Nežinau kodėl šį vakarą vėl prisiminiau tave… Nežinau kodėl akyse vėl sublizgėjo ašaros, o širdį užliejo tas žudantis jausmas… O jei viskas būtų galėję būti kitaip. Jei tik būtum rimtai į mane žiūrėjęs… Būtų sutaupyta tiek bereikalingai išlietų ašarų, būtų išvengta tiek skausmo, nevilties… Tu net neįsivaizduoji kaip tave mylėjau. Būčiau nedvejodama atidavus visą gyvenimą už dar vieną dieną su tavimi, bet matai kaip gavosi…

Tu įsiveržei į mano gyvenimą atnešdamas man meilę, laimę… Tačiau vos atėjęs, išėjai ir išsinešei viską. Tą pačią laimę, meilę, visas viltis ir svajones ir visą gyvenimą. Sutrypei mano meilę, paskandinai ją ašarose ir skausme. Išvažiavai neatsisveikinęs, nieko nepaaiškinęs, o aš kvailutė laukiau tavęs pusantrų metu. Juk tik norėjau tave mylėti ir kad mane mylėtum. Ir ką man dabar daryti su tuo žudančiu skausmu, su tuštuma, kurią palikai išeidamas? Ką daryti, kad nesiilgėčiau tavęs?

Na dabar, praėjus beveik dviem metam nuo tos nuostabios nakties, nebežinau ką tau jaučiu. Bet esu tikra, kad jei nejausčiau nieko, ašarų neliečiau kaskart tave prisiminus. Tu pakeitei visą mano gyvenimą. Aš tau buvau tik eilinis žaisliukas, o tu man visas gyvenimas. O dar kažkas sako, kad likimas nežiaurus…

Draugės mane kvaile vadino, sakė nepaleisk lengvai tokio vaikino, kovok kiek gali, kad ir su visu pasauliu. Bet ko verta beprasme kova? Juk žinau, kad mylėti neįmanoma priverst. Tikiuosi bent tu dabar laimingas. Tikiuosi radai panelę, kuri tau davė tai, ko aš nesugebėjau. Esu tikra, kad daugiau niekada tavęs nepamatysiu, bet labai norėčiau kad žinotum. TU VISADA MAN LIKSI SVAJONĖ – KURIAI NEBUVO LEMTA IŠSIPILDYTI.

Mergaitė liūdnom akim.

Atsiuntė: Gintarė

Views All Time
Views All Time
2995
Views Today
Views Today
4
0 0