliuvimą į smegenis kai žmogus yra nuvargęs;

dhanamdžaja – kuri pasilieka kūne, net kai kūnas numiršta ir kurios dėka kartais lavoną išpučia.

OM TAT SAT

Views All Time
Views All Time
4323
Views Today
Views Today
2
0 0