Meilės trikampis: žmonos ir meilužės klaidos

Meilės trikampis: žmonos ir meilužės klaidos

Bene labiausiai paplitęs trio pasaulyje – žmona–vyras–meilužė – kartais lengvai virsta į duetą. Kas jame lieka, priklauso nuo kitos pusės padarytų klaidų.

Juk žmogiška klysti

Vyras turi meilužę – tokia pažįstama frazė sutuoktinių gyvenime. Tačiau šį kartą atidėkime į šoną šios problemos moralinę ar etinę pusę, nes ir taip gerai visi žino, kad negalima būti neištikimam, be to, negražu. Tiesiog mes kiek kitu kampu pažvelgsime į jau įvykusią situaciją.

Straipsniai 1 reklama

Tarkime, vedęs vyras pagaliau sutiko savo tikrąją gyvenimo meilę. Jūs turbūt spėjote pagalvoti, kad iki tol penkerius ar dešimt metų gyveno su netikra meile? Geras ir viską pasakantis lotyniškas posakis: Errarum humanum est (juk žmogiška klysti). Beje, ar pastebėjote, kad į moterį, turinčią meilužį, visuomenė žvelgia gerokai tolerantiškiau nei į vyrą.

Išsaugoti gerus santykius su buvusiu vyru – Dievo dovana

Žodžiu, vyras sutiko didelę meilę, apie kurią jo žmona vienaip ar kitaip, bet tikrai sužinos. Jei tai būtų vien paprastas ėjimas „į kairę“ sveikatai pagerinti ar paįvairinti gyvenimo rutiną, dar galima šiaip ne taip išsisukti iš žmonos klausiančio žvilgsnio. Tačiau jei tai – didelis ir tyras jausmas, deginantis vyrą iš vidaus, anksčiau ar vėliau vis tiek iškils į paviršių. O štai nuo čia ir prasideda pats įdomumas. Turbūt niekas neabejoja, kad atsiras mažai moterų, sugebančių tokioje, švelniai tariant, keblioje situacijoje apsimesti ar išlikti ramiomis, neieškoti būdų, kaip atkeršyti ne tik jam, bet ir meilužei, o susitaikyti su tuo, kas įvyko. Jei prireiks, gražiai pasidalins turtą, paaiškins vaikams, kad tėtė juos myli, bet gyvens kitur. Apskritai išsaugoti su buvusiu vyru gerus draugiškus santykius, kad paskui bent retsykiais galėtų pasveikinti vienas kitą su šventėmis, turbūt… Dievo dovana, skirta ne kiekvienai. Juk gana dažnai bet kurios įžeistos moters pirma reakcija – paskelbti karą ir pradėti nuožmią kovą už jai priklausantį ir nepriklausantį turtą (vaikų labui), sugadintus jaunystės metus ir bet kokia kaina išlaikyti jį.

Mūšis dėl didžiausio kaltininko

O kitoje barikadų pusėje – meilužė, tiksliau jo gyvenimo didžioji meilė. Juk ji irgi myli. Pasakymas, kad ant sugriuvusių namo pamatų naujo nepastatysi, nebepasiteisina. Tikrai pastatysite ir ant sugriuvusių pamatų, žinoma, jei tas namas bus statomas abipuse meile. Neteisiname meilužių, bet jei jau taip atsitiko, reikėtų galvoti, ką daryti toliau. Ten – žmona, pasirengusi kovai, čia – nauja mylimoji, šiek tiek sutrikusi ir bepradedanti abejoti: o jei ji man iškabins ar sieros rūgštimi išplikys akis? O įvykio epicentre – karo sukėlėjas, didžiausias kaltininkas, kuriam reikėtų duoti visišką laisvę ir pasveikinti su pergale. Iš tikrųjų būtent dėl jo ir užverda mūšis.

Moterys nemoka gražiai verkti

Pagaliau žmona sužino, kad vyras turi meilužę. Kas atsitinka? Isterijos priepuolis, graudus verksmas, pereinantis į nesibaigiantį kūkčiojimą. Nepaliaujamai besiliejančios moters ašaros daro ją bejėgę, ji sugniuždyta, o vyro sieloje gimsta neapsakomas gailestis ir kaltės jausmas. Tačiau būkime objektyvūs: moterys nemoka gražiai verkti. Jei ir moka, tai tik tos, kurias matome kino filmuose. O realybėje – pirmiausiai širdį veriantis raudojimas, ašaros teka upeliais, nuo verksmo paraudusi nosis, patinusios akys, į šipulius sudaužyta lėkštė (jei ne kelios) prieš pat vyro nosį, kuris staiga tampa parazitu, niekšu, idiotu, kuiliu. Ir vyras supranta, kad reikia kuo greičiau nešti kailį iš čia, kol lėkštė ar keptuvė nenusileido ant jo galvos.

Tuo metu meilužei dar anksti kelti isteriją. Ji žino, ką daro. Vadinasi, belieka kantriai laukti, kol viesulas praūš pro šalį. Jei nusibos laukti ir labai norėsis paverkti, padarykite tai viena. Tik jokiu būdu nepalikite šios melodramiškos scenos tam, kuris netrukus turėtų ne vienai dienai, o gal ir ilgam peržengti jūsų namų slenkstį, – nuviliotam vyrui. Juo labiau, neduok, Dieve, nepradėkite kelti isterijos scenų, nes to gero vyriškį iki kaklo privaišino teisėta moteris. Tada jis pagalvos, jei ten lieja ašaras ir daužo indus ir čia verkia, nors ir be indų daužymo, tai pas ką eiti? Kur neverkia?

Nelaikykite įsitvėrusios beišeinančio vyro švarko

Be jokios abejonės, vyras jaučiasi kaltas dėl irstančios šeimos. Tačiau jei jis – mąstantis žmogus, savo kaltę jis įvertins atitinkamai ir už „sugadintus“ trejus savo vedybinio gyvenimo metus turėtų susitarti su žmona dėl moralinės ir fizinės kompensacijos atlyginimo. Suprantama, proto ribose. Aišku, pirmiausia vardan vaikų. O jei vyras turi problemų dėl adekvataus požiūrio į jį supančią aplinką, kaltės jausmas gali tapti stabdančiu (sulaikančiu) veiksniu. Tačiau tada normalus buvęs tokios žmonos vyras pavirs piktu ir viskuo nepatenkintu sutvėrimu. Po kiek laiko padaugės psichologinio pobūdžio problemų, nes nepaliks kaltės jausmas ir įniršis dėl nerealizuotų planų.

Greičiausiai pradės stipriai gerti, nekreips į jus, žmoną, kaip į moterį, jokio dėmesio, nepadės šeimoje. Ar jums to reikia? Todėl niekados nelaikykite įsitvėrusios išeinančio vyro švarko. Geriausiai būtų pasielgti taip, kaip pasielgė vieno žinomo rašytojo žmona buržuazinėje Anglijoje. Kai šaltą žiemos naktį vyras negrįžo namo, žmona paprašė vežiko, kad nuvežtų malkų į jo meilužės namus, nes žinojo, kad ji neturi kuo kūrenti krosnies. Baiminosi, kad vyras nesušaltų ir nesusirgtų. Kai vežikas pristatė nurodytu adresu malkas, vyras apsirengė ir parskubėjo namo, pas žmoną. Didžiausia moterų klaida, kurios užsispyrusios laikosi principo: „Aha, jei meilužei jis reikalingas, vadinasi, ir man jo reikia.“

Nepriekaištaukite dėl smulkmenų

Meilužė irgi turėtų kažkiek jaustis kalta, jei ji pradėjo artimai bendrauti, žinodama, kad jis – vedęs vyras. Be to, tikriausiai jis dar nespėjo labai nusikalsti jai. Beje, meilužės taip pat daro didelę klaidą, kai vos spėjusiam peržengti jos namų slenkstį nuviliotam vyrui, pradeda prikaišioti dėl smulkmenų. „Girdi, kokio čia šlamšto pripirkai su nuolaida. Negi tau buvo gaila išleisti daugiau pinigų dėl manęs?“ Gerai, jei tokį mylimosios tekstą jis išgirs tik retsykiais, o jei beveik kasdien? Tada vyras ims galvoti: „Aha, čia mane kaltina dėl per pigių prekių, o ten (buvusi žmona) vaikščiojo tais pačiais nudėvėtais bateliais visus studijų metus ir nepasakė nė vieno žodžio.“ Kuo dažniau naujoji primins, kad net sunkmečiu vien iš meilės jai neturėtų nieko gailėti ir taupyti, tuo labiau stiprės jo kaltės jausmas dėl paliktos šeimos. O jei vis dar teisėta žmona – išmintinga moteris, užuot nekentusi ir pykusi ant palikusio ją vyro, tai sužinojusi iš savo vaikų ar geradarių draugų, pradės jo gailėti… ir džiaugtis. Jūs turbūt jaučiate, kas bus toliau?

Liguistas noras kišti nosį ten, kur nereikia

Viena didžiausių žmonos ir meilužės klaidų –liguistas noras kišti nosį ten, kur nereikia: apeiti kišenes, iššniukštinėti kompiuteryje, mobiliajame telefone gautas žinutes, skambinti, klausti, vėl skambinti, žodžiu, kontroliuoti. Vyrui, jaučiančiam, kad yra nuolat sekamas, kontroliuojamas artimos moters, anksčiau ar vėliau toptelės protinga mintis į galvą, jog reikia imtis kažkokių veiksmų dėl ribojamos laisvės. Moterys dažnai pamiršta, kad vyro kompiuteris ir mobilusis telefonas – ganėtinai intymūs dalykai ir ten kišti nosį nevalia. Tai tas pats, kaip kišti ranką į svetimą kišenę. Na, ir ką jūs tikėjotės ten rasti? Labai teisingas, turbūt visiems girdėtas posakis: kas ieško, tas visados randa. Todėl pagalvokite, ar jums to reikia? O svetimais moteriškais kvepalais vyras gali dvelkti ir pasėdėjęs biure, kur greta dirba bent viena stipriau pasikvėpinusi moteris. Ypač jei brangiais kvepalais.

Manipuliavimas vaiku

Tai – nepataisoma žmonos klaida, todėl ji turėtų prieš tai įsikalti į galvą, kad vaikas negali būti įkaitas griūvančiuose tarpusavio santykiuose. Juo labiau neturėtų tapti manipuliavimo instrumentu. Bet kuris psichologas jums pasakys, vaikas, „privertęs“, kad du žmonės sukandę dantis gyventų kartu, užauga su „puokšte“ kompleksų. O savo vaikystės, deja, jis nenorės net prisiminti. Todėl daug geriau jį mylintys po vieną, atskirai gyvenantys tėvai nei gyvenimas nuolat jaučiant įtampą, kai nuolat girdėti riksmai, keiksmai ir grasinimai užmušti.

O meilužei malonu bus išgirsti, kad nė vienas vaikas pasaulyje nesulaikė nė vieno tėvo (vyro), tvirtai nusprendusio išeiti pas kitą moterį. Galite išmokti šį sakinį atmintinai. Ir atidžiai perskaitykite tas rekomendacijas, kurios skirtos žmonoms. Jos dar gali jums praversti…

Views All Time
Views All Time
9508
Views Today
Views Today
2

Pridėti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

− 3 = 1