Šiam pasauliui reikia meilės. Kokios religijos žmogus būtų,kokį požiūrį į gyvenimą beturėtų  – biblinį ar ne – nei vienas nepasakys,kad šiam pasaulyje meilė absoliučiai nereikalinga. Įsivaizduokite,kas atsitiktų,jei visus,ką tik pažįstate, jūs pradėtumėte mylėti perpus daugiau..kolegas,draugus,kaimynus..50 proc. daugiau.  Arba politikai,etninės grupės,tautos – pradėtų mylėti perpus vieni kitus daugiau..kaip tai pakeistų viską pasaulyje. .!

Jei mes visi sutinkame,jog pasauliui reikalinga meilė,jei mes visi norime būti mylimi – kodėl pasaulyje tiek mažai meilės?

Trys teiginiai apie meilę:

Meilė – tai visiems būdingas poreikis.

    Visi ieško meilės. Nėra žmogaus,kuris neieškotų meilės.

Visuotinis meilės poreikis gali būti patenkintas.

Jn 3,16  Nes Dievas taip pamilo pasaulį, jog atidavė savo viengimį Sūnų, kad kiekvienas, kuris Jį tiki, nepražūtų, bet turėtų amžinąjį gyvenimą.

Ef 2,4-7 Bet Dievas, apstus gailestingumo, iš savo didžios meilės, kuria mus pamilo,  mus, mirusius nusikaltimais, atgaivino kartu su Kristumi, – malone jūs esate išgelbėti, –  kartu prikėlė  ir pasodino danguje Kristuje Jėzuje, kad ateinančiais amžiais savo gerumu parodytų mums beribius savo malonės turtus Kristuje Jėzuje.

Žmogus – kiekvienas žmogus gali būti mylimas Jėzuje Kristuje. Iš vienos pusės – visuotinis meilės poreikis kiekviename žmoguje,iš kitos – Dievas,kuris yra MEILĖ.

Ryšys tarp mūsų (žmonių ir Dievo) sugriautas.

    Egzistuoja amžina ir visa apimanti meilė,tačiau žmonės yra vis tiek alkani ir skurdūs meile,kurią  turi kitiems ir kurią gauna iš kitų. Priežastys,kodėl  žmonės,nepaisant to,kad meilės yra tiek daug Kūrėjuje,jos neturi: 

  • Kai kurie supratimo neturi apie tai,kad Dievas myli juos
  • Kai kurie sužinojo  apie Dievo meilę,tačiau nepriimė jos
  • Kai kurie sutinka,kad Dievas yra meilė,tačiau dėl kažkokių priežasčių laiko save nevertais Jo meilės. Kai kurie jų bijo – „jei aš priimsiu šią meilę,tai būsių priverstas pats pamilti Dievą,būsiu priverstas kažkuo atsakyti  Jam”
  • Kai kurie priėmė ir paragavo Dievo meilės,jie plaukiojo šiame meilės okeane,tačiau išlipo į krantą ir išsigando. Gal būt jie supainiojo Dievo meilę su meilę tėvams ar meilę priešingos lyties asmeniui – supainiojo Dievo meilę su savo jausmais žmonėms,kuriuose dažnas yra taip susipainioję ir nusivylę bei įskaudinti,jog aplamai bijo pasitikėti pačia meile. Jie paragavo Dievo meilės,tačiau nežino kaip ją išlaikyti ar pergyventi dar kartą. Jiems Dievo meilė – tai paslaptis,kuri ateina nesuprantamomis porcijomis. Būna,jie pergyvena Dievo meilę tamsiausiomis savo gyvenimo akimirkomis,kai jau nėra į ką daugiau kreiptis..tada jie šaukiasi Dievo ir neria į Jo meilės jūrą,tačiau vos tik  atsigavę ir atsistoję ant savų kojų – vos tik gyvenimas kiek susitvarko – jie vėl bando gyventi savo jėgom ir savais jausmais.

 Štai tokie mūsų reikalai. Yra visuotinis poreikis,yra Dievo atsakas į šį poreikį,bet ryšys  tarp Dievo ir žmogaus tragiškai nutrauktas..tiek pas netikinčius,tiek pas tikinčius.

Su metais suprantame,kad pati pavojingiausia apgaulė ir spąstai žmonėms tai ne sėkmė,  šlovė ar valdžia, o savęs nepriėmimas. Nors pasisekimas,šlovė  ir valdžia patys iš savęs ir yra dideli pagundymai, jų  apgaulėn vedančios savybės tieiogiai priklauso dar didesniam pagundymui -savęs nepriėmimui. Kada mes patikime mintimi,jog mes esame nieko neverti ir mūsų negalima mylėti,kai galvoje pastoviai sukasi užsikirtusi plokštelė – „tu esi niekingas,niekam tikęs,nieko nevertas,tu neištempi iki nustatytos normos”, o širdyje gyvena gėda,kaltė ir įsitikinimas, jog mūsų mylėti neįmanoma – tada mums atrodo,kad pasisekimas,šlovė,pinigai ir valdžia gali išspręsti šią problemą. Tikrieji spąstai – tai savęs nepriėmimas. Tai pikčiausias dvasinio gyvenimo priešas. Todėl,kad jis nustelbią Dievo balsą,kuris sako mums,jog mes – mylimieji Kristuje,kuris sako,jog mes – Kristuje ir kad būti mylimiems – mūsų egzistavimo Kristuje esmė. 

1 Kor 15,58 Todėl, mano mylimieji broliai, būkite tvirti, nepajudinami, visada gausūs Viešpaties darbais, žinodami, kad jūsų triūsas ne veltui Viešpatyje.

2 Kor 7,1 Taigi, mylimieji, turėdami tokius pažadus, apsivalykime nuo visos kūno ir dvasios nešvaros, tobulindami šventumą Dievo baimėje.

2 Kor 12,19 Vėl jūs manote, kad prieš jus teisinamės. Mes kalbame prieš Dievą Kristuje: viską darome, mylimieji, jūsų ugdymui.

Fil 2,12 Taigi, mano mylimieji, kaip visuomet paklusdavote, kai būdavau tarp jūsų, tai juo labiau dabar, man nesant tarp jūsų, – atbaikite savo išgelbėjimą su baime ir drebėdami,

Fil 4,1 Taigi, mano broliai, mano mylimieji ir išsiilgtieji, mano džiaugsme ir mano vainike, – tvirtai stovėkite Viešpatyje, mylimieji!

Heb 6,9 Nors taip kalbame, bet jums, mylimieji, tikimės geresnių, vedančių į išgelbėjimą dalykų.

Jok 2,5 Paklausykite, mano mylimieji broliai: ar Dievas neišsirinko pasaulio vargšų, kad jie būtų turtingi tikėjimu ir paveldėtų karalystę, pažadėtą Jį mylintiems?

1 Pt 2,11 Mylimieji, maldauju jus kaip svečius ir ateivius: susilaikykite nuo kūno geidulių, kurie kovoja prieš sielą.

1 Pt 4,12 Mylimieji, nesistebėkite, kad jus degina ugnis, lyg jums būtų atsitikę kas keista, nes taip darosi jums išbandyti.

2 Pt 3,1 Mylimieji, tai jau antras laiškas, kurį jums rašau. Šiuose laiškuose žadinu jūsų tyras mintis prisiminimais,

2 Pt 3,8 Tačiau, mylimieji, vienas dalykas neturi likti jūsų nepastebėtas: viena diena pas Viešpatį yra kaip tūkstantis metų, ir tūkstantis metų – kaip viena diena.

2 Pt 3,14 Todėl, mylimieji, šito laukdami, stenkitės, kad Jis rastų jus taikoje, nesuteptus ir nepeiktinus.

2 Pt 3,17 Tad jūs, mylimieji, iš anksto tai žinodami, saugokitės, kad, nedorėlių paklydimo traukiami, nenupultumėte nuo savo stiprybės.

1 Jn 3,2 Mylimieji, dabar mes esame Dievo vaikai, bet dar nepasirodė, kas būsime. Mes žinome, kad, kai Jis pasirodys, būsime panašūs į Jį, nes matysime Jį tokį, koks Jis yra.

1 Jn 3,21 Mylimieji, jei mūsų širdis mūsų nesmerkia, pasitikime Dievu

1 Jn 4,1 Mylimieji, ne kiekviena dvasia tikėkite, bet ištirkite dvasias, ar jos iš Dievo, nes pasklido pasaulyje daug netikrų pranašų.

1 Jn 4,7 Mylimieji, mylėkime vieni kitus, nes meilė yra iš Dievo. Kiekvienas, kuris myli, yra gimęs iš Dievo ir pažįsta Dievą.

1 Jn 4,11 Mylimieji, jei Dievas mus taip pamilo, tai ir mes turime mylėti vieni kitus.

Jud 1,3 Mylimieji, labai norėjau parašyti jums apie bendrąjį mūsų išgelbėjimą ir jaučiu reikalą rašyti jums raginimą, kad narsiai kovotumėte už tikėjimą, vieną kartą visiems laikams duotą šventiesiems.

Jud 1,17 O jūs, mylimieji, prisiminkite žodžius, kurie anksčiau buvo paskelbti mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus apaštalų.

Jud 1,20 Bet jūs, mylimieji, statydami save ant savo švenčiausiojo tikėjimo, melsdamiesi Šventojoje Dvasioje..<..>..

Viena svarbiausių tiesų  mums yra ši: suvokti , kad  Dievas myli mus tobula meile nepriklausomai nuo mūsų pasiekimų ir pasisekimų. Išmokti atskirti šią meilę nuo žmogiškos meilės,kurią gauni,jei gerai darai tą ar aną,  atskirti Dievo meilę nuo to žmogiško,kas taip panašu į meilę,pavyzdžiui – susižavėjimo,pritarimo,paskatinimo,kurį gauname iš kitų žmonių todėl,kad tu kažką turime,kažką mokame,kažką galime,kažkuo disponuojame – kažką galime duoti.

Mano ir tavo gyvenimas Kristuje įmanomas tik tikint Dievo meile tokiems,koks aš ir tu esame. Be sąlygų..man,tokiam,koks aš esu dėl to,koks yra Dievas. Ir bet kokios dorybės,bet kokie tikri pokyčiai mūsų gyvenime išeina iš mūsų širdies,kai mes pamatome save Dievo akimis – brangiais ir mylimais Jo paties. Ta  yra tais,apie kuriuos Jis galvoja,kuriais pastoviais rūpinasi. 

1 Pt 5,7 Meskite ant Jo savo rūpesčius, nes Jis jumis rūpinasi.

      Jis juk amžinas ir beribis,galintis rūpintis visais vienu metu ir tuo pat – kiekvienu atskirai.. Jeigu aš tai suprasiu,tai nustosiu verstis per galvą,kad užsitarnauti Jo palankumą,nustosiu apsimetinėti prieš kitus,norėdamas,jog jie pagalvotų,kad aš geresnis,dvasingesnis ..juk iš esmės žmogiška meilė tėra tik malonus Dievo meilės pasireiškimas per tą žmogų – jei tas žmogus iš tikrųjų MYLI. Bet jei aš nepergyvenu Dievo meilės,aš bandau gauti meilę iš žmonių,o žmonės pastoviai mus nuvilia ir pastoviai mumis nusivilia. Kodėl? Nes žmogiška meilė visada yra surišta su kažkokia savimeilės forma. Tik Dievo meilė savyje neturi savimeilės. Todėl,ieškodamas žmonių meilės  ankščiau ar vėliau aš pajausiu,kad manim naudojasi,manimi manipuliuoja,su manimi nesiskaito..Ir aš pats,pažvelgęs į save pamatyčiau,jog ir aš manipuliuoju bei naudojuosi kitais ir nevertinu jų daugiau už tą naudą,kurią gaunu..

Todėl galima pasakyti,jog mūsų  gyvenimo tikslas yra tame,kad pažinti Dievo meilę,esančią mums Kristuje. Pergyventi Jo artuma,būti padėtyje,kurioje Jis atsako ir savimi patenkina giliausius mūsų sielos ir dvasios poreikius,taip padarydamas mus laimingus,t.y. suteikiantis visiško pasitenkinimo savo gyvenimu jausmą..Jeigu aš išmoksiu pažinti Jo meilę,priimti ją ir mylėti pats – aš pašlovinsiu Tėvą.

2 Tes 1,10-12  tą dieną, kada Jis ateis, kad būtų pašlovintas savo šventuosiuose ir keliantis susižavėjimą visuose, kurie įtikėjo. Jūs irgi patikėjote mūsų liudijimu.  Todėl mes nuolat meldžiamės už jus, kad mūsų Dievas padarytų jus vertus šio pašaukimo ir parodytų visą savo gerumą ir palankumą bei galingus tikėjimo darbus,  kad mūsų Viešpaties Jėzaus vardas būtų pašlovintas jumyse, o jūs Jame, pagal mūsų Dievo ir Viešpaties Jėzaus Kristaus malonę. 

Kokiu liudijimu mes patikėjome? Patikėjome,jog esame Jo MYLIMI vaikai Kristuje:

Jn 1,12-13 Visiems, kurie Jį priėmė, Jis davė galią tapti Dievo vaikais – tiems, kurie tiki Jo vardą,  kurie ne iš kraujo, ne iš kūno norų ir ne iš vyro norų, bet iš Dievo gimę. 

KAS YRA MEILĖ?

Dievo meilė – tai pašventimas kito interesams ir tikrai gerovei. Dievas pašventė Save savo kūrinijos interesams ir tikrai jos gerovei.

Dievas buvo meilė dar tada,kai nebuvo sukurto nei veino atomo. Priežastis,dėl ko Dievas yra meilė  yra Jo triasmeniškume. Meilė – tai ryšys tarp Dievo Asmenų,jungiantis juos į Vieną. Tėvas,Sūnus ir Šventoji Dvasia sujungti meile. Ir meilėje yra Trejybėje esančių santykių esmė.

Meilės kaip jausmo vertė ir prasmė yra tame,kad ji verčia mus (visa savo esybe su tuo sutinkant), pripažinti esant kitame tą besalygišką, centrinę vertę,kurią  dėl savo egoizmo mes pripažįstame tik patys sau ir jaučiame tik patys savyje.

Meilė svarbi ne kaip vienas iš  mūsų jausmų,o kaip viso mūsų gyvenimo intereso perkėlimas iš savęs į kažką kitą,kitaip sakant –  kaip mūsų asmeninio gyvenimo centro perkėlimas. Jei kalbėti apie meilę Dievui – tai reiškia visos centrinės vertės perkėlimą iš savęs į Dievą.

Dievo meilė yra šventa – ji yra kitokia,ji neturi savyje egoizmo ir meilės sau,tai kita kategorija,nei yra žmogiška meilė. Tai šventas palankumas jums,kuriame Viešpaties veikimas jūsų atžvilgiu pasireiškia pirma –  visišku geranoriškumu jūsų atžvilgiu. Tie,kas turi vaikų gali suprasti ką reiškia šis meilės pasireiškimas. Jame ir švelnumas,ir noras apkabinti,ir apkamšyti nakčiai antklode,ir džiaugtis jų pasiekimais..tai ir yra absoliutus geranoriškumas :

1 Kor 13,4-8 Meilė kantri ir maloni, meilė nepavydi; meilė nesigiria ir neišpuiksta.  Ji nesielgia nepadoriai, neieško savo naudos, nepasiduoda piktumui, nemąsto piktai,  nesidžiaugia neteisybe, džiaugiasi tiesa; visa pakenčia, visa tiki, viskuo viliasi ir visa ištveria.  Meilė niekada nesibaigia.

Tačiau Dievo meilė nieko bendro neturi su sentimentais. Tai absoliutus Jo geranoriškumas jūsų  atžvilgiu,Jo Savęs pašventimas jūsų tikrajai gerovei; geranoriškumas,kuris išreiškiamas ir Jo veiksmais,siekiančiais ištaisyti jumyse ir tai,kas kenkia tikrąjai jūsų gerovei. Dievas tiek mane myli,jog nenori leisti mano neteisingiems prioritetams,mintims ir norams nuvesti mane į tokį gyvenimą,kuris atneš blogas pasekmes tiek man pačiam,tiek kitiems. Tokiais atvejais Jo meilė ragina Jį imtis priemonių,kurios ištaisytų padėtį. Dievo Žodis ragina mus džiaugtis Viešpaties auklyba:

Heb 12,5-13  Jūs pamiršote paraginimą, kuris sako jums kaip sūnums: ‘Mano sūnau, nepaniekink Viešpaties auklybos ir nenusimink Jo baramas:  nes kurį Viešpats myli, tą griežtai auklėja, ir plaka kiekvieną sūnų, kurį priima’.  Jeigu jūs pakenčiat drausmę, Dievas elgiasi su jumis kaip su sūnumis. O kurio gi sūnaus tėvas griežtai neauklėja?  Bet jeigu jūs be drausmės, kuri visiems privaloma, vadinasi, jūs ne sūnūs, o pavainikiai. Jau mūsų kūno tėvai mus bausdavo, ir mes juos gerbėme. Tad argi nebūsime dar klusnesni dvasių Tėvui, kad gyventume?  Juk anie savo nuožiūra mus drausmino neilgą laiką, o šis tai daro mūsų labui, kad taptume Jo šventumo dalininkais.  Beje, kiekviena auklyba tam kartui atrodo ne linksma, o karti, bet vėliau ji atneša taikingų teisumo vaisių auklėtiniams.  Todėl pakelkite nuleistas rankas, sustiprinkite linkstančius kelius  ir ištiesinkite takus po savo kojomis, kad, kas luoša, neišnirtų, bet verčiau sugytų.

Visa tai Viešpats daro savo meilės pagrindu.Jo meilė ir geranoriškumas ne dėl to,kaip mes elgiamės,o dėl to,koks Jis yra.

Meilės savybės:

Mes kalbame apie agape – ši meilė dosni, pasiaukojanti,besąlygiška ir beribė. Dievo meilė – kaip medis,kur skirtingos šakos yra skirtingi meilės pasireiškimai. Dievo meilė pasireiškia Jo gerume,gailestingume,palankume,kantrybėje ir malonėje.  Nors ir galima suformuluoti kiekvienam šiam pasireiškimui atskirą apibrėžimą,aiškių ribų,juos skiriančių nėra. Pavyzdžiui, Dievo gerumą galima matyti  kaip geranorišką rūpestį siekiant tikros jūsų gerovės. Ar susimastėte kada,kad Dievas rūpinasi jumis tiesiog čia ir dabar,kad rūpestis jumis yra Jo,o ne kieno nors kito ar vien tik jūsų pačių rūpestis? Malonė – tai Jo gerumo dalis,kurioje pasireiškia Dievo gailestingumas ir užuojauta jums. Kantrybė kalba apie Dievo susivaldymą kai Jis yra provokuojamas.

1 Pt 3,20 kurios kadaise buvo neklusnios, kai Nojaus dienomis Dievo kantrybė laukė, bestatant arką, kuria nedaugelis, tai yra aštuonios sielos, buvo išgelbėtos vandeniu

Tai Dievo meilės pasireiškimas Nojui ir jo šeimai. Ir galų gale – Dievo malonė,kuri yra nepelnytas Dievo palankumas mums,atsiveriantis Jėzuje Kristuje ir įgalinantis mus tapti Jam priimtinais,bei atstatantis mūsų santykius su Juo.

Kas galėtų  pasikeisti,jeigu jūs visa širdimi suvoktumėte koks yra Jo santykis į jus? Jeigu tai persikeltų iš proto sutikimo su teiginiais lygio į lygį dvasios ir širdies. Ar tikite šiais teiginiais?

1. Dievo mintys,norai,planai ir veiksmai VISUOMET yra jūsų gerovei ir niekuomet – tam,kad jums pakenkti.

    Jer 29,11Aš žinau, kokius sumanymus turiu dėl jūsų, – sako Viešpats. – Sumanymus jūsų gerovei, o ne nelaimėms, ir ateitį su viltimi.

2.   Dievo meilė sako jums,jog Dievas yra geras,prieinamas,atviras  ir  nuoširdus su jumis ir nori matyti jus savo draugu.

    Jn 15,14-15  Jūs esate mano draugai, jei darote, ką jums įsakau. Jau nebevadinu jūsų tarnais, nes tarnas nežino, ką veikia jo šeimininkas. Jus Aš draugais vadinu, nes jums viską paskelbiau, ką iš savo Tėvo girdėjau.  

3. Dievas supranta ir atjaučia jus jūsų skausmuose,pergyvenimuose ir svajonėse.

    Jn 11,33-35  Jėzus, pamatęs ją ir kartu atėjusius žydus verkiančius, sudejavo dvasioje ir susijaudinęs  paklausė: ‘Kur jį paguldėte?’ Jie atsakė: ‘Viešpatie, eik ir pažiūrėk’. Jėzus pravirko. 

4. Dievas atranda džiaugsmą  jūsų egzistavime nepriklausomai nuo jūsų darbų ar pasiekimų.

    Sof 3,17 Viešpats, tavo Dievas, esantis tavyje, yra galingas. Jis išgelbės, Jis džiaugsis tavimi, atgaivins tave savo meile ir džiūgaus dėl tavęs giedodamas. 
    Ar jūs šitu aprašymu tikite? O juk šis aprašymas yra Biblijos apreiškiamo Dievo. Toks YRA mūsų Dievas. Ir mūsų Dievas myli mus ne taip,kad Jo meilė neturėtų mums jokios įtakos. Ne,Raštas sako,jog Dievas aktyviai dalyvauja mūsų gyvenime vadovaudamas mūsų aplinkybėms,situacijoms,santykiams – ir per visa tai parodo mums savo meile – per paaukštinimą darbe,per naują draugą,per atsivėrusias dvasines dovanas,per tai,jog kai jūs sirgote Jis nusprendė išgydyti jus..o ar tikite,jog dėl Savo meilės Jis atsargiai ir preciziškai tiksliai parinkdamas būdus bei priemones disciplinuoja jus..? Jis leidžia įvairioms aplinkybėms ir įvykiams atimti iš jūsų įprastą gyvenimo ritmą – jūs galite netekti darbo,arba draugo ir tokiu būdu Dievas nori atkreipti jūsų dėmesį..gal jūsų santaupos išnyks,nes jūs po truputį,lyg netyčia pradėjote pasitikėti kūnu ir širdis tolsta nuo Dievo? Bet mūsų Dievas – pavydžiai trokšta mūsų dvasios,nes Jis – myli jus ir žino,kur šie dalykai gali jus nuvesti. Siekdamas tikros jūsų gerovės Dievas gali padaryti tai,kas iš pradžių gali jus supykdyti – Jis pagauna jus kaip mažą vaiką,išbėgusį į vidurį kelio. Pasiveja,čiumpa us apykaklės ir staigiai traukia atgal,kad jūsų nepervažiuotų mašina.

Kokius kelius į savo meilės pažinimą  Dievas mums atveria?

1. Dievas atveria mums galimybę pažinti Jo meilę kūrinijoje,pamatyti kaip Jis myli kitus savo kūrinius.

Ps 104,25-28  Štai didelė ir plati jūra. Ten knibžda be skaičiaus įvairaus dydžio gyvūnų.  Ten plaukioja laivai, Tavo sukurtas leviatanas vandeny žaidžia.  Jie visi iš Tavęs laukia, kad duotum jiems maisto reikiamu metu.  Tu duodi jiems, jie rankioja. Tu ištiesi savo ranką, jie pasisotina gausiai.  

    Dievas ir mus sukūrė dėl savęs.

Pr 1,26 Dievas tarė: ‘Padarykime žmogų pagal mūsų atvaizdą ir panašumą. Jie tevaldo jūros žuvis, padangių paukščius, gyvulius ir visą žemę bei visus roplius, kurie gyvena ant žemės!’

Kol 1,16 nes Juo sutverta visa, kas yra danguje ir žemėje, kas regima ir neregima; ar sostai, ar viešpatystės, ar kunigaikštystės, ar valdžios, – visa sutverta per Jį ir Jam.

Tai,ką mes sukuriame dėl savęs mums yra labai brangu. Taip ir Dievui brangu tai,ką Jis sukūrė  dėl savęs.

2. Dievo apvaizda.

    Gali pasirodyti,jog tai sudėtingas teologinis terminas,bet jis paprasčiausiai reiškią,kad Dievas yra geras visiems. Mes džiaugiamės tuo,kad Dievas mus myli,bet mus į pasiutimą varo tai,jog Dievas myli ir kitus. Mes norėtumėme,kad tai būtų uždaras klubas
    Mt 5,44-45 O Aš jums sakau: mylėkite savo priešus, laiminkite jus keikiančius, darykite gera tiems, kurie nekenčia jūsų, ir melskitės už savo skriaudėjus ir persekiotojus, kad būtumėte vaikai savo Tėvo, kuris danguje; Jis juk leidžia savo saulei tekėti blogiesiems ir geriesiems, siunčia lietų ant teisiųjų ir neteisiųjų.
    Tą patį sako ir Paulius:
    Apd 17,24-27 Dievas, pasaulio ir visko, kas jame yra, Kūrėjas, būdamas dangaus ir žemės Viešpats, negyvena žmonių rankomis statytose šventyklose  ir nėra žmonių rankomis aptarnaujamas, tarsi Jam ko nors trūktų. Jis gi pats visiems duoda gyvybę, alsavimą ir visa kita. Iš vieno kraujo Jis išvedė visas žmonių tautas, kad šios gyventų visoje žemėje. Jis nustatė iš anksto paskirtus laikus ir apsigyvenimo ribas, kad žmonės ieškotų Viešpaties ir tartum apgraibomis Jį atrastų, nors Jis netoli nuo kiekvieno iš mūsų. 
    Dievas suteikia viską,ko reikia gyvenimui visiems savo kūriniams. Dievas myli ne tik mane vieną. 

3. Savo įsikūnijame

    Lk 19,10 Juk Žmogaus Sūnus atėjo ieškoti ir gelbėti, kas buvo pražuvę’ 
    Dievas ieško,aktyviai ieško pražuvusių  žmonių. Jono Evangelijoje moteriai samarietei Jėzus sako,jog Tėvas ieško tų,kurie garbins Jį dvasioje ir tiesoje. Jėzus atėjo į šią žemę su vienu tikslu – rasti jus. Juk mes negalime patys žinoti koks yra Dievas,ką Jis galvoja,kaip elgiasi. Jėzus PARODĖ mums Tėvo meilę – tame,kaip Jis elgėsi su nusidėjeliais,su ligoniais,su savo mokiniais. 

4. Per bausmę.

    Heb 12,6 nes kurį Viešpats myli, tą griežtai auklėja, ir plaka kiekvieną sūnų, kurį priima’. 
    Bausmė – tai ne kerštas ir ne atpildas,o auklyba,nukreipta į tam tikrą rezultatą.  Dievas rodo savo meilę mums tuo,kad esant būtinybei taiso mus ir moko siekdamas tikros mūsų gerovės. 

5. Per Šventąją Dvasią.

 Jis antgamtiniu būdu išlieja Savo meilę į mūsų širdis.

    Rom 5,5 O viltis neapvilia, nes Dievo meilė yra išlieta mūsų širdyse per Šventąją Dvasią, kuri mums duota.
    Ef 1skyrius – aš  priimtas į Dievo šeimą,užanspauduotas pažadėtaja Šventaja Dvasia,aš esu naujoje bendruomenėje – Kristaus bažnyčioje,man duotos Dvasios dovanos,manęs laukia nepragaištantis palikimas Kristuje – aš Dievo vaikas. Šventoji Dvasia atveria mums Raštą ir įgalina ne tik suprasti Jo Žodį,bet ir Jam paklusti. Paklusti ne iš prievartos,o iš meilės jam..kai žvelgiam į Jį,atvertą Šventosios Dvasios,esame tos pačios Dvasios keičiami į tą atvaizdą,kurį regime. Ta meilė mumyse įgalina mus laikytis Jo įsakymų:
    Jn 14,15 Jei mylite mane, laikykitės mano įsakymų.
    Jei laikomės Jo įsakymų  – pasiliekame Dievo meilėje.
    Jn 14,23 Jėzus jam atsakė: ‘Jei kas mane myli, laikysis mano žodžio ir mano Tėvas jį mylės; mes pas jį ateisime ir apsigyvensime.  

6. Jo Sūnuje.

    Kristus mums apreiškė kas yra Dievo meilė ir kokia ji yra,ir kam ji yra. Jis parodė ir kaip pasireiškia Dievo meilė – Jis parodė mums užuojautą,malonę ir tiesą. Tereikia tik pažiūrėti į Jo gyvenimą ir visur matoma Tėvo meilė.
    1 Jn 3,16 Mes iš to pažinome meilę, kad Jis už mus paguldė savo gyvybę. Ir mes turime guldyti savo gyvybę už brolius.
    Rom 5,8 O Dievas mums parodė savo meilę tuo, kad Kristus mirė už mus, kai tebebuvome nusidėjėliai. 
    Vertė visada matuojama kaina. Mūsų vertės Dievui kaina yra milžiniška. Ir jei jūs abejojate Dievo meile sau – pažiūrėkite į Jo Sūnų,kuris tapo mūsų atpirkimu. 
    KAIP ATSAKYTI Į DIEVO MEILĘ.  
  1. Priimti Jo meilę  – Jėzų Kristų savo Viešpačiu ir Gelbėtoju.
  2. Tikėti Jo meile.  

Ef 3,14-19 Dėl to aš klaupiuosi prieš mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Tėvą,  iš kurio visa šeima danguje ir žemėje turi vardą,  kad iš savo šlovės turtų duotų jums sustiprėti Jo jėga per Dvasią vidiniame žmoguje,  kad Kristus per tikėjimą gyventų jūsų širdyse ir jūs, įsišakniję ir įsitvirtinę meilėje,  galėtumėte suvokti kartu su visais šventaisiais, koks yra plotis, ir ilgis, ir gylis, ir aukštis,  ir pažinti Kristaus meilę, kuri pranoksta pažinimą, kad būtumėte pripildyti visos Dievo pilnatvės. 

    1 Jn 4,13-16  Iš to pažįstame, kad pasiliekame Jame ir Jis mumyse: Jis davė mums savo Dvasios.Taigi mes matėme ir liudijame, kad Tėvas atsiuntė Sūnų, pasaulio Gelbėtoją.  Kiekvienas, kas išpažįsta, kad Jėzus yra Dievo Sūnus, Dievas tame ir tas Dieve pasilieka. Mes pažinome ir įtikėjome meilę, kuria Dievas mus myli. Dievas yra meilė, ir kas pasilieka meilėje, tas pasilieka Dieve, ir Dievas jame.  Atsinaujinti savo prote užima laiko. Tačiau meilė gimsta mumyse iš sąmoningo valios akto,kuris išplaukia iš sąmoningo tam tikrų faktų  pripažinimo. (Kūdikio gimimas. Moteris,kuri laukiasi kūdikio ir priima šį faktą,pamilsta kūdikį jam dar negimus. Tačiau ta,kuri atsisako priimti tai,kaip faktą – tokioje meilė negimsta. Štai iš kur atsiranda motinos paliekančios savo tik gimusius vaikus..iš čia pat – abortai ir visi kiti panašūs darbai ) Todėl Biblija daug kartų mums įsako – mylėk Dievą.  Kaip tai padaryti? 

  • Pripildyti savo protą  tiesa apie Dievo meilę jums.

      Rom 8,28 -39Be to, mes žinome, kad mylintiems Dievą viskas išeina į gera, būtent Jo tikslu pašauktiesiems. kuriuos Jis iš anksto numatė, tuos iš anksto ir paskyrė tapti panašius į Jo Sūnaus atvaizdą, kad šis būtų pirmgimis tarp daugelio brolių.  O kuriuos Jis iš anksto paskyrė, tuos ir pašaukė; kuriuos pašaukė, tuos ir išteisino; kuriuos išteisino, tuos ir pašlovino.  Tai ką dėl viso šito pasakysime? Jei Dievas už mus, tai kas gi prieš mus?! Tas, kuris nepagailėjo savo Sūnaus, bet atidavė Jį už mus visus, – kaipgi Jis ir visko nedovanotų kartu su Juo? Kas kaltins Dievo išrinktuosius? Juk Dievas išteisina!  Kas pasmerks? Kristus mirė, bet buvo prikeltas ir yra Dievo dešinėje, ir užtaria mus. Kas gi mus atskirs nuo Kristaus meilės? Ar sielvartas? ar nelaimė? ar persekiojimas? ar badas? ar nuogumas? ar pavojus? ar kalavijas?  Parašyta: ‘Dėl Tavęs mes žudomi ištisą dieną, laikomi avimis skerdimui’.  Tačiau visuose šiuose dalykuose mes esame daugiau negu nugalėtojai per Tą, kuris mus pamilo. Ir aš įsitikinęs, kad nei mirtis, nei gyvenimas, nei angelai, nei kunigaikštystės, nei galybės, nei dabartis, nei ateitis,  nei aukštumos, nei gelmės, nei jokie kiti kūriniai negalės mūsų atskirti nuo Dievo meilės, kuri yra Kristuje Jėzuje, mūsų Viešpatyje.
  • Prašykite Dievo pagalbos,kad suvokti Jo meilę sau.
  • Neieškokite pigių Dievo  meilės pakaitalų.

      Tuo nusidėjo samarietė  prie šulinio,ji keitė vyrus vieną po kito ieškodama meilės,o tiksliau – pigaus jos pakaitalo.
      1 Jn 2,15-17  Nemylėkite pasaulio, nei to, kas yra pasaulyje. Jei kas myli pasaulį, nėra jame Tėvo meilės,  nes visa, kas pasaulyje, tai kūno geismas, akių geismas ir gyvenimo išdidumas, o tai nėra iš Tėvo, bet iš pasaulio.  Praeina pasaulis ir jo geismai, bet kas vykdo Dievo valią, tas išlieka per amžius. 
      Tai trys pagundymai,kuriems mes visi sunkiai atsispiriame – tai jausmingumas,godumas ir mūsų  ego siekimas kažką reikšti pačiam,būti kažkuo ypatingu. Tačiau kodėl taip sunku atsispirti šiems dalykams? Nes norime,jog mus mylėtų,saugotų,laikytų mus svarbiais ir reikšmingais. Tačiau visa tai tik pigūs Dievo meilės pakaitalai. Pasaulis žada – tave mylės,jei taip atrodysi..tave mylės,jei taip elgsies..tave mylės,jei  tiek uždirbsi..tave mylės,jei tai turėsi. Ir tikrai,tada visi tave girs ir drąsins bei žavėsis ir tu pajausi kažką panašaus į meilę sau,bet tai – tik pigus pakaitalas,kuris neduoda to,ką duoda Dievo meilė.
      Kad pašalinti šią ydingą  praktiką,reikia visų pirma pripažinti ją nenormalia. Šitas pareiškimas neturi būti tuščias. Meilės pakaitalų patyrimui turi būti priešpastatytas ne kitas principas ( elgsiuosi kitaip,tai mane mylės;atrodysiu kitaip,tada mane mylės),o kitas patyrimas – t.y. tikėjimo patyrimas.
      Meilė – tai tikėjimo patyrimas,tai ne emocijų poveikio patyrimas.
      Tik nuosekliais ir valingo tikėjimo veiksmais mes įeiname į meilės santykį su Dievu,įeiname realiai egzistuojančios tikrovės priėmime. Meilė gimsta sąmoningų  veiksmų,atsiradusių iš tikėjimo Dievu, pasekoje. Meilė Dievui –  tai sąmoningas savęs pavedimas Jo valiai,tai savo gyvenimo centro (vertės) perkėlimas iš savęs į Dievą. 
  • Priėmę Dievo meilę ir patikėje , mes turime noriai ja dalintis su kitais.

      Be savęs atsižadėjimo ir pripažinimo kito žmogaus reikšmingumo to neišeis padaryti. Kad iš  tikųjų gauti,reikia iš tikrųjų duoti.
Views All Time
Views All Time
1522
Views Today
Views Today
1
0 0