Kada kūnas užgrūdintas ąsanomis protas apvalytas pranajamos ugnimi, o jausmai pratjaharos pažaboti, sadhaka pasiekia šeštą`jogos pakopą kuri vadinasi dharana. Šioje pakopoje jis visas susitelkia prie vieno objekto arba užduoties į kurią jis pilnai pasinėręs. Kad pasiekti šią pilno panirimo būseną, protas turi būti nuramintas.Protas tai instrumentas, kuris klasifikuoja, vertina ir koordinuoja vidinio ir išorinio pasaulio įspūdžius. Protas tai nekintamų ir nepagaunamų minčių produktas. Mintis, kuri yra kontroliuojamame prote, atneša laimę.Norint gerai pasinaudoti instrumentu – reikia žinoti, kaip jis veikia. Protas – tai mąstymo instrumentas, todėl būtina peržiūrėti kaip jis veikia.

Mentalinės būsenos dalijasi į penkias grupes:

1.Kšipta – būsena kada protinės jėgos išdrabstytos, netvarkingos ir apleistos. Protas vaikosi paskui norų objektus, vyrauja radžas (rajas) – guna (savybė).

2.Vikšipta – kada protas sujaudintas ir išderintas. čia turimas sugebėjimas mėgautis savo pastangų vaisiais, tačiau norai nesutvarkyti ir nekontroliuojami.

3.Mudha- protas nebylus ir kailas, lėtas ir bukas. jis išderintas ir nežino ko nori. čia vyrauja tamas guna.

4.Ekagra (nuo žodžių „eka“ – vienas ir „agra“ – pagrindinis) – kada protas labai dėmesingas ir mentaliniai sugebėjimai sutelkti į vienintelį objektą arba vienintele kryptimi į vienintelį tašką. Čia dominuoja sattva guna. Tokio tipo žmogus išsiskiria puikiais intelektualiniais sugebėjimais ir tiksliai žino ko nori, ir todėl išnaudoja visas savo jėgas tikslo siekimui. Būna, kad jis vejasi paskui pageidaujamą tikslą negalvodamas apie tai – kiek tai gali kitiems kainuoti, ir iššaukia baisias bėdas. neretai atsitinka, kad kai pageidaujamas tikslas pasiektas, lieka kartus pašalinis skonis t.y kartėlis.

Ardžuna, galingas šaulys iš epo „Mahabharata“, yra pavyzdys to kas suprantama, kaip dharana:

Kartą, visų princų mokytojas Drona, norėdamas patikrinti jų gebėjimus surengė šaudymo iš lanko varžybas. visi princai turėjo apibudinti Dronos nurodytą taikinį. Tai buvo paukščiukas lizde. Kai kurie apibudino visą giraitę, kiti – atskirą medį arba tik šaką ant kurios buvo lizdas. Kada atėjo eilė Ardžunai, tai jis iš pradžių apibudino paukštį, po to pamatė jo galvą ir, pagaliau, tik žėrinčią akį, kuri ir buvo taikinio centru.

Tačiau tenka saugotis to, kad toks žmogus taps aukščiausio laipsnio egoistu. Jeigu nekontroliuojami jausmai pradeda slankioti, tai protas elgiasi taip pat. Jausmai išmuša iš pusiausvyros sąmonę ir atiduoda ją stichijų įtakai, kaip gerokai aplamdytą laivą audringai jūrai. Laivui reikalingas balastas stabilumo palaikymui, o vairininkui reikalingas švyturio žiburys, kad galėtų plukdyti link jo savo laivą. Ekagra tipo žmogui reikia bhakti (transcendentinės meilės ir garbinimo Dievui) ir susitelkimo į Dievybę, kad išsaugoti protinę pusiausvyrą ir visada judėti reikiama kryptimi. Jis nepatirs laimės, kol nepraras jutimo „aš“ ir „mano“.

5.Niruddha – kada protas (manas), intelektas (buddhi) ir ego (ahamkara) kontroliuojami ir nukreipti į Dievą, tarnauti Dievui atnešant naudą Dievui. Čia nėra jausmo „aš“ ir „mano“. Kaip stiklas tampa šviesesnis, kai į jį šviečia daugiau šviesos ir net atrodo, kad jis niekuo nesiskiria nuo šviesos šaltinio, taip ir sadhaka (pasiekėjas), atidavęs Dievui savo protą, intelektą, ir ego, tampa vieningas su JUO, kadangi galvoja tik apie JĮ, mąstysenos Kūrėją.

Be ekagaros (susitelkimo) nieko neįmanoma įvaldyti. Be susitelkimo į Dievybę kuriančią ir valdančią visą visatą, neįmanoma pasiekti dvasinį pradą savyje ir tapti universaliu. Kad pasiekti tokį susitelkimą, rekomenduojama eka – tattva – abhyasa t.y. išstudijavimą vienintelės stichijos, apimančios viską, visų būtybių užslėptojo „Aš“, paverčiančio savo vienintelę formą į daugelį formų. Todėl, norint pasiekti Ekagrą, sadhaka (mokinys) turi susikaupti prie Dievo simbolio AUM (Om)

AUM (OM):

Šri Vinoba Bhave nuomone, lotyniškas žodis „Omne“ ir sanskritiškas žodis „AUM“ sudaryti iš vienos šaknies, reiškiančios „Viską“,ir abu žodžiai reiškia viso žinojimo, visur esančio ir visagalio samprata. Kartais vietoje AUM naudojamas žodis „pranava“, kuris yra sudarytas iš šaknies „nu“ – girti, šlovinti ir priešdėlio „pra“, reiškiančio pranašumą. Todėl šis žodis reiškia „geriausias šlovinimas „arba „geriausia malda“.

Simbolis AUM sudarytas iš trijų raidžių virš kurių rašosi pusmėnulis su tašku iš viršaus. Galima pateikti keletą jo aiškinimo pavyzdžių:

1.Raidė A simbolizuoja sąmoningą arba būdravimo būseną (džagrata – avastha), raidė U – miego su sapnais būseną (svapna – avastha), o raidė M reiškia miegą be sapnų. kuriame randasi protas ir dvasia. Visas simbolis kartu su pusmėnuliu ir tašku reiškia ketvirtą būseną (turija – avastha), kuri savyje sujungia visas tris būsenas ir transcendentuoja jas. Tai samadhi būsena.

2.Raidė A simbolizuoja kalbėjimą (vak), U – protą (manas), M – gyvenimo kvėpavimą (praną), o visas simbolis reiškia gyvą dvasią kuri yra tik dalelė Dieviškosios Dvasios.

3.Taip pat trys raidės aiškinamos kaip trijų išmatavimų reikšmės: ilgio, pločio, ir gylio, o visas simbolis reiškia Dievybę neturinčią apribojimų, dydžių ir formų.

4.Raidės A, U, M simbolizuoja laisvę nuo norų, baimės ir pykčių, o visas simbolis reiškia tobulą žmogų (sthita – pradžna), kurio išmintis įsitvirtinusi Dievybėje.

5. simbolis reiškia visus kūrinius kartu su Kūrėju.

6.Šios raidės reiškia tris gunas arba savybes: sattva, radžas ir tamas, o simbolis – gunatitą t.y. žmogų įveikusį gunų trauką.

7.Šios raidės reiškia tris laikus: praeitį, dabartį ir ateitį, o visas simbolis reiškia Kūrėją kuris nėra laiko ribojamas.

8.Jos taip pa reiškia mokymą gautą iš motinos, tėvo ir guru, ovisas simbolis reiškia Brahma Vidya – nemirtingą mokymą, savojo „aš“ pažinimą.

9.Raidės A,U ir M reiškia tris jogos pakopas – asana, pranayama, prayahara, o visas simbolis – samadhi t.y. tikslą į kurį veda šios trys pakopos.

10.Šios trys raidės reiškia Dieviškąją Trejybę:

Brahmą – Visatos sutverėją;

Višnu – Visatos saugotoją;

Šyvą – Visatos griovėją.

Visas simbolis – reiškia Brahnaną iš kurio ši Trejybė kyla, kuriame auga ir bręsta ir į kurį JI, galiausiai, įsilieja. Brahmanas neauga ir nekinta. Daug kas kinta ir praeina, bet Brahmanas lieka amžinai nepakitęs.

11.Šios trys raidės reiškia mantrą „Tat tvam asi“ („Tai esi Tu“), Dieviškumo suvokimą savyje. Visas simbolis reiškia suvokimą išlaisvinantį žmogiškąją Dvasią iš kūno, proto, intelekto ir ego apribojimų.

Suvokęs AUM simbolio svarbą, jogas susikaupia dėmesį į mėgstamiausią Dievybę pridėdamas AUM prie Dievo vardo.

Šis žodis perdaug erdvus ir abstraktus tam, kad pilnai suvokti ir pajausti šios mantros reikšmę. Todėl jogas pajungia jausmus,valią, intelektą, protą ir sąmonę susikaupdamas prie Dievo vardo ir pridėdamas žodį AUM vienos pakraipos sakinyje.

Jogas prisimena eilutes iš „Mundaka Upanišados“:

„Paimk kaip lanką – didį Upnišadų ginklą, įdėk į jį meditacija užaštrinta strėlę. Mintimis nukreiptomis į JO esybę įtempk lanką ir kliudyk strėle, tarsi taikinį, Nekliudomąjį, mano drauge.“

Mistiškasis skiemuo AUM – tai lankas. Strėlė – tai „Aš“ (Atmanas). Brahmanas – tai taikinys. Įsiskverbti į JĮ gali tik susikaupęa žmogus. Reikia įeiti į JĮ ir būti JAME, kaip strėlė taikinyje.

Views All Time
Views All Time
2979
Views Today
Views Today
1
0 0