Kas yra kundalini?

Paraidžiui „kundalini“ reiškia „susirangęs“ (kaip gyvatė). Klasikinėje hatha jogoje kundalini apibrėžiama kaip nugaros pagrinde susirangiusi gyvatė, kuri, tarsi spyruoklė, gali išsilaisvinti. Tačiau tiksliau ją apibūdinina kūrybinės energijos indo metafora. Tačiau kvaila manyti, kad pakanka tik prisėsti ir sukaupti dėmesį į kundalini (kaip kažkokią išorinę jėgą). Daug naudingiau įsivaizduoti, kad kundalini yra mūsų sąmonės pagrindas, kad kundalini tekant mūsų kūnu įkraunama ir mintis.

Kašmyro šyvaizme aprašomos trys kundalini apraiškos (kurios iš tikro yra viena, tik išskyrimas padeda suprasti jos pasireiškimus):
para-kundalini yra universalioji energija;
prana-kundalini yra „įkraunanti“ kūno-minties visumą; šakti-kundalini sąveikauja tarp anų dviejų.

Koks skirtumas tarp prana ir kundalini?

Prana reiškia „gyvybės kvapas“ (ar bioenergetinis gyvumas). Ji siejama su kūno ir minties veiklos palaikymu. Kundakini savo prana-kundalini apraiška yra tapati pranai. Tačiau kundalini dar turi ir sąmonės bei kosmoso energijos apraiškas. Iš kitos pusės tai galima laikyti papildomomis pranos apraiškomis.

Yra trys nuomonės, pristatomos išsiskiriančiais atstovais:
1) Tibeto jogai laiko, pranos (rlung) pažadinimas yra tik visiškos kundalini (gTummo) apraiškos pradžia. Ši nuostata paaiškina skirtumą tarp malonių lengvų nugaros pojūčių ir tarsi kokio sunkiasvorio traukinio – kundalini lėkimo;
2) Svami Šivom Tirth mano, kad tos savokos yra visai tapačios. Minėtas skirtumas yra ne dėl skirtingos energijos prigimties, o sąmonėje, kuri tai patiria. Jei sąmonė patirianti pranos veiklą yra nugaroje (pagrindiniame sušumna kanale), tai pojūčiai daug galingesni.
3) Hatha jogas Desikaran’as mano, kad tikras energijos pažadininimas yra būtent prana žadinimas, o kundalini tik „užkemša“ centrinį kanalą ir turi būti „sunaikinta“, kad duotų kelią pranai.

Kuo skiriasi kundalini nuo kinų či?

Kinų či (ar qi) sąvoka yra tapati indų pranos sąvokai. Jos sukelia tokius pat pojūčius.

Ar kinų či-gong yra kundalini joga atmaina?

Bet kuris kitas šiuolaikinis mokymas yra labiau priešingas Kundalini joga nei či-gong. Dauguma či-gong ir KY pratimų yra idendiški. Užsiminėjantys či-gong patiria tokius pat pojūčius. Jų abiejų pagrindas yra tas pats – pašalinti kliūtis či (prana) energijai.

Jei kundalini yra universali energija, kodėl atrodo, kad kai kurie jogai jos turi daugiau?

Kodėl atrodo, kad kai kurie turi didesnį indą kosminei energijai? Kai kurie kinų tekstai išskiria „įgimtą či“, kurią žmogus gavo gimdamas, ir „įgytą či“, kurią galima treniruoti. Ne visi žmonės gauna tą patį „įgimtos či“ kiekį, kuris apsprendžia kūno stangrumą ir bendrą gyvibingumo lygį.

Tačiau besitreniruodami asmenys su silpna „įgimta či“ gali aplenkti tuos, kurie gimė su stipria či. Kinijoje yra daug pasakojimų apie tokius atvejus. Bet ir gimę su stipria qi gali ją vystyti įgaudami nepaprastą galią.

Ar galiu naudoti Kundalini jogą vien tik savo sveikatos būklei pagerinti?

Joga pratimai yra skirti kūno „išvalymui“ ruošiantis kundalini išlaisvinimui. Juos galima panaudoti sveikatai sustiprinti. tai nesukels jokių blogų pasekmių. Taip į Vakarus atėjo hatha joga – mokant pratimų be dvasinio pagrindo. Tačiau kam naudoti tokį galingą įrankį vien tokiam paprastam tikslui?

Ar kundalini žinomas Tibeto budizme?

Natha Sampradaya ir Vadžrayana pradžią davė Mahasiddhai, kurie veikė Indijoje 8-10 amžiais. Kundalini joga sudarė pagrindą šių Mahasiddhų mokymams (jie ją vadino „Kandali joga’, vienas jų buvo garsusis Milarepa, apie jį galite paskaityti šiame puslapyje)- ir jie yra perkelti į Tibeto budizmą kaip „gTummo rnal ‘byor“.

Koks kundalini sąryšis su dvasiniu nušvitimu?

Pradėkime nuo pagrindinių sąvokų: jogos anatomijoje sušumna yra pagrindinis kanalas, kuriuo kundalini energija keliauja iki pat pakaušio. Šalia šio kanalo išsidėstę papildomų kanalų tinklai, kurie vadinami čakromis, kurios siejamos su pagrindiniais mūsų kūno organais: gerklės, širdies, saulės raizginio ir t.t. Energijai pakliūti į šiuos centrus trukdo kliūtys, kurių svarbiausios yra trys: Brahma mazgas blokuoja nugaros „pagrindą“, Višnu centras – širdies centrą ir Rudra mazgas – centrą esantį tarp antakių. Jogų (pvz., Hatha joga pradipika) nušvitimo sąvoka išreiškiama prasiskverbimu pro šias kliūtis. Apibrėžiami keturi tobulėjimo etapai:

arambha – Brahma mazgo įveikimas ir kundalini pažadinimas;
ghata – Višnu mazgo įveikimas ir vidinė absorbcija;
paričaja – padidinant absorbcijos gylį;
nišpati – Rudra mazgo įveikimas leidžiant kundalini pasiekti viršugalvį. Šioje būsenoje susiliekama su trancendentiniais pradais – ir jogas nieko daugiau pasiekti nebegali.
Kundalini joga tikslas yra toks pat kaip ir kitų dvasinių sistemų – išsiveržti iš egoistinio ir susvetimėjusio apribojimų rato – akcentuojant kundalini vidines apraiškas.

Kaip man pažadinti kundalini?

Netiesiogiai kundalini gali būti pažadinti intelektualine veikla, atsidavimu ir sveiku gyvenimu. Einant šiais keliais kliūtys pamažu šalinamos. Kundalini gali būti pažadinti greitai, tačiau lėtai šalinamos kliūtys trukdo energijai laisvai cirkuliuoti.

Yra du principiniai kundalini žadinimo būdai. Viename jų naudojamas šaktipat metodas („Šakti nusileidimas“), kai būtinas mokytojo pradinis „pastūmimas“. Jis vadinamas įvairiai: Siddha Mahayoga, Kundalini Mahayoga, Sahaja Yoga (spontaniškoji joga).

Kitame remiamasi jogos pratimais. Tarp šio stiliaus mokyklų yra mantra Yoga, Hatha Yoga, Laya Yoga ir Kriya Yoga.

Nors daugelis pratimų sutampa, Siddha Mahayoga ir Kundalini joga skiriasi. Siddha Mahayogoje guru pažadina kundalini ir tolimesni pratimai yra pasyvus nevalingas kundalini priėmimas. Kundalini jogoje kundalini pažadinama ir vystoma valios pastangomis.

Ar pažadinus kundalini man reiks keisti gyvenimo būdą?

Sunku tuo pačiu metu ir turėti saldainį, ir jį valgyti. Jei žadinate kundalini norėdami praturtinti savo gyvenimą, tai tikėtina, kad po to pasikeis ir gyvenimo būdas. Rekomenduojama prisilaikyti tam tikros miego, poilsio ir maitinimosi disciplinos, nes kitaip galima jausti tam tikrą nepatogumą. nevaldant seksualinės veiklos ir fizinio krūvio sunku tikėtis didelių pasiekimų.

Ar būtina žadinti kundalini siekiant nušvitimo?

Taip teigiama kašmyro Šivaizme (skaitykite apie jo pradininką) bei tantristų (hinduizmo bei budistų) raštuose, kaip ir Hatha jogoje bei Nath Sampradaya kūriniuose. Tokį požiūrį išsakė Šri Ramakrišna, Swami Sinananda, Paramahamsa Yogananda ir Swami Vivekananda bei daugelis kitų.

Tačiau yra ir nesutinkančių su šiuo požiūriu. Sri Činmojus, Da fry Džonas bei Gurdžijevas. Nuomonės įvairios: Gurdžijevui kundalini tėra rišančioji galia (su pasauliu), pas Sri Činmojų kundalini teturi tik taikojąją funkciją – asmenį padarančią galingesniu, tačiau nepadedančią nušvitimui. Da fry Džono (Franklin Jones, taipogi Da Love Ananda) kundalini kritika aštresnė. Jam nušvitimas nėra patyrimo pasekmė. Tai pažinimo transformacija. Tai paneigia kundalini judėjimą izoliuojant kundalini patirtis atskiruose centruose.

Dar kituose mokymuose (Zen, Vipassana) kundalini ryšio su nušvitimu nenumato. Jie (pvz., Jiya Kennet) gali stiprinti kundalini, tačiau ji nėra jų mokymų esmė.

Kokie dar mokymai susiję su kundalini?

Panašias sąvokas turėjo daugelis dvasinių judėjimų: krikščionybė (ypač kvakerizmas ir Pentekostalizmas), sufizmas, kabala, alchemija ir magija…

Išgarsėjo nemažai skandalų, susijusių su seksu, kuriuose dalyvavo kundalini jogai. Ar tai turi pagrindą?

Skandalų turėjo nemažai švairių sistemų guru. Kundalini jogas dažniausiai yra galinga charizmatinė asmenybė, turinti sugebėjimus tiesiogiai paveikti kitų asmenų mintį. Vakariečiai dažnai suklysta šią galimybę palaikydami apreiškimo ženklu.ir leidžia mokytojams didelę laisvę.

Be to, kundalini jogoje yra įprasta laikinai pabrėžti seksualinę veiklą. Šis joga laikotarpis reikalauja didelės savidrausmės. Taip pat kundalini joga artimai susijusi su tantriniais mokymais, kuriuose atliekami ir sekso pratimai. Tad visada yra pavojus peržengti leistiną ribą.

Views All Time
Views All Time
2916
Views Today
Views Today
1
0 0