O meilė, kas ji yra aš nežinau. Norisi ir man ją pajust, bet jau pajutau, nes myliu tą, kurios niekada netūrėjau pamilti. Myliu Indrę, savo klasiokę, bet ji turi draugą. Man yra sunku, norisi pasikeisti ir gyventi kitaip, bet negaliu, nes gyvenu taip kaip gyvenu, o gyvenimas mano vienišas, be draugų, be artimųjų palaikymo, ir be žmogaus kurį myliu. O gaila, kad ši meilė nebus abipusė, ji bus skaudi man, nes ją juk reikės pamiršti. Nieko aš negaliu pakeisti, nors bandau su ja mažiau bendrauti. Sunku man, buvo sunki vaikystė, nes dešimt metų mokykloje iškentėjau klasiokų, mušimą, spardymą, ir visa kita. Kai atrodė, kad viskas baigėsi, pasirodė ji, Indrė. Pasirodė tokia graži, miela, linksma ir draugiška. Kaip man reikia pagalbos dabar, norisi imti ir papasakoti mamai, tėčiui, bert jie nepadės, o puse dienos pamokslaus. Bet meilė akla. Jei aš tai pasakiau, ir mačiau jos veide susirūpinimą, kaip atrodė viskas bus gerai, ji ištarė Mantai aš jau turiu draugą. Ir teko su tuo susitaikyti. Esu protingas žmogus, kuriu knygas, groju gitara, ir šiandien aš sukūriau dainą Indrei. Bet kai dainuoju bėga ašaros, tai yra nevilties ašaros. Niekas nežino, kiek aš iškentėjau vaikystėje, kodėl esu toks nedrąsus. Norisi tūrėti nors vieną artimą žmogų, bet kur rast tokį, aš nežinau. Myliu aš tave Indre, ir leisiu tau būti laimingai ne su manim, nors pačiam bus labai sunku, nes mylėsiu žmogų giliai širdyje. Su meile, Mantas.

Atsiuntė: Mantas

Views All Time
Views All Time
1403
Views Today
Views Today
1
0 0