Mano Meile ar žinai, kaip tave myliu? Nejuda nė vienas lapas, jokio vėjo. Ar apsirikau? Netekau pusiausvyros, suklupau, aptemo protas, susitrenkiau kelį, užgavau sau širdį…

Įsimylėjau akimirksniu… ir tą jausmą iki šiol branginu. Apie tave galvoju nuolat: kai lupu apelsiną, varstausi batus, kai vėjas neša lapus, vairuoju mašiną, kai saulė priverčia prisimerkti. Tu drebini žemę man po kojom. Vėl kuriu, vėl mano fantazija gyva. Apie tave galvojant, keistai užima kvapą, nusmelkia širdį, užlieja maloni šiluma. Kiekvienas rytas, prasidėjęs mintimis apie tave, būna nuostabus. Net rudeniniai lietūs būna šilti… Tu keiti mano gyvenimą: atgaivini mintis, jausmus, snaudžiančią aistrą…

Myliu tavo rankas, tavo mintis, tavo balsą. Kasnakt, kai atsigulu į lovą – aš visada tavo. Mano pirštai švelniai liečia tavo veidą ir kutena, nors taip iš tiesų nėra… kai matau tave, jaučiu, kaip tave myliu, kaip degu… Kai ilgiuos tavęs, suprantu, kokia tu man svarbi, brangi, nepakartojama, priverčianti mano pasaulį juoktis!

Tavęs dar nesutikęs jau žinojau, jog tave mylėsiu… mylėsiu amžinai…

Visada tavo, Audrius

Atsiuntė: Audrius

Views All Time
Views All Time
1843
Views Today
Views Today
1
0 0