20 būdų pasveikti nuo nelaimingos meilės
| |

20 būdų pasveikti nuo nelaimingos meilės

lvoje 0 minčių. Ir taip jaučiuosi šiek tiek ilgiau nei savaitę. Tačiau mano gerumas begalinis- nenoriu apleisti blogo. Šį kartą pateiksiu jums naujausią straipsnį, išspausdintą “Lukoje”. Kad tik žinotumėt, koks gėris būna nusipirkus žurnalą skaityti savo išdėstytas mintis. Taip kiekvieną mėnesį žurnale “Luka” ‘karaliauju’ dviejuose arba keturiuose puslapiuose. Jei ką nors sudomins, įkelsiu ir ankstesnių darbų, na, o dabar naujausias- 20 būdų pasveikti nuo nelaimingos meilės. (Viskas iš patirties). Gyvenimas VISADA buvo ir bus dvejopas. Jeigu visą laiką sekėsi taip, kad tavo laimės pavydėtų net pats laimingiausias žmogus pasaulyje, žinok, kad ateis ir sunkesnė valanda. Ir priešingai- net jei visą gyvenimą nesijautei laiminga, nes trukdė įvairiausios bėdos, būk tikra: ateis metas, kai blogi dalykai nublanks ir liks tik laimingai gyventi. Kad būtų lengviau ištverti sunkumus, reikia ir pačiai pasistengti: juk ne veltui sakoma, kad nėra to blogo, kas neišeitų į gerą.

Meilės kančios būdingos tik neurotikams
|

Meilės kančios būdingos tik neurotikams

“Meilė – tai aktyvus suinteresuotumas meilės objekto gyvenimu ir tobulėjimu, o visa kita – neurotinis sutrikimas”, – teigia psichoterapeutas, lektorius, skaitantis paskaitas Europoje ir JAV, populiarių knygų autorius Michailas Litvakas. Anot lektoriaus, žmonės iš meilės tikisi daugiau, nei ji gali duoti. “Štai aš namą pastačiau. Elektra yra, vandentiekis, šildymas, kanalizacija. Viskas, galima gyventi. Bet nėra tapetų. Žmonės galvoja, kad tapetai – svarbiausia. Vaizdžiai tariant, mėšlo galvoje daug, ir tas mėšlas valdo mūsų elgesį.” Ką turite galvoje – “mėšlo”? Nuostatas, kurios neatitinka tikrovės. Imkime vestuves. Anksčiau visi, kurie ateidavo pas tave į vestuves, paskui eidavo statyti tau namo. O dabar tai vaiduoklis. Ir tokie vaiduokliai toliau vagia iš mūsų brangų laiką, energiją, jėgas, ir paskui jau realiems darbams jų nelieka. Arba socialinio gyvenimo dėsniai. Jeigu aš augu, o kitas žmogus augti nenori, su juo reikia skirtis. Čia prasideda – “vienoje klasėje mokėmės, o dabar bendrauti nenori…” O aš taip mokau seminarų klausytojus – jeigu tavo draugas tapo viršininku, liaukis su juo bendravęs. Jam su tavim neparanku, dabar pas jį kitokie žmonės vaikšto. O jei nepatinka tavo padėtis – galvok, kaip užaugti. Ir kaipgi užaugti? Reikia tapti ekstra klasės profesionalu. Tada būsi naudingas kitiems. Tą dar Adamas Smitas sakė. Štai aš knygas rašau, pasakoju, kaip geriau gyventi, patogiau. Rezultatas yra – daugelis mano mokinių aukštyn pakilo.

Kaip išgyventi įsimylėjimą?
| |

Kaip išgyventi įsimylėjimą?

Šiandien man liūdna. Mane kankina meilė. Veikiau netikėtas įsimylėjimas. Negaliu susikaupti. Jaučiuosi kaip šešiolikmetis: smarkiai plaka širdis, virpa rankos, džiūsta burna kiekvieną kartą, kai tik ją sutinku. Kaip išgyventi įsimylėjimą? Žinau, kad įsimylėjimas pasibaigia. Tik ilgai po jo kankinuosi. Banalu, tačiau, kai įsimyli, viskas atrodo kitaip: viską geriau užuodžiu, geriau matau, praeiviai gatvėse atrodo gražesni, aš pats vaikštau apimtas keistos euforijos. Nuolat mąstau apie savo įsimylėjimo objektą. Bet nuolat savęs klausiu, ar ji kada nors prisimena mane? Ar aš jai svarbus? Kankindamasis laukiu jos skambučių. Bėda, kai įsimylėjimas yra panašus į vienakryptį eismą: žinai, kad norėdamas apsisukti ir sugrįžti atgal (į ramybės būseną) turi dar gerą puskilometrį nuvažiuoti pirmyn. Važiuoju, nors žinau, kad mano mašina po truputį genda. Ar nusiraminsiu? Ką man daryti? Skambinu savo pažįstamai, kuri garsėja meilės aferomis. Nelaimingais įsimylėjimais, tragiškais atsisveikinimais. Gal ji turi kokių patarimų? Kokia jos patirtis? Inga vis dar nenustoja pasakojusi man apie savo paskutinį vaikiną. Gražų, protingą, tačiau vėjavaikį. Išsiskyrusi su juo gal prieš mėnesį, ji nuolat jį sapnuodavo. Sapnuose vis prašydavo: ‚Pabučiuok mane. Aš žinau, kad mes išsiskirsime. Pabučiuok mane savo sausomis lūpomis. Pabučiuok mane, kad pajusčiau, kam nepriklausau ir ko nežinau. Tikriausiai tau jau nusibodo mano prašymai. Vis tiek. Pabučiuok mane“. Keisti Ingos sapnai kartodavosi.

Kaip pamiršti savo meilę
| |

Kaip pamiršti savo meilę

Jau ruduo. Vis daugiau laiko praleidžiame namuose ir vis dažniau – vieniši. Oficiali statistika rodo, kad meilės ryšiai dažniausiai nutrūksta vasarą, kurortinių romanų ir išsiskyrimų metu. Tačiau vasarą ir ankstyvą rudenį naują draugą nesunku susirasti, o stojus lietaus sezonui – tai kur kas sudėtingiau. Be to, rudeninis liūdesys ir melancholija užgniaužia optimizmą, skatinantį ieškoti mylimo žmogaus. Pradėjus raustis savyje, galima ilgam susirgti depresija ir iki pavasario narplioti savo bendravimo klaidas. Kas buvo – jau praėjo, o ko negalima pataisyti – geriau pamiršti. Dukart į tą pačią upę neįbrisi (žinoma, išimčių gali būti). Todėl vos tik išsiskyrę pasiimkite visus savo daiktus, išskyrus dovanas. Buvusiam partneriui taip pat grąžinkite jo daiktus. Turite sudeginti atsitraukimo tiltus. Kuo greičiau tai padarysite, tuo geriau. Psichologiškai atsigauti dažniausiai reikia nuo dviejų savaičių iki mėnesio (jeigu viską darysite teisingai). Būtina iš tikrųjų pamiršti ankstesnį ryšį. Paieškos laikotarpiu turite pasikeisti patys ir pakeisti jus supantį pasaulį, tapti patrauklesni. Rudens viduryje gera priemonė – intensyvesnis vienpusiškas darbas, kuris sugertų visas neigiamas ir teigiamas emocijas. Po to daugiau laiko skirkite sau ir savo kaip asmenybės raidai. Ilsėkitės, vaikštinėkite, skaitykite knygas ir žiūrėkite linksmus filmus. Visa tai padės užmiršti kadaise mylėtą žmogų. Kančios – individualus dalykas.

Patarimai, kaip pamiršti nelaimingą meilę
| |

Patarimai, kaip pamiršti nelaimingą meilę

KLAUSIMAS: turiu problemą. Išsiskyriau su drauge prieš 3 mėnesius, bet negaliu nustoti apie ją galvojęs. Mano mintys visą dieną bent maža dalele būna su ja. Atsikeliu su mintimis apie ją, dieną turiu veiklos ir koncentruojuosi į ją, bet vis tiek nuolat galvoju apie ex. Einant miegoti mintys apie ją tampa labai stiprios. Ištryniau visus kontaktus, nuotraukas. Realiai mūsų nesieja niekas. Galbūt tai rimta psichologinė problema? Esu netikintis, tačiau girdėjau, kad tikintys žmonės galvoja apie Dievą visą dieną. Nejau padariau ją Dievu? Įsimylėjau protu? Tai prasidėjo po kokio 3 pasimatymo ir nesibaigia iki šiol. Galbūt turiu per mažai valios ją pamiršti? Galbūt galvodamas apie ją, tenkinu kokį liguistą savo poreikį? Tiesiog noriu vėl visą save atiduoti dabartinei veiklai, dabarčiai, o ne būti savo mintimis su ja. ATSAKYMAS: tu išgėrei „Molotovo koteilį“. Jeigu žinai, kas tai yra, tai mane iš karto suprasi. Tavo amžiaus vaikinai beveik kiekvienas yra tai išbandęs. Tai toks sprogstamas mišinys. Mišinio sudėtis: susižavėjimo šviesa, geismo liepsna, švelnumas, dievinimas, trauka, deginantis ilgesys, gręžiantis skausmas, milijonai neištrinamų failų su jos atvaizdu ir nenugalimas noras ją pamatyti, bejėgiškumas ir įsiūtis, juodas nuolankumas ir viltis. Įvyko sprogimas. Tu įsimylėjai. Manau, kad ne tik protu, bet ir siela, ir kūnu. Tave lankančios reakcijos – sveika psichologinė problema ir sveiki poreikiai. Bet skausmingi. Jeigu tiki meile, tai esi dabar savotiškai užsikrėtęs meile.

Kaip „išsilaižyti“ meilės žaizdas
| |

Kaip „išsilaižyti“ meilės žaizdas

Psichologai naudoja terminą „adrenalininis ilgesys“ – tai reiškia, kad sielvarto ir kančios valandomis dėl sudužusios meilės į žmogaus kraują stipriai priplūsta adrenalino. Greičiausiai jie ir „kankina“ širdį bei sielą. Kitaip tariant, tai – liga, kuri vadinasi „mirštanti meilė“, tačiau jei jos negydysite, ji gali tapti chroniška ir kankins žmogų ne vienerius metus. Kalifornijos universiteto psichologijos specialistai net nustatė laiką, per kurį meilė praeina tarsi savaime. Mokslininkai apskaičiavo: minimalus laikas, kuris turi praeiti skaičiuojant nuo išsiskyrimo momento yra tolygus pusei to laiko, per kurį jūs buvote kartu. Pavyzdžiui, jei jūs negalėjote gyventi vienas be kito penkerius metus, turėtumėte įveikti šią „negalią“ per pustrečių metų. Tuo tarpu britų mokslininkų atlikto tyrimo duomenimis, sielos kančia išsiskyrus su mylimu žmogumi gali tęstis nuo trijų mėnesių iki trejų metų. Nepriklausomai nuo meilės „stažo“. Vienodos tik kančios stadijos. Iš pradžių – psichologinis smūgis, paskui – maištas ir noras susigrąžinti mylimąjį. Dar vėliau žmogui nusvyra rankos ir pasineria į depresiją, kiti – į alkoholį. O linkę į agresyvumą žmonės gali pradėti keršyti. O kai pyktis ir apmaudas praeina, lieka tuščia viltis, kad kada nors viskas pasikeis į gerąją pusę. Kitaip tariant, pavyks sutikti geresnį nei buvęs. Psichologų tvirtinimu, pirmosios meilės apskritai neįmanoma pamiršti. Paprastai šis nepakartojamas jausmas neapleidžia žmonių visą gyvenimą.

Nuo liguisto polinkio iki sveikos meilės
|

Nuo liguisto polinkio iki sveikos meilės

Vis dar pasitaiko vyrų ir moterų, neatskiriančių, kas yra sveika, brandi,abipusė meilė ir kas yra įkyri, priklausoma,liguista, nesubrendusi meilė. Tiek moterys, tiek vyrai retkarčiais arba nuolat gali patirti kankinančius meilės santykius. Tikra meilė yra gaivinanti. Tai brangi, ugdanti energija, kuriai nera ribų. Ji ne žeidžia, bet gydo. Tad labai svarbu identifikuoti meiles MANIJĄ, liguistą meilę, nustatyti sveikos meilės savybes ir išlaisvinti žmogų, kad jis galėtų gyventi visavertį gyvenimą. Kaip teigia Brenda Schaeffer, liguistos meilės atveju dauguma širdžių buvo užgautos, o būtent nepagydyta širdis veda prie nesveiko prisirišimo, euforijos,romantikos ar sekso, kuriuos mes vadiname „meilės manija“. Įsivaizduokite, kad širdis turi du emocijų kompleksus. Žemutinės emocijos yra susijusios su skriaudomis ir įžeidimais, kurie lemia tai, jog mes meilei, kurią suteikiame kitiems, keliame sąlygas, tačiau mūsų sąlygos retai išpildomos, ir dėl to mes jaučiamės vieniši, atskirti, neramūs, pavydūs, sielvartingi, atstumti, pikti, nesaugūs, nekenčiami, nekenčiantys, atitolę ir sustingę. Kada pasiekiame šių jausmų šaltinį ir pradedame išmokti juos integruoti, mes pradedame jausti aukštesnius širdies jausmus, tuos, kurie veda prie gilios beasąlygiškos meilės, kuria galime mylėti. Kai tai atsitinka, mes jau nepriklausome nuo mūsų santykių, kad jaustumėmės gerai. Mes norime ieškoti, dalytis, apkabinti, duoti, ugdyti – viską dėl meilės. Pirmoji meilė, kurią patiriame, ateina iš tėvų.

Iš meilės norėčiau numirti
|

Iš meilės norėčiau numirti

Nelaiminga meilė. Jausmas, kurio nebegali ištverti. Būsena, kai nebenori gyventi. Kalbėjomės su trimis skirtingo amžiaus moterimis, išgyvenančiomis nelaimingą meilę. “Kai širdis taip sužeista, nebenori nieko, tik padėti tašką. Nežinai, kaip pabėgti nuo savęs. Savižudybė tuomet atrodo išeitis”, – savo jausmus aiškina viena iš mūsų pašnekovių 26-erių metų Renata. Ir šiandien, tai prisiminusi, ji grąžo rankas. Su Sandra, 19-os metų studente, kalbėjomės Skulptūrų parke. Šiame parke ji mėgdavo susitikti su Vytu. Draugavo trejus metus, pažįstami buvo nuo vaikystės. “Kartą pajutau, kad Vytas į mane žiūri kažkaip kitaip… Tada ir aš pagalvojau: o jis visai nieko… Prirėmiau prie sienos, pabučiavau, ir daugiau nebepaleidau. Mes buvome puiki pora. Kartu kūrėme ateities planus, svajojome apie vaikus. Jis – mano žmogus. Nesvarbu, kad kai kurių jo savybių tiesiog negalėjau pakęsti: pavyzdžiui, smulkmeniškumo, kai jis iš bet kokio menkniekio padarydavo didžiulę problemą, arba pesimizmo, kuris jam buvo tiesiog įaugęs į kraują. Tuo labiausiai ir skyrėmės. Mes pasipykdavome, juk reikia pasakyti, kas tau nepatinka. Tačiau kai pradėjome pyktis vis dažniau, aš, žinoma, supratau, kad kažkas atsitiko. Kad ir ką darydavau, jam nepatikdavo. Širsdavau, nes buvau įsitikinusi, kad jis nuo manęs kažką slepia. Kartą vos jam netrenkiau, kai pastebėjau, kad jis atsisukęs nužvelgė pro šalį einančią merginą. “Matai, kokia graži, o tu šiandien į ką panaši?” – pasakė.

Nelaiminga meilė: kaip tai išgyventi?
|

Nelaiminga meilė: kaip tai išgyventi?

Tiems, kurie netiki tikra meile, tikriausiai bus siurprizas tai, ką žino bet kuris „greitosios“ gydytojas, – beveik pusė savižudybių įvyksta dėl nelaimingos meilės. Meilė tampa ekstremalia situacija, kai užgniaužia sugebėjimą mąstyti analitiškai ir kritiškai vertinti save bei kitus. Tipiškas įsimylėjusio žmogaus elgesys pasireiškia į priepuolius panašiais aistros ir melancholijos proveržiais. Jie ypatingai charakteringi periodui, kai įsimylėjėliai vienas kitam dar neprisipažino arba viena iš pusių nesuteikė vilties simpatijoms. Jeigu manote, jog artumą pasiekti realu, prisiverskite nebesielgti spontaniškai – tai visiškai nepadeda net kur kas paprastesnėse situacijose. Savo jausmus vertinkite kaip užduotį, kurią reikia atlikti. Tai yra, kad ir kaip keistai tai beskambėtų, reikia sudaryti programą, pagal kurią jūs veiksite, ir nustatyti požymius, pagal kuriuos spręsite apie rezultatus. Labai svarbu ir suformuluoti tikslą – ką turite galvoje sakydama „pasiekti artumo“: neiškėlus užduoties dažniausiai griebiamasi netikslių veiksmų. Psichologai siūlo keletą variantų, kaip išspręsti meilės be atsako problemą. Net ir sulaukusi simpatijų, išlaikykite „tinkamą atstumą“. Ypatingai pavojinga (ir kenksminga pačiai meilei) stengtis viską be išimties pasidalinti: svajones, laisvalaikį, pinigus, darbą, slapčiausius norus ir užsidaryti poroje. Kiekvienas turi turėti savo bendravimo ratą.

Nelaiminga meilė – priežastis žudytis?
|

Nelaiminga meilė – priežastis žudytis?

Teismo medikų žiniomis, Lietuvoje savižudybių šiais metais buvo daugiau negu pernai. Mūsų šalis ir toliau lieka pirmaujanti tarp Europos valstybių šioje srityje. Pastarosiomis dienomis nusižudė net keturi jauni vyrukai: du – Vilniuje, o du kiti, buvę draugai, vienas po kito išėjo iš gyvenimo Plungėjė. Žmonės kalba, jog visi jie nesusitvarkė su jausmais – į savižudybę juos pastūmėjo nelaiminga meilė. Abu vilniečiai prieš nelemtą žingsnį buvo susipykę su savo merginomis. Blaiviai vertinti situaciją trukdė ir išgertas alkoholis. Niekas iš artimųjų ir draugų neįtarė, jog jiedu gali taip pasielgti. Abiejų ketinimai po konfliktinių situacijų, rodos, buvo patys nekalčiausi: vienas ketino eiti pasilinksminti, sportuoti, kito elgesyje taip pat niekas neįžvelgė pavojaus ženklų. Dviejų Plungės rajono kaimų žmonės nežino, ką ir galvoti, nes iš gyvenimo vienas po kito pasitraukę draugai turėjo darbą, gerai su visais sutarė, kaimynams buvo paslaugūs ir nuoširdūs. Vyresnysis turėjo sugyventinę, augino vaikelį. Psichologai tvirtina, jog nuo nelaimingai įsimylėjusio ir atstumto jaunuolio negalima nuleisti akių. Būtina jam padėti susivokti jausmuose, padėti įveikti krizę. Nepatariama kaltinti „netikusios“ mylimosios ar mylimojo, tikinti, jog susiras geresnę ar geresnį. Nuoširdūs pokalbiai padeda pašalinti įtampą, nukreipti mintis nuo žmogui, atrodo, neišsprendžiamos problemos.