Meilės istorija

Pasaulio „erotiniame žemėlapyje“ Prancūzija tradiciškai laikoma karščiausiu tašku: juk prancūzai – geriausi meilužiai pasaulyje. Ir tokį meile garsėjančios tautos įvaizdį jie iš visų jėgų stengiasi išlaikyti, patys apie save pateikdami tokią statistiką – vidutiniškai kiekvienas prancūzas per metus pasimyli net… 152 kartus (antrojoje vietoje atsidūrę amerikiečiai – 149 kartai). Ekspertų teigimu, tokį nežabotą temperamentą pirmiausia ugdo prancūzų virtuvė, kurioje dominuoja tokie „afrodiziakai“ kaip svogūnų sriuba, jūros gėrybės, sūriai, žąsų kepenėlės ir kiti skanėstai. Kitas „karštas taškas“ pasaulio „erotiniame žemėlapyje“ – Tailandas. Tiesa, daugelis jame apsilankiusiųjų teigia, kad gandai apie erotinį masažą atliekančių tailandiečių sugebėjimus gerokai perdėti, tačiau egzotikos mėgėjų tai neatbaido. Didžiausi planetos fetišistai gyvena Vokietijoje, nes ten 41 proc. vyrų perka savo damoms erotinius drabužėlius ir kraustosi iš proto dėl žavių nėrinių. Pačiomis romantiškiausiomis tautomis Žemėje laikomi argentiniečiai ir italai. Teigiama, kad šių šalių vyrai nuolat galvoja, kaip padaryti savo partneres laimingas, negaili komplimentų ir gėlių, dėl to moterys pasijunta lyg devintame danguje. Visiška jų priešingybė – japonės, jos įsitikinusios, kad į vyrų komplimentus būtina reaguoti šaltai.

Kadangi žmogaus gyvenimas labai trumpas, tai suprantamas buvo protėvių noras „įsiamžinti” per palikuonis. Kuo buvo vadovaujamasi, ieškant tinkamo partnerio? Žinoma, kad kuo simetriškesnis žmogaus kūnas, tuo didesnė tikimybė, kad jo genai bus perduoti palikuonims. Kyla klausimas: ar žmonės tikrai ieškodavo simetriškesnių partnerių? Psichologas Steve Gangestad ir biologas Randy Thornhill išmatavo įvairias tiriamųjų kūno dalis, pradedant kojų ir rankų platumu ir baigiant ausų ilgumu bei nustatė kiekvieno kūno simetriškumo koeficientą. Po to tyrinėtojai paprašė savanorių, kad šie įvertintų tiriamųjų patrauklumą. Rezultatai patvirtino, kad tarp žmogaus patrauklumo ir jo kūno simetriškumo egzistuoja tamprus ryšys – simetriškesni žmonės buvo laikomi patrauklesni. Negana to, pastarasis teiginys pasirodė esantis universalus – visiškai nesvarbu, kokiai kultūrai priklauso žmonės. Yra žinoma, kad vyrai teikia pirmenybę klasikinėms moterų figūroms. Nors skirtingų kultūrų žmonės, vertindami moters patrauklumą, nesutaria moterų svorio klausimu, psichologas Devendra Singh nustatė, kad idealus talijos-klubų santykis išlieka visuomet toks pat – vyrai visame pasaulyje laiko 7/10 santykį idealiu. Tai klasikinė smėlio laikrodžio figūra. Kodėl natūralioji atranka apdovanojo vyrus simpatijomis minėtoms moterų figūroms? Ogi todėl, kad talijos-klubų santykis yra geras vaisingumo rodiklis.

Meilė – neatsiejama Vakarų kultūros dalis. Nuo seniausių laikų garbinama mene ir gyvenime, įamžinta nemirtinguose kūriniuose, ji atrodo universali ir nekintanti, paliečianti kiekvieną, nepriklausomai nuo epochos, padėties, turto, amžiaus ar išvaizdos. Ar nekeista, kad garsiosios Sapfo aprašyti „meilės ligos“ simptomai išliko tokie pat per 25 amžius: tai mikčiojimas, nuraudimas, širdies virpėjimas, silpnumas, išbalimas ir pan. Mes jau nuo vaikystės esame ruošiami šiam jausmui. Vaikiškose pasakose nuolat susiduriame su meilės ir kovos dėl savo išrinktojo ar išrinktosios motyvu. Literatūra, kino filmai, įvairios masinės informacijos priemonės mums kasdien pateikia įprastus meilės įvaizdžius.

Meilės paslaptis įvairiais laikotarpiais jaudino vakarietišką protą. Tačiau kitose, tarkim, rytų kultūrose šis jausmas buvo ir yra visiškai neakcentuojamas. Todėl kyla klausimas: ar sugebėjimas mylėti slypi žmogaus prigimtyje, taigi yra sutinkamas visur ir visada? O gal vakariečiai junta skirtingas emocijas, nei kitų kultūrų atstovai? Meilės universalumo klausimas susilaukė nemaža diskusijų. Tačiau net pabrėžiantys jos universalumą neneigia, kad vakarų visuomenėse meilės pasireiškimai yra kur kas dažnesni, nei kur nors kitur. Tiesa, visose bendruomenėse pasitaiko stiprus emocinis prisirišimai prie priešingos lyties asmens – to pavyzdžiai randami tiek įvairių kultūrų literatūroje bei mituose, tiek kasdieniniame gyvenime. Tačiau tik vakarietiškoje kultūroje meilei yra priskiriama ypatinga vertė ir ji susiejama su vedybomis. Nelengva atsakyti, kodėl skirtingų kultūrų atstovai jaučia tas pačias emocijas, kadangi emocijos – ne paprastos reakcijos į žmones ar įvykius, tai sudėtingi jausmų ir minčių dariniai, kurie įgauna prasmę tik konkrečiame socialiniame ir istoriniame kontekste. Tokios emocijos, kaip alkis, išdidumas ar meilė, yra universalios, tačiau jos gimsta, yra išreiškiamos bei išgyvenamos skirtingai įvairiose visuomenėse.