Hipnozės reikšmė atliekant skausmingus klinikinius tyrimus

Motina žūtbūt norėjo padėti savo dukrai dar kartą ištverti sunkią ir skausmingą procedūrą, kurios metu kateteris įkišamas į mažametės šlapimo pūslę, suleidžiama kontrastinės medžiagos ir prašoma šlapintis, tuo pačiu metu atliekant radiologinį tyrimą. Padėjo medikų pasiūlyta hipnozė.

7-erių metų mergaitė iškentė jau 4 tokias procedūras ir labai bijojo patirti dar kartą. Kai Stenfordo universiteto mokslininkai pasiūlė hipnozę, mama neprieštaravo. Ji sutiko išbandyti bet ką, kas padėtų jos dukrai arba išvengti tyrimo, arba padaryti jį mažiau kankinamą.

Tyrėjai nustatė, kad hipnozė sumažino stresą mergaitei, taip pat ir kitiems mažiems pacientams, kurie dėl šlapimo takų anomalijos kasmet turi iškęsti cistoureterografiją šlapindamiesi. Procedūros tikslas – nustatyti, ar šlapimas šlapimtakiais grįžta į inkstus.

Daugelio klinikinių tyrimų duomenimis, hipnozė gali padėti mesti rūkyti, sumažinti sergant vėžiu ar gimdymo metu kylantį skausmą bei padėti ištverti procedūras. Stenfordo universiteto mokslininkų atlikti tyrimai tėra tik nedidelė dalis bandymų, siekiant nustatyti, ar hipnozė gali sumažinti skausmą bei medicinos procedūrų sukeliamą stresą vaikams.

Medikai norėtų, kad vaikai galėtų išvengti procedūros skausmingumo, tačiau alternatyvos nėra. Nuskausminamųjų ar raminamųjų vaistų skirti negalima, kadangi tyrimo metu vaikai privalo būti budrūs. Mokslininkai spėjo, kad hipnozė gali padėti išmokti vaikams procedūros metu galvoti apie ką nors kita, „būti kur nors kitur“ – tai padėtų jiems įveikti nerimą bei skausmą įstatant kateterį.

Tyrime dalyvavo 44 vaikai. Visi iš jų praeityje patyrė bent vieną cistoureterografiją. Maždaug pusė pacientų, įskaitant minėtą mergaitę, buvo mokomi savihipnozės, tuo tarpu kita dalimi ligonių rūpinosi medikai, mokę vaikus kvėpavimo pratimų bei demonstravę cistoureterografiją naudojant specialią lėlę. Vaikai savihipnozės mokėsi likus savaitei iki numatytos cistoureterografijos. Pavyzdžiui, vaikams buvo pasiūlyta įsivaizduoti prie riešo pritvirtintą balionėlį, kuris nuskraidintų, kur tik jie panorės.

Hipnozė padėjo sumažinti procedūros trukmę nuo 50 iki 35 minučių. Nors vaikai nesakė, kad sumažėjo baimė ar skausmas taikant hipnozę, mokslininkai mano, kad taip galėjo atsitikti dėl noro išreikšti savo nepasitenkinimą, kad ateityje būtų galima išvengti dar vienos cistoureterografijos. Be to, tyrime dalyvaujant tėvams ar nepriklausomiems stebėtojams, taikant hipnozę stresą vaikai juto mažiau nei tuomet, kai prieš procedūrą jie buvo mokomi kvėpavimo pratimų. Teigiama, kad rengiant tyrimui jaunieji pacientai mažiau verkė, patyrė mažesnį stresą, o pačią procedūrą buvo lengviau atlikti.

Minėtas tyrimas rodo, kad vis daugiau duomenų liudija hipnozės naudą.

Parengta pagal Pediatrics, 2005 (1 January), 115, p. e77–e85.

“Gydymo menas” 2005 m. Nr. 2