Šioje vasaroje atsimenu mūsų vieną akimirką, kai ant rausvo rugpjūčio jūros kranto esu šalia tavęs. Abu buvome lyg ant sparnų, tartum per sapną. Žavėjausi jos kerinčiu žvilgsniu, nuostabiu balsu, skendau jos glamonėse. Ji atrodė tarsi liūdna, kažko laukianti, gal būt manosios meilės, kuri suteiktų jai laimės ir palaimos? Mudviejų meilė buvo tarsi smėlio pilis, kurią kartu statėm pajūryje. Nepaisant besibaigiančios vasaros bei nugramzdintos jau seniai į vandenį mūsų smėlio pilies, mudviejų meilė neišblėso ir tikiuosi greitai neišblės.

Atsiuntė: Gintaras

Views All Time
Views All Time
1698
Views Today
Views Today
1
0 0