Apie 12 val. dienos iš Tauragnų atvyko milicijos įgaliotinis Rudėnas. Vėliau atėjo Sėlos kolūkio pirmininkas Kilkus ir daug kitų netoli gyvenančių žmonių.

Praėjus pirmai susijaudinimo bangai, milicininkas pradėjo varinėti žmones namo. Po to milicininkas su kolūkio pirmininku pradėjo daryti kratą – ieškoti netvarkos kaltininkų. Kamaroje viską sutvarkė. Uždarė ir užkabino jos duris. Pirkioje pasiliko Grašių kaimynas Ruzgas ir namiškiai, o milicininkas Rudėnas, kolūkio pirmininkas Kilkus ir šeimininkas Andrius užlipo apžiūrėti pastogės. Ten nieko neradę nulipo žemyn. Susitarė palūkėti ir pažiūrėti, kas bus toliau.

Palūkėję, nutarė pažiūrėti, ar kamaroje tebėra jų padarytoji tvarka. Žiūri – sėlenų dėžė apversta. Ant jos stovėjo mažas kryžiukas, kuris paprastai stovėdavo ne kamaroje, bet gyvenamąjame trobos gale. Šeimininkas paima į rankas kryželį ir sako:

– Viešpatie, ir tave pradės nešioti. –

Kamaroje ant staliuko stovėjo svarstyklės. Vienoje svarstyklių lėkštėje buvo 100 gr. svarstis, kitoje – miltų sėmė.

Tada milicininkas Rudėnas antrą kartą išskubėjo į Tauragnus patelefonuoyi Utenos milicijai, kad atvyktų iGrašių namus.

Vakare įėję į kamarą, žmonės ant grindų pamatė neaiškią šviesulę. Iš kur ji? Prie sienos buvo atremta pirties prausyklė, o po ja padėta deganti lempa ir ant lempos briaunos degtukai. Tai matė Juozas Grašys (Grašių km.), Steiblys (tada gyvenęs Grašių km.), Antanas Juodvalkis ir Petras Bileišis (abu Žiezdrių km.).

Gandas apie šiuos reiškinius pasklido labai plačiai. Antradienį prisirinko irgi daug žmonių. Jie tikėjosi ką nors naują pamatyti ar kaltininką išaiškinti. Bet šį kartą buvo ramu.

Iš Utenos atvyko milicija. Ji žmones išvaikė ir išjuokė visus, kurie tikėjo, kad čia vaidenasi piktosios dvasios.

– Argi galima tikėti, kad yra velnias?

Juk velnią pripažinus, reikėtų pripažinti, kad esąs ir Dievas. Bet gi tai būtų vaikiška.

Views All Time
Views All Time
2999
Views Today
Views Today
1
0 0