Joga – tai fizinio, protinio ir dvasinio tobulėjimo sistema. Ji atsirado Indijoje prieš daugelį tūkstančių metų. Tai ne religija, ji neturi šventyklų, apeigų nei dogmų. Tai savęs pažinimo būdas, kuris prasideda kūno tobulinimu, o baigiasi dvasios tobulinimu.

Itso Brauno knygoje “Jogos mokymo prasmės atskleidimas” pabrėžiama, kad jogos negalima lyginti su krikščionybe, kad tikras jogas – ne žynys ir ne orakulas, o žmogus, pasiekęs dvasios prašviesėjimą. Jis gali būti bet kokios religijos arba neišpažinti jokios.

Keletas žodžių apie jogos kilmę. Pirmieji jogai Indijoje buvo apsišvietę mistikai, kuriems labiausiai rūpėjo mirtingo žmogaus kūno ir nemirtingos dvasios ryšys. Ilgus amžius jie tyrė įvairius atsipalaidavimo, susikaupimo ir mąstymo metodus, ieškojo įvairių kvėpavimo tipų, fizinių ir protinių pratybų, tinkamo maisto, kūno pozų įtakos sąmonės būklei. Galiausiai jie susistemino savo ieškojimų rezultatus ir pavadino tai jogos mokymu.

Žodis “joga” sanskrito kalboje reiškia “ryšį, susijungimą”. Toks pavadinimas pasirinktas todėl, kad jogos tikslas – mirtingo žmogaus dvasios susiliejimas su amžina pasauline dvasia, harmonija, o taip pat individualios sąmonės susivienijimas su kosmine sąmone. Ją galima pavadinti Tiesa, Šviesa, Dievu, Vidine tiesa, – kaip kam patinka. Indui joga – tai filosofija, mokymas, menas ir gyvenimo būdas. Jogos mokymą sudaro keletas susijungimo su pasauline dvasia būdų pagal įvairius žmonių tipus ir temperamentus, pradedant nuo jogos, kuri tinka besidomintiems fiziniu tobulėjimu, ir baigiant jogam per kurią išlaisvinamos vidinės dvasinės žmogaus galios, susiliejama su dievybe. Tai hatha, radža, krija, karma, džniana, bhaktė, laja ir mantra jogos.

Hatha jogai priklauso fiziniai ir kvėpavimo pratimai.

Krija joga – dorovingumo kelias.

Karma joga – veiklos joga, tobulumo viršūnių pasiekimas neegoistiniu, visiems naudingu darbu.

Džniana joga – pažinimo, žinojimo kelias.

Bhakti joga – meilės ir atsidavimo kelias.

Laja joga – žmogaus harmonija su Visata.

Mantra joga – kelias į susiliejimą su dievybe per atitinkamų garsų vibracijas.

Aš studijavau hatha jogą ir apie tai ketinu papasakoti. Kiti jogos keliai netinka verslo pasauliui, didelių miestų gyventojams, kai tuo tarpu hatha joga, – fizinio tobulumo siekimas, turėtų didelės šviečiamosios ir praktinės reikšmės pavargusiems, nusikamavusiems europiečiams, jų kūnui, protui ir dvasiai.

Pirmoji hatha jogos pakopa susideda iš asanų, arba pozų. Tai fiziniai ir gilaus kvėpavimo pratimai bei mityba. Rūpinamasi žmogaus organizmo visybe ir sveikata, didelis dėmesys kreipiamas į kūno organų veiklą ir dvasinę būklę.

Ši knyga – ne jogos mokymo vadovėlis, bet praktiški patarimai, kaip sveikiems ir laimingiems ilgiau gyventi. Ji Jus pamokys taisyklingai kvėpuoti, rekomenduos, ką ir kaip valgyti, kaip atsipalaiduoti ir valdyti savo kūną ir dvasią. Jūs pradėsite geriau miegoti, būsite laimingesni, galva bus rami, šviesi, išmoksite saugoti sveikatą, išvengti peršalimų, karščiavimų, vidurių užkietėjimų, galvos skausmų, nuovargio. Sužinosite, ką reikia daryti norint išlikti jaunatviškiems, kaip būti žvaliems, judriems, kad ir kiek turėtumėte metų; kaip reguliuoti svorį, išvengti raukšlių, išsaugoti glotnią odą ir skaistų veidą.

Senosios Indijos filosofas Patandžalis, gyvenęs maždaug II a. prieš Kristaus gimimą, susistemino iki to laiko buvusias žinias apie jogą ir sudarė aštuonių jos pakopų sistemą.

Pirmosios dvi pakopos – tai jama ir nijama; jos ilgainiui buvo sujungtos ir pavadintos jau anksčiau minėta krija joga.

Asanos ir pranajama sudarė anksčiau minėta hatha joga.

Pratjahara, dharana, dhijana ir samadhis sudarė radža jogą.

Štai iš eilės aštuonios jogos dalys, arba pakopos:

jama – žalingų įpročių, blogų charakterio bruožų atsisakymas, savidisciplina;

nijama – nurodymų vykdymas, drausmingumas;

asanos – pozos, tam tikrų fizinių pratimų atlikimas;

pranajama – gyvybinės energijos išsaugojimas, kvėpavimo reguliavimas;

pratjahara – visiškas pojūčių kontroliavimas;

dharana – dėmesio sutelkimas, susikaupimas;

dhijana – meditacija;

samadhis – aukščiausia jogos pakopa, kai pakylama virš asmeninio “aš” ir atsiveria tiesa, žinojimas.

Pastarosios 4 pakopos įveikiamos tik vadovaujant prityrusiam mokytojui.

Siekdami fizinės ir dvasinės harmonijos, jogai ir sudarė kūno ir dvasios pratybų sistemą.

Šioje sistemoje žvelgiama į žmogų kaip į fizinio, moralinio, protinio ir dvasinio jo aspektų visumą. Net fiziniai pratimai yra visapusiški ir apima visa, kas reikalinga žmogaus sveikatos gerinti: taisyklingą kvėpavimą, fizinį krūvį, dietą, kūno ir sąmonės atsipalaidavimą ir higieną.

Pirmieji jogai dešimtmečiais tyrė įvairių pozų, pratimų, kvėpavimo ir maisto poveikį gyvam žmogaus organizmui. Jie stebėjo gyvūnus, jų kvėpavimo ir poilsio būdus, jų elgesį susirgus ar gresiant pavojui. Tik didžiulio kantrumo ir įžvalgos dėka jogai biologinius procesus panaudojo sveikatai palaikyti ir gyvenimui pratęsti. Prieš tūkstančius metų sudaryti jogų metodai iki šių dienų neprilygstami. Dauguma dietologijos ir kūno kultūros atradimų jogams seniai buvo žinomi, bet savo metodus jie laikė paslaptyje.

Nuėję į fizkultūros metodikos kabinetą ar sporto mokyklą, Jūs būsite pritrenkti – kiek daug ten naudojama jogų pratimų. Deja, ten prarasta jų pagrindinė vertybė, nes, nederinami su tam tikru kvėpavimu ir be psichologinės nuostatos, jie tampa mechaniniais.

Žmonės manęs dažnai klausia: “Kodėl jogai tiek daug dėmesio skiria kūnui, kai jų galutinis tikslas – dvasinis susiliejimas su dievybe?” Jie stengiasi, kad kūnas būtų sveikas, stiprus, gražus, gracingas ir švarus tiek savo vidumi, tiek ir išore, nes kūnas jiems nelyginant indas, kuriame pasireiškia jų aukštesniosios galios. Kaip smuikininkas rūpinasi savo smuiku, be kurio jis negalėtų išreikšti savo dvasios esmę.

Indijoje yra guru, dvasinių Mokytojų, vadovų, kurie jogos metodų moko savo mokinius. Tai tikri prityrę jogai, jie jau toli palikę pirmąsias pakopas, hatha jogos fizinius pratimus – pradinį žingsnį jų ilgame tobulinimosi kelyje. Jie gyvena nuošaliose vietose ir jogos mokymo paslaptimis dalinasi tik su savo mokiniais. Šitaip jiems pavyksta išsaugoti savo mokymą per tūkstančius metų, kad ir kiek būtų epidemijų, katastrofų, karų ir antpuoli Indijoje. Joga daugybei žmonių padeda išsaugoti sveikatą ir dvasinę ramybę.

Views All Time
Views All Time
7318
Views Today
Views Today
1
0 0