Žmonijai pranašauja krachą

Rokiškio rajono Ilgalaukių kaimo gyventojas 64 metų Vidmantas Semėnas įsitikinęs, kad jei dabar būtų viduramžiai, jo žmona Nijolė degtų ant laužo kaip ragana.

Tokios mintys vyrui į galvą ateina stebint, kaip sutuoktinė, įsitaisiusi prie virtuvės stalo ir uždegusi žvakę, pradeda bendrauti su mirusiųjų sielomis.

Moteris ima pusstorį sąsiuvinį ir pieštuku pradeda rašyti tekstą, kurį, anot pačios N.Semėnienės, diktuoja su ja bendraujančios mirusiųjų sielos.

„Neseniai jos man prisakė kreiptis į spaudą, kad galėtų visiems žmonėms pranešti – jei ir toliau gyvensime rūpindamiesi tik savo materialine gerove, žmonijos laukia krachas“, – sakė N.Semėnienė.

Bendravimo išvengti negali

N.Semėnienė supranta, kad jos bendravimas su mirusiaisiais iš šalies gali atrodyti keistokai.

„Kartais pati pagalvoju, kad gal kraustausi iš proto arba bent jau taip gali apie mane pagalvoti kiti.

Tačiau nieko nebegaliu padaryti – jei nuo bendravimo su dvasiomis bandau išsisukti, pradeda baisiai spausti krūtinę, dusinti. Tas negerumas tęsiasi tol, kol paimu į rankas pieštuką ir atsiduodu bendravimui su to reikalaujančia siela“, – pasakojo ilgalaukiškė.

Moteris tikino, kad rašymui jai nereikia jokių pastangų – pieštuką vedžioja pati bendravimo trokštanti dvasia.

Anot N.Semėnienės, rašant jos ranka sušvinta keista šviesa. Moteris negalėjo patikėti, kad korespondentei nepavyko įžiūrėti jokio švytėjimo.

„Žinau, kad dėl bendravimo su mirusiųjų sielomis galiu būti palaikyta beprote, tačiau tvirtai žinau, kad taip nėra – jaučiuosi puikiai, man pačiai tai, kas vyksta, atrodo natūralu, o keista gali būti tik kitiems“, – aiškino N.Semėnienė.

Sureguliavo kraujospūdį

„Panevėžio rytą“ moteris patikino niekada nesirgusi jokiomis dvasinėmis ligomis ir apskritai esanti stiprios sveikatos.

„Tiesa, anksčiau mane kartais kankindavo aukštas kraujospūdis, tačiau nuo to laiko, kai pradėjau užrašinėti tai, ką man nori pasakyti mirusieji, sveikata labai pasitaisė“, – teigė moteris.

N.Semėnienė prisipažino, kad tik kartą gyvenime, maždaug prieš 33 metus važiuodama motociklu buvo patekusi į avariją, kurioje jai buvo gerokai sužalota koja ir sutrenkta galva.

Įskaudinusieji prašo atleidimo

Mirusiųjų balsus N.Semėnienė girdi ne pirmus metus.

Moteris pasakojo nekart šnekėjusi su Anapilin iškeliavusiu savo tėvu, keliais giminaičiais ir kaimynais.

„Dauguma buvo tie, kurie būdami gyvi yra mane labai įskaudinę. Mirę jie pas mane grįžta ir stengiasi paaiškinti, kas buvo nutikę, prašo atleidimo“, – pasakojo ilgalaukiškė.

Anot moters, visoms atgailaujančioms sieloms ji atleidusi, nes neturi jokios teisės nešioti pykčio.

Atleidimo prašė sielos tų, kurie gyvi būdami su N.Semėniene turėjo turtinių ginčų.

Anot jos, tėvas mirdamas bendrai statytą namą nei iš šio nei iš to testamentu užrašė N.Semėnienės broliui, teta pažadėtą palikti butą prieš mirtį perleido kitiems, o pusseserė pasiglemžė ginčytiną žemės gabalą.

N.Semėnienė teigė išvystanti ir nepažįstamųjų sielas, kurių pasisakytos pavardės jai būna visiškai negirdėtos.

Diktavo Balys Sruoga

„Tačiau aplanko ir praeityje labai žinomų žmonių dvasios. Kartą ranka nevalingai ėmė vedžioti eiles, nors jokių eilėraščių gyvenime nesu rašiusi. Kai pabaigiau, dvasia pasisakė esanti Balio Sruogos“, – kiek primityvokų jos užrašytų eilių autoriumi žinomą prozininką įvardijo N.Semėnienė.

Korespondentei suabejojus, ar B.Sruoga galėjo diktuoti eiles, N.Semėnienė atkirto, kad tai galėjusi būti garsiojo literato bendrapavardžio siela.

Rengiasi gelbėti žmoniją

Įsijautusi į pasakojimą apie bendravimą su dvasiomis moteris atskleidė, kad neseniai dvasios padiktavo tekstą, kuriuo į ją kreipėsi pats Dievas, įvardindamas ją kaip savo atstovę ir žmonijos gelbėtoją.

„Dievas pažadėjo netrukus ir apsireikšti“, – tikino moteris ir pridūrė dabar esanti rengiama tam, kad mirusiųjų sielas ji ne tik girdėsianti, bet ir matysianti.

Kokiais būdais žmoniją gelbės nuo prapulties, N.Semėnienė sakė nežinanti.

„Matyt, turėsiu vykdyti sielų nurodymus“, – mano moteris ir nuogąstauja, kaip jai tai pavyks, nes kartais ją apnikusios sielos pradeda viena su kita ginčytis ir netgi meluoti.

Ilgalaukiuose su vyru ir sūnaus šeima gyvenanti, 10 raguočių ir 17 ha žemės prižiūrinti moteris „Panevėžio rytui“ sakė nebesulaukianti, kol pasens, kad galėtų ūkiu atsikratyti, viską išparduoti, nes žemdirbystė jai įsiėdusi iki gyvo kaulo.

Anot moters, jai visiškai pakaktų ūkio atsisakiusiems kaimiečiams teikiamų paramos išmokų.

Žinojo savo ateitį

N.Semėnienė tikino be bendravimo su sielomis turinti ir kitų ypatingų savybių: sugeba rankomis nuimti skausmą, be jokių virgulių jaučianti energetinius laukus.

„Nuo mažens tiksliai nujausdavau artėjančią bėdą, galiu nusakyti ateitį“, – teigė moteris.

Anot N.Semėnienės, su svetimais žmonėmis eksperimentuoti ji nebandžiusi, tačiau savo ir artimųjų ateitį yra numačiusi.

„Iš anksto žinojau, kad ištekėsiu už Vidmanto, žinojau ir kas bus mano marti“, – sakė ilgalaukiškė, tokią aiškiaregystę vadinanti tiesiog jautimu.

Dabar apie žmonių ateitį ir jiems gresiančius pavojus N.Semėnienei praneša dvasios. Su ja bendraujančios sielos nesančios piktos, nes visos yra sočios maldų.

„Piktos būna tik tos sielos, už kurias niekas nepasimeldžia“, – įsitikinusi ilgalaukiškė.

Moteris teigė jau 10 metų kasdien skirianti laiko maldoms už mirusiuosius.

Patirtį perduos sūnui

N.Semėnienės artimieji į moters teigimus, kad bendrauja su dvasiomis, reaguoja gan ramiai.

Vyras tuo pernelyg nesistebi, priima kaip natūralų dalyką.

23 metų sūnus Andrius, dar neseniai motiną įtaręs esant kuoktelėjusią, dabar į jos kasdienį bendravimą su dvasiomis sakė taip pat žiūrintis atlaidžiau.

Motina tikisi, kad sūnus paseks jos pėdomis.

„Manau, ateityje jis perims visa tai, ką dabar darau aš“, – „Panevėžio rytui“ sakė Ilgalaukių ūkininkė, parodžiusi antrą jau įpusėtą sąsiuvinį užrašų, kuriuos, anot jos, diktuoja gyvuosius išgelbėti trokštančios mirusiųjų sielos.

Pažįstamos kraipo galvas

Rokiškio kaimiškosios seniūnijos socialinė darbuotoja Danguolė Peciukonytė „Panevėžio rytui“ sakė žinanti apie N.Semėnienės „pašnekesius“ su mirusiųjų sielomis.

Tokį ilgalaukietės elgesį socialinė darbuotoja sieja su moters amžiaus virsmu.

„Manyčiau, kad tokiems dalykams reikšmės turi menopauzė ir jos metu moters organizme vykstantys pokyčiai“, – spėjo D.Peciukonytė.

Tai, kad N.Semėnienė iš tiesų galėjo tapti anapusinio ir šio pasaulio tarpininke, skeptiškai vertina ir ją seniai pažįstanti, gretimame kaime gyvenanti, buvusi Rokiškio kaimiškosios seniūnijos darbuotoja, dabar pensininkė Janina Gagiškienė.

Moteris prisiminė, kad maždaug prieš dešimt metų, kai su N.Semėniene bendraudavo visokiais reikalais, apie jos pokalbius su dvasiomis nebuvę ir užuominos.

„Neįtikėtina, kad ji tikrai galėtų turėti kokių nors reikalų su dvasiomis ar apskritai dvasingumu.

Ji visuomet buvo labai konkretus ir praktiškas žmogus, aiškiai žinantis ko nori, tikslo siekiantis bet kokiomis priemonėmis.

Todėl kažin kokie jos pašnekesiai su dvasiomis gali turėti materialų pagrindą“, – spėliojo J.Gagiškienė, įtarianti, kad tarpininke tarp gyvųjų ir mirusiųjų besiskelbianti moteris gali siekti ir pasipelnyti.

Views All Time
Views All Time
4505
Views Today
Views Today
1
0 0