Kiekvieną minutę širdy spurda mintis – ar jis galvoja apie mane, kodėl jis galvoja apie mane? Kuo gi aš skiriuosi nuo kitų? Kaip jis sugebėjo manyje pažadinti niekada nepatirtus jausmus? Bijau pati savęs, bijau to, ką jaučiu, bijau, kad, jei nenumalšinsiu šito troškulio – išprotėsiu. Jaučiuosi keistai ir kvailai, kad šitaip stipriai įsimylėjau. Bet – tai tiesa, nuo kurios niekur nepabėgsiu, kurią turiu pripažinti, kurią turėsiu išgyventi. Išgyventi viena, nes beveik nėra galimybės patirti tai kartu. Turiu tai slėpti, kada norisi tiesiog šaukti apie tai… Uždraustas vaisius… Beprotiškai sunku man, bet – ką išgyvenu, ką jaučiu – man labai brangu, nes niekada netikėjau, kad pati tai patirsiu… Nesu kokia jauniklė, negriausiu to, ką sukūriau, bet… ŠITAS JAUSMAS už mane stipresnis, privalau JO paragauti, kad galėčiau gyventi toliau ir nieko nesigailėti… Atleisk, kad trukdau savo mintimis, bet tik TU vienas gali apie jas žinoti…

Tavo Saulute…

Atsiuntė: Vitalija

Views All Time
Views All Time
1565
Views Today
Views Today
1
0 0