Santykiai

Dauguma jaunuolių ištikimi romantiškos meilės įvaizdžiui

Psichologas

Išskirdami žmogų iš visos gyvosios gamtos, dažnai jį pavadiname socialine būtybe. Taip pabrėžiame tarpasmeninių santykių svarbą tiek žmogaus asmenybės, tiek pačios visuomenės raidai. Bene aukščiausia žmogiškumo išraiška – visaverčiai meilės ir draugystės santykiai, kurių sąmoningai pradedame siekti jau paauglystėje.

Draugystė – svarbu

Pabandykime akimirką įsivaizduoti ištuštėjusias miesto gatves. Išties vaizduotėje atsiveria kraupus iš kino ekranų bei fantastinių romanų pažįstamas išnykusios civilizacijos paveikslas. Be to, beveik visi žmogų apibūdinantys žodžiai įgyja prasmę tik tada, kai suvokiamas aiškus individo santykis su kitais žmonėmis. Pavyzdžiui, motinos nebūtų be vaiko, mokinio – be mokytojo, gydytojo – be paciento. Net tokie vertinamojo pobūdžio epitetai kaip geras, blogas, gražus netenka savo reikšmės, jeigu jais apibūdinamo asmens nelyginame su kitais.

Tikroji žmogiškumo esmė atsiskleidžia asmens santykiuose su kitais žmonėmis. Kiekvienas mūsų užimame tam tikrą vietą nematomame socialiniame tinkle, kuriame kasdien susiduriame su daugybe tarpasmeninių sąveikų. Daugelio tiesiog neįsisąmoniname, nors be tų, dažnai mums net nepažįstamų žmonių išgyventi vargu ar galėtume. Pati tobuliausia tarpasmeninių santykių forma – meilė ir draugystė. Daugelis teoretikų tik sąlygiškai atskiria šiuos žmonių santykių tipus, nes kiekvienoje tikroje draugystėje atrasime ir meilės elementų, o ideali meilė neįsivaizduojama be draugystės.

Subręsti meilei

Artimų tarpasmeninių santykių užmezgimo laiką nulemia ir kultūrinė aplinka. Mūsų visuomenėje taip pat egzistuoja nerašytos taisyklės, kuriomis nusakomi tokie dalykai kaip tinkamiausias laikas pradėti pasimatymus, lytinius santykius, kurti šeimą ar reikštis kitoms suaugusių žmonių elgesio formoms. Šie apribojimai gimė iš daugelio kartų patirties. Sparčiai besivystančioje mūsų visuomenėje kai kurios seniau pripažintos normos keičiasi, nes nebeatsispiria laiko išbandymams.

Nors žmogaus bendravimas prasideda nuo pat gimimo, tačiau sąmoningai draugystės ir meilės santykių pradedama siekti tik paauglystėje. Pirmiausia tai susiję su jaunuolių lytine branda, atsiradus natūraliam domėjimuisi priešinga lytimi. Be to, vystantis mąstymui, atsiskleidžia asmens gebėjimas atspindėti ir išreikšti savo mintis bei jausmus. Atsiranda poreikis dalintis savo vidiniais išgyvenimais, todėl žmogus pradeda siekti intymaus dvasinio ir emocinio ryšio su kitu žmogumi.

Santykių mokykla

Mes dažnai atkreipiame dėmesį į paauglių polinkį burtis į neformalias grupeles. Paprastai linkstama akcentuoti tik neigiamas šio reiškinio puses ir jaunuolių grupelės siejamos su didėjančiu nepilnamečių nusikalstamumu, viešosios tvarkos pažeidimais, tradicijų laužymu. Tačiau mišrios sudėties jaunuolių grupes būtų galima pavadinti tikra tarpasmeninių santykių mokykla. Paaugliai mėgsta laisvalaikį praleisti savo neformalios grupelės susitikimuose, kurių svarbiausias tikslas – tiesiog pasėdėti kartu. Daugeliui suaugusiųjų toks laiko leidimas atrodo betikslis, bet jaunuoliams šie santykiai padeda geriau susipažinti su priešingos lyties asmenimis, kol jie dar vengia griežtai skirstytis į poras.

Nors mūsų visuomenėje tolerancija elgesio formų įvairovei auga, tačiau labai dažnai susiduriama su socialiniu spaudimu elgtis vienaip ar kitaip.Vyresniųjų klasių moksleivių vengimas užmegzti draugystės santykius su priešingos lyties asmeniu netgi gali sumenkinti jų statusą tarp bendraamžių.

Lyčių skirtumai

Paauglystėje itin išryškėja skirtumai tarp lyčių. Vyrai ir moterys skiriasi ne tik kūno sandara, bet ir savo lyčiai būdinga socialine elgsena. Iš dalies ją nulemia mūsų kultūroje paplitę stereotipai apie tipinius vyro ir moters vaidmenis visuomenėje. Iš tokių nuostatų gimė vadinamasis dvigubas moralės standartas, pagal kurį paauglės merginos turėtų vengti ankstyvų lytinių santykių, o beveik tokio pat amžiaus vaikinų seksualinės patirties kaupimas yra toleruojamas ar net skatinamas.

Merginos anksčiau subręsta artimiems emociniams santykiams. Vaikinams intymumas
iš pradžių siejasi su lytėjimu, noru pažinti tiek savo, tiek priešingos lyties asmens kūną, todėl jie neskuba įsipareigoti ilgalaikiams santykiams. Poreikis dvasiniam intymumui atsiranda tuomet, kai emocinė branda pasiveja lytinę brandą, ir jaunuolis įgyja daugiau bendravimo įgūdžių su priešinga lytimi. Bet kokiu atveju psichologinį artumą abiejų lyčių paaugliai pirmiausia patiria su savo lyties bendraamžiais.

Pritartų Platonui

Nors garsusis antikos filosofas Platonas neneigė lytinių santykių svarbos, tačiau mes „platoniškos meilės“ sąvoka apibūdiname meilę, kuri reiškiasi be kūniškų geidulių tenkinimo.

Nedidelėje apklausoje dalyvavę vyresniųjų klasių moksleiviai netiesiogiai pritartų Platonui. Jaunuolių nuomone, vienas iš būdų įrodyti meilę vienas kitam – lytiškai santykiauti. Tačiau reikia pažymėti, kad jauni žmonės beveik vienbalsiai sutinka ir su teiginiu, jog meilė galima ir be lytinių santykių. Tai kada gi juos jau galima pradėti? Į šį klausimą atsakę moksleiviai mano, kad per anksti pradėtas lytinis gyvenimas gali net pakenkti, tačiau dauguma apklaustųjų tikrai nesirengia laukti pirmosios vestuvių nakties. Vis dėlto dauguma jaunuolių lieka ištikimi romantiškos meilės įvaizdžiui – lytinius santykius
jie pradėtų tik su mylimu žmogumi ir nenorėtų turėti kelių partnerių.

Moksleiviai skirtingai vertino merginų ir vaikinų atsakomybę. Nors jaunuoliai teigė, kad už lytinių santykių pasekmes vienodai atsakingi abu partneriai, tačiau neplanuoto nėštumo atveju jie buvo linkę didesnę atsakomybę priskirti merginai.

Reikia pasitikėti

Aptariant jaunuolių tarpusavio santykius dažnai vartojama susižavėjimo sąvoka. Šiuo žodžiu apibūdinami trumpalaikiai, mažai įpareigojantys ryšiai su kitu žmogumi. Susižavėjimui esame linkę priskirti ir įvairaus amžiaus moksleivių draugystes, taip abejodami jaunuolių branda tikros meilės santykiams. Tačiau gyvenimiška patirtis rodo, kad subrendimas tarpusavio santykiams ne visada yra susijęs su asmens amžiumi. Mėgindami meilę atskirti nuo susižavėjimo teoretikai pabrėžia asmens santykį su kitu žmogumi. Jeigu šio santykio centras yra tapatinamas tik su savimi ir egoistiniu troškimu turėti kitą asmenį, daugiau kalbame apie susižavėjimą. Meilę geriau apibūdintų pastangos pažinti kitą, didesnis pasitenkinimas duodant, o ne gaunant.

Vis dėlto turime tikėti, kad dauguma jaunuolių sugeba nubrėžti ribą tarp trumpalaikių, niekuo neįpareigojančių ryšių ir pilnaverčių draugystės bei meilės santykių. Paaugliams taikomais apribojimais ir draudimais draugauti mažai ką pakeisime. Todėl turėtume labiau akcentuoti teigiamas bendravimo puses, propaguoti visuomenei priimtinus jo modelius. Svarbu suvokti, kad lytinis švietimas neturi prasmės be bendravimo kultūros, pagarbos asmeniui mokymo. Pačiam paaugliui rodoma pagarba bei išreikštas pasitikėjimas juo padėtų suaugusiam žmogui jaunajai kartai perteikti laiko patikrintas vertybes ir elgesio normas.

Views All Time
Views All Time
1286
Views Today
Views Today
1
0 0
Share on FacebookShare on Google+Tweet about this on TwitterShare on LinkedIn