Tarptautinės kategorijos parapsichologas, astrologas, tarologas Vladimiras Azanovas 15-ka metų domisi astrologija bei taro kortomis, taip pat poltergeistu, bildukais. Aukštas, atletiško sudėjimo 48 metų vyras, laisvalaikiu užsiimantis, pasak jo,”energoinformacine tapyba”, 1989–1991 metais sirgdamas keletą kartų patyrė klinikinę mirtį ir įgavo aiškiaregystės dovaną. šią dovaną pritaiko savo kasdienėje praktikoje, padėdamas daugeliui netekusių sveikatos.

Jo paveikslai, kuriuose užkoduota informacija apie sveikatą, sėkmę, tarpusavio santykių darną, naudojami kaip talismanai. žmonės su įvairiais negalavimais bei dvasinėmis problemomis nuolat lankosi jo kukliame bute Vilniuje, S.Stanevičiaus gatvėje.

– Jaunystėje buvote garsus lengvaatletis, sporto meistras, daugkartinis Azerbaidžano čempionas bei Lietuvos čempionatų prizininkas. Brandžiame amžiuje gan netikėtai atradote savyje naujas galias. Kaip tai nutiko? Nuo ko viskas prasidėjo?

-1990 metais labai sunkiai sirgau, ilgą laiką buvau tarp gyvenimo ir mirties. Išgyventi padėjo ne tik stropūs, pasiaukojantys gydytojai, kuriems esu be galo dėkingas už suteiktą pagalbą, bet ir ta nuostabi, dieviškoji energija iš viršaus. Po to ėmiau vis daugiau galvoti apie esminguosius žmogaus būties klausimus, apie tai, ką paliksiu po savęs, apleisdamas šį pasaulį. Galbūt paliksiu du vaikus ir šį butą, kurį įsigijau sunkiai dirbdamas, paliksiu niekam nereikalingą darbą… Tad nejučia ėmiau galvoti, jog yra kažkoks kitoks gyvenimas, kurio dar nežinau ir nesuprantu. Tada prisiekiau sau, o gal ir Viešpačiui Dievui, kad likęs gyvas padėsiu žmonėms.

– Patirti klinikinę mirtį jums reiškė praverti duris į visai kitą realybę?

– Tris kartus esu peržengęs tą ribą, tai yra, patyręs klinikinę mirtį. Tris kartus gydytojai mane atgaivino. Pirmą kartą peržengti ribą buvo iš tikro baisu. Patirti, jog išeini, žinoti, kad išeini ir daugiau negrįši, – tai baisu. Visi lekia tuo tuneliu veidu į priekį, o aš ėjau atbulas. Toks įspūdis, lyg dramblio straublys arba milžiniškas dulkių siurblys tave pastvėrė už nugaros ir kaip skruzdėlę traukia į tą tunelį. Ten tamsu, gale šviesu. Eini tuo tuneliu ir nežinai, kas tai? Tartum nematoma jėga tave išmeta, išspjauna… Milžiniškas rūkas ir šviesa, vaikšto žmonės baltais rūbais, kažkoks vaikas žaidžia kamuoliuku, mergaitė šokinėja per virvutę. Prieina senutė ir klausia: “Ką tu čia veiki?” Atsakau, jog nežinau, kodėl čia esu, o ji man sako: “Tavo valanda dar neišmušė.

Tau reikia grįžti atgal”. Klausiu, kas tai? “Tau nereikia žinoti…” Ta pati jėga vėl stveria už nugaros, išmeta atgal, po kurio laiko atgauni sąmonę ir suvoki, jog visas kūnas maudžia ir skauda. Tai baisu. žmogus, išgyvenę klinikinę mirtį ir sugrįžęs atgal, gali pasakyti, jog tai nėra malonu.

Antrą kartą jau buvau tam pasirengęs, todėl nebijojau, iš anksto žinojau, jog kažkokia jėga vis tiek sugrąžins mane atgal. Lygiai taip ir trečią kartą. Aš jau pabuvau “tame pasaulyje”, mačiau tuos žmones, kurie man visai nepažįstami, jų niekad anksčiau nesu sutikęs. Tai nebuvo sapnas. Kai astralinis kūnas atitrūksta, fizinis kūnas tampa lavonu. Ir kai astralinis kūnas staiga grįžta į fizinį kūną, tartum “įsikala” lyg vinis į lentą, tai yra neapsakomas pojūtis. Toks įspūdis, lyg kas tave išmestų iš 5000 metrų aukščio be parašiuto. Tuo momentu, pajutęs fizinį skausmą, suvoki, jog esi gyvas. Tu esi gyvas ir tai svarbiausia!.. Klinikinė mirtis – tai tik vienas iš sudėtinių išgyvenimo komponentų, sergant tokia mirtina liga, kaip odos vėžys. Tenka galvoti, kaip iš to pakilti, kaip išsivaduoti iš vėžio gniaužtų.

– Kokie pasveikimo būdai ir kokia taikoma metodika jums atrodė patys efektyviausi, prisikeliant iš mirties patalo?

– Pradėjau domėtis liaudies medicina, gydomaisiais augalais. Ramunėlė, čiobrelis, lavanda – juk tai lobis po mūsų kojomis, kurio deramai nevertiname. Ėmiau gerti, žolelių arbatas, supratau, jog būtinai reikia laikytis tam tikros dietos. Palaipsniui pradėjau iš naujo gimti. Daugelis iš manęs juokėsi, kai aš valgiau tik žalias morkas, kopūstus ir burokus. Jie juokėsi, nes nesuprato, kokioje būklėje man teko būti. Daug teko skaityti ir apie medaus poveikį, apie bičių pikį. Skambinu iš ligoninės žmonai Danutei ir klausiu “Ar tu žinai, kas yra bičių pikis?” Ji stebisi, ko aš šaukiu. O juk bičių pikis 25 kartus efektyvesnis už novakainą, jo poveikis 5 kartus stipresnis už kokainą. Ir man prireikė bičių pikio, malšinant skausmą… Taigi išbandžiau visa, kas tik įmanoma, pačias įvairiausias metodikas. Po reabilitacijos mane ir brolį dvynį Sergėjų, taikant šiuolaikinę vokiečių programą, nuodugniai ištyrė: visus vidaus organus, DNR. Pasirodo, jog praktiškai visi organai idealiai dirba, be jokių patologinių pažeidimų…

– Ar ta ekstremali patirtis balansuojant tarp gyvenimo ir mirties, sužadino jumyse aiškiaregystės galias bei polinkį domėtis astrologija, taro kortomis?

-Manoji paskirtis – padėti žmonėms, kurie į mane kreipiasi. Nesikišu į kitų žmonių likimus, nedalyvauju politikoje. Tai ne mano vaidmuo. Aš ne politikas ir esu toli nuo viso to. Galiu tik konstatuoti faktą, jog tas ar kitas žmogus gali būti prezidentu. Ir tiek, nieko daugiau. Norint tapti prezidentu, reikia savo horoskope turėti labai stiprias planetų išsidėstymo pozicijas. Nuo tokio žmogaus priklauso daugelio kitų žmonių likimai… Viskas mums jau yra iš anksto užprogramuota, kam ir kiek laiko būti valdžioje. Yra tokia sąvoka, kaip intuicija.
Tačiau kartais intuicija tyli, o kalba tiktai logika. Tokiu atveju galima labai daug malkų priskaldyti. Astrologija – tai matematiniai skaičiavimai, leidžiantys pagal konkrečių planetų išsidėstymą numatyti tam tikrus įvykius, nuspręsti, kaip dera elgtis kritiniu momentu, ar verta žengti tą ar kitą žingsnį, priimant lemtingą sprendimą.

Yra kolektyvinės planetos, kurios bando nustelbti asmenines planetas. Todėl nuo kolektyvinių planetų irgi labai daug kas priklauso. Vienas žmogus pasaulyje nesprendžia visų problemų, svarbu kas yra šalia jo, kas jį palaiko. Sprendžia kolektyvas…

Bet kurį konkretų žmogų iš dvasingumo pozicijos galiu vertinti tik tada, kai jis sėdi priešais mane. Galiu drauge spręsti jo problemas, galiu nurodyti klaidas bei tą kelią, kuriuo jis turi eiti, numatau jo sėkmingos veikloje perspektyvą. štai, tarkim, jūs kalbate su manimi apie jūsų dvasingumo potencialą. Nesu linkęs aptarinėti žmogaus, kurio nemačiau gyvo savo akimis… Visa mano informacija – tai mano darbas. Tai astrologija, taro kortos. Visa, kas man nežinoma, kas praverčia mano darbui, atrandu ten. Jei paklaustumėte manęs, kokį romaną ir kada perskaičiau paskutinį kartą, tai atsakyčiau, jog 1992 metais perskaičiau Beliajevo fantastinę apysaką “Profesoriaus Douli galva”.

– Ar tuo norite pasakyti, jog visiškai ignoruojate grožinę literatūrą?

– Turiu daugybę knygų, tačiau su malonumu skaitau tik tą informaciją, kuri yra būtina mano darbui. Niekad anksčiau nemaniau, jog astrologiją galima skaityti kaip romaną. Aš buvau pakerėtas ir be galo nustebintas, skaitydamas tiesiog rydavau tokio pobūdžio informaciją. Tai man yra iš tiesų reikalinga, šią informaciją galiu panaudoti savo darbe, padėdamas kitiems žmonėms ir sau pačiam. Nors mažu laipteliu palypėjęs aukštyn, galiu tuo pasinaudoti. Aš neskaitau beletristikos šiaip sau, jei tai man nieko neduoda. Kai kas skaito žymių žmonių biografines knygas.

Tarkim, aš turiu knygą apie biografiją to žmogaus, kuris yra įdomus mano darbui – tai Albrechtas Diureris, vokiečių dailininkas. šis žmogus piešė taro kortas 15 – me amžiuje. Taro kortos turi užkoduotą informaciją, kodėl jis tai padarė. Pasižiūriu, kada gimė A.Diureris, sukuriu jo astrologinį horoskopą, bandau suprasti jo dvasinę būseną. Neskaitau ištisai visos knygos apie šį dailininką, o tik tas ištraukas, kurios man yra įdomios. Ir tą informaciją pritaikau savo darbe.

Arba štai, neseniai man iš Maskvos atvežė knygą apie astrologines efemerides: tai yra apie planetų išsidėstymą erdvėje tam tikru laiku. ši fundamentali astrologijos knyga man yra kaip romanas. Visas mūsų gyvenimas yra čia. Viskas šioje knygoje. Nuo to momento, kai mes gimėme, iki to momento, kai mirsime, viskas mums užprogramuota. Mes tik bandome žaisti šį gyvenimą…

– Betgi kažkas juk priklauso ir nuo paties žmogaus, jo valios arba gerų ketinimų?

-Tarkim, žmogus gali nuskęsti, ir mes tai matome, pespėjame, kad neplauktų. Jūs neplaukiate, išliekate gyvas ir išgyvenate saugiai tą laikotarpį. Galima iš anksto pasakyti, kada panaši situacija pasikartos, ir patarti saugotis tuo metu vandens. Tas pats ir tada, kai važiuojate dideliu greičiu, o už kampo tyko policija. Iš priekio atvažiuojantys vairuotojai jums mirksi savo žibintais ir jūs sumažinate greitį, išvengdamas nemalonumų.
Lygiai taip ir astrologijoje yra perspėjimai kažko vengti arba saugotis. žmogus, kuris gauna perspėjamą informaciją, yra ginkluotas ir nėra aklas savo veiksmuose… Pavyzdžiui, ateina pas mane žmogus ir prašo, kad jam papasakočiau ką nors apie jį. Aš atsiverčiu šią astrologijos knygą ir sakau: jūs neturite draugų, turite polinkį tokiems susirgimams, jus, matyt, dirbate štai tokį darbą, turite galimybę padaryti karjerą politikoje… Taip paeiliui skaitau apie jį iš astrologinės knygos. Man tai yra kaip romanas. Viskas iš anksto yra užprogramuota, o kas apie tai žino? Niekas nežino…

– Ar seniai domitės astrologija, sistemingai gilinatės į šias sudėtingas, matematiškai grindžiamas astrologines efemerides?

– Jau 15 metų domiuosi šiuo mokslu ir galima dar 15 metų gilintis į astrologiją. Nei galo, nei pabaigos nesimato. žinių bagažui kaupiantis, tampi išmintingesnis. Kodėl tuo užsiimu? Yra tokia pažinimo kryptis, kaip madicininė astrologija. Net 80 proc. tikslumu medicininė astrologija leidžia nusakyti žmogaus sveikatos problemas. Vos gimus kūdikiui, iš anksto galiu pasakyti, kuo jis susirgs, kokios bus traumos ir į ką turėtų atkreipti dėmesį kūdikio tėvai. Galima numatyti nelaimingus atsitikimus, numatyti, kas nutiks žmogui, nuo ko jis gali nukentėti. Jei, tarkime, gydytojai nuodugniai tiria pacientus pagal visus parametrus, taikydami kardiogramą, rentgeną, echoskopiją, kraujo ir šlapimo analizės, tam sugaišdami gana daug laiko, tai geras astrologas per 5 minutes 80 proc. tikslumu gali nustatyti, kuris žmogaus organas yra labiausiai pažeidžiamas. Tai – medicininė astrologija, taikoma jau nuo Hipokrato laikų.

– Kodėl gi medicininė astrologija taip menkai tepritaikoma šiuolaikinėje medicinoje gydymo tikslais?

– Teisingai paklausėte. Maskvoje, pavyzdžiui, medikai dirba drauge su astrologais arba yra medikas – astrologas. Ateina pacientas pas gydytoją – kardiochirurgą, pastarasis žiūri ir sprendžia, kada galima daryti operaciją. Tinkamu laiku darant operaciją, jokių neigiamų pasekmių negali būti. Jeigu operacija atliekama ne laiku, bus komplikacijų, reikės pakartotinai operuoti ir t. t. Sakau, yra laikas sodinti bulves ir laikas jas nukasti. Kodėl gi mes to nedarome anksčiau ar vėliau, o visada tik tam tinkamu laiku? Kaip gamtoje, taip ir žmoguje, viskas paskirstyta dienomis ir valandomis, tai atsispindi tam tikromis charakteristikomis. Galime pasakyti, kokią karminę programą žmogus atsinešė su savimi iš praėjusio gyvenimo. Kodėl vienam lemta tapti milijonieriumi, o kitas yra elgeta? Kodėl vienas sveikas, o kitas invalidas?.. Juk visa tai parašyta jo programoje. Matome, ar pagal šią programą žmogus gali tapti prezidentu, ar jis bus tik paprastas darbininkas, taps muzikantu ar duobkasiu…

– Kiek laiko jums prireikia norint nustatyti bei įvardyti konkretaus žmogaus gyvenimo programą, remiantis astrologinėmis prognozėmis?

– Bet kuris astrologas gali atversti šias efemerides ir skaityti jas taip pat, kaip muzikantas skaito natas. Atvertus natas, muzikantas turi susiderinti instrumentą, nusiteikti tai bangai. Lygiai taip ir astrologas skaito knygoje šiuos parametrus ir pradeda vardyti esminguosius žmogaus bruožus: koks jis yra, ramus ar konfliktiškas, ar gali nuo ko nors nukentėti, įvairias tendencijas, greitai ar lėtai jis valgo, kaip jis miega, kokie jo draugai, kiek kartų bus vedęs…

Viskas yra aprašyta šioje astrologinių efemeridžių knygoje. Ir man tai be galo įdomu.

– Kitas jūsų pomėgis – taro kortos, ką bendro jos turi su jūsų astrologinėmis prognozėmis?

– Astrologija grindžiama matematiniais skaičiavimais, taro kortos – gyvenimo filosofija. Jei medicininė astrologija kiek sudėtingesnė, tai taro kortos duoda momentinį atsakymą apie pažeistą organą. Aš galiu patikrinti, sugretinti informaciją, gautą abiem kanalais. Paprastai astrologai nedirba su taro kortomis, o tarologai nesidomi astrologija. Jei astrologijoje yra programa, duota žmogui gimstant visam jo likusiam gyvenimui, tai taro kortos orientuoja tam tikram žmogaus gyvenimo laikotarpiui – metams, dvejiems ar penkeriems. Tarkim, jūs norite išvykti, padirbėti kelis metus Amerikoje. Tokiu atveju, klausiama taro kortų, ar verta tai daryti? Tokiu būdu aš galiu prognozuoti šią situaciją, ar nieko blogo jums nenutiks, ar užsidirbsite pinigų toje kelionėje. Po to seka analizė dviejų horoskopų – jūsų ir JAV, jei ten išvykstate ilgesniam laikui. Jei ta šalis pagal horoskopą netinka, ką iš anksto galima numatyti, jums ten nėra kas veikti… Man tai yra gan įdomi informacijos sintezė.

Tarologijoje yra dalis astrologijos, bet ten nėra tokių fundamentalių, giluminių žinių. Gal todėl astrologai nesidomi taro kortomis. Aš tas dvi informacines kryptis sujungiu.

– Yra dar viena sritis, kurios Jūs nevengiate, – tai poltergeistas, bildukai, neigiamų reiškinių mūsų aplinkoje tyrimas, patalpų energetinis valymas. Kaipgi jūs užmezgate kontaktą su dvasiomis, retkarčiais drumsčiančiomis mūsų namų ramybę?

– Mano darbe tai išties gan reti atvejai. Lygiai taip, kaip aš kalbuosi su jumis, minties lygmenyje galiu užmegzti kontaktą su dvasiomis ir kalbėtis su jomis. Ten, dvasių pasaulyje, visai nesvarbi tautybė, nėra jokių apribojimų ar kalbos barjerų. Dvasia gali kalbėtis su manimi ta kalba, kurią aš suprantu. Panašiai “kalbamės” su savo šunimi ar kate. Tie kontaktai su dvasiomis mano praktikoje įvyksta retai, vieną kartą per trejetą mėnesių ar pusę metų, kai mane pakviečia į kokį nors butą ar namus, kuriuose yra “užsilikusios” mirusios sielos. Jos periodiškai trikdo gyvuosius, sukelia poltergeistą ( “poltergeist” – išvertus iš vokiečių kalbos, reiškia triukšmaujanti dvasia), beldžiasi į sienas, sukuria įvairių nepatogumų žmonėms, drumsčia namų ramybę. Apsilankęs tokiuose namuose, aš matau tą neramią dvasią, atlieku tam tikrą ritualą, kuris šiek tiek panašus į bažnyčios kunigų – egzorcistų, ir pasiunčiu ją ten, kur jai norisi, kad tik netrikdytų gyvųjų… Kai dvasia, nelaimės atveju, staiga atsiskiria nuo fizinio kūno, sugrįžti atgal į mirusį kūną jau nebegali.

Dvasia “pakimba” toje erdvėje ir jai reikalinga kitų žmonių pagalba, kurie maldomis, giesmėmis ir šventomis mišiomis palengvintų jos dalią ir padėtų išeiti. Tačiau jeigu mirtis ištiko dėl paties žmogaus kaltės, savižudybės atveju, nuskendus ar pasikorus, tai jau yra sąmoningi veiksmai, ir toks žmogus “pakimba” toje erdvėje tarp mūsų, jis gali “ateiti” į tuos namus, kur gyveno, lankytis vietose, kur jis mokėsi ar dirbo, bendrauti su draugais, kurie jo nemato. Tai trunka 3- 5 metus, kartais ir 10 metų, jeigu jam niekas nepadeda.

Pavyzdžiui, Anglijoje ir JAV yra pigūs, simboliškai tekainuojantys namai, nes gyventi juose neįmanoma. žmonės, apsigyvenę tokiuose namuose, gali išprotėti, nes poltergeisto reiškiniai juose neprognozuojami, sukelia įvairius garsus bei haliucinacijas…

– Ir jūs galite matyti tuos neprognozuojamus poltergeisto reiškinių sukėlėjus?..

– Visa tai galima matyti. Ekstremalios baimės sąlygomis arba stipriai apsvaigęs nuo alkoholio žmogus gali tai matyti. Kai jums atsiveria aiškiaregystės kanalas, galite matyti tai, ko kiti žmonės paprastai nemato. Tuo metu esamą situaciją fiksuoja ne protas, o jūsų pasąmonė, tai yra, vidinis regėjimas. Juo dažnai naudojasi aklieji. Pažįstu aklą žmogų, kuris vaikšto, matydamas trečiąja akimi. Jis buvo atėjęs pas mane, paklausiau, kaipgi jis mato? Toks įspūdis, lyg daiktų vibracijos erdvėje aidu atsispindi priešais ir jis gali juos apeiti visai neužkliudydamas…

Tarkim, vaikams iki 7 metų amžiaus yra labai išvystyta aiškiaregystė. Jie gali matyti mirusias sielas ir pašalinius, realiai neegzistuojančius žmones, kurių nemato suaugusieji. Pradėjus eiti į mokyklą, aiškiaregystė dingsta, vaikų trečioji akis užsidaro.

Trečioji akis žmogui gali atsiverti tik ekstremaliais atvejais, pavyzdžiui, ištikus klinikinei mirčiai, autokatastrofos metu, mirus artimam žmogui… Įvyksta toks sprogimas, jog pradedi matyti tai, ko kiti žmonės nemato, ir tu pradedi viso to bijoti. žmonės, gulintys psichinėse ligoninėse, kurie tai mato, jau nebegali šio proceso valdyti…

Kai pradėjau matyti žmogaus vidaus organus, mirusias sielas, suvokiau, jog turiu valdyti tą procesą. Aš pagalvojau, jei mygtuko paspaudimu galima išjungti televizorių, tai kodėl gi nepabandžius išjungti vidinį regėjimą ir vėl įjungti tik tuo metu, kai to reikia? šis spontaniškos aiškiaregystės seansas reikalauja labai daug energijos, po jo jaučiuosi labai pavargęs. Ypač kai tenka kalbėtis su mirusiomis sielomis, esančiomis žemiausiuose sluoksniuose, jos kaip vampyrai, pasikeitimas informacija su jomis labai slegia. Dvasia neturi logikos, ji emocionali, irzliai dirginanti. Tenka atlikti savo darbą, “įtikinti” neramią dvasią palikti patalpą. Prireikia net savaitės poilsio, kol atgaunu prarastas jėgas.

– Kaip siekiate apsisaugoti nuo to negatyvaus, vampyruojančio dvasių poveikio? Ar savo praktikoje taikote kokius nors magiškus apsaugos ritualus?

– Ritualas yra būtinas, nes žengi į svetimą erdvę. Kai pasieki fizinio, materialaus ir nerealaus pasaulio ribą, turi mokėti apsisaugoti, antraip nuo to teks nukentėti. Jei dvasia nenorės pasitraukti, ką gi su ja daryti?.. Tokiu atveju pati stipriausia apsauga – Viešpats Dievas. Būtini malda, šventinta žvakė – ugnies elementas – šventintas vanduo, metalas ir druska. Tai penki liaudiškos magijos, apsaugos elementai. Su malda lūpose pradedu, dirbu ir baigiu savo darbą, nes būtent tose vibracijose, bangų dažniuose turiu išsiųsti “pakibusią” žmogaus dvasią…

– Dėkoju jums už pokalbį.

Views All Time
Views All Time
6462
Views Today
Views Today
1
0 0