Meilės chemija, matematika ir poezija
Meilė yra nuostabiausia katastrofa, kuri anksčiau ar vėliau ištinka visus žmones. Kiekvienas iš mūsų galėtų papasakoti savąją meilės katastrofos versiją…
Meilės chemija
Apie meilės chemiją kalbama nuo seno. Kad įsimylėjėlio organizme dauginasi džiaugsmo hormonai, niekam ne paslaptis. Jie smarkiai dauginasi bučiuojantis, glamonėjantis. Būtų paprasta, jeigu meilę suvoktume kaip D. Mendelejevo periodinę cheminių elementų lentelę. Meilės būseną tyrinėję mokslininkai mano, kad įsimylėjimas tėra neurocheminių medžiagų – oksitocinų sankaupa. Solidžiame leidinyje „Nature“ amerikiečių profesorius L. Jangas neseniai atskleidė cheminių meilės tyrimų rezultatus. Taigi jam pavyko aptikti meilės jausmo cheminį pagrindą: įsimylėjėlio smegenyse vyksta cheminiai pokyčiai. Galbūt šis atradimas padės sukurti vaistus meilės jausmui stiprinti arba slopinti.
Meilės aritmetika
Matematinį meilės uždavinį nesunku išspręsti laikantis principo, kad vienas plius vienas lygu dviems. Gink dieve, trims. Trečias dėmuo nereikalingas, bet lyg tyčia įsipainioja. Tuomet šio paprasto uždavinio neišspręsi. Pakvimpa ašarom, isterija, turto dalybom, šantažu. Kai skaičiai pergrupuojami, buvę įsimylėjėliai vėl sprendžia tą patį uždavinį: vienas plius vienas. Sprendžia su naujais nežinomaisiais. Meilės uždavinį išsprendžia tie, kam iš sudėties, atsiprašau, sueities, gimsta trečias, mikroskopinis, vienetas. Kai kam gimsta dvejetas ar net trejetas.
Meilės geometrija
Meilė yra trikampis,– teigia vienas garsiausių JAV psichologų Robertas Sternbergas. Savo teiginius jis grindžia „Trikampės meilės teorija“. Psichologas R. Sternbergas sako, kad meilę sudaro trys skirtingos dalys: artumas, įsipareigojimas ir potraukis. Jeigu visi dėmenys susijungia į dailų trikampį, gimsta ne vienadienė, o tvari meilė.
Meilės molekulė
Įsiskverbus į meilės molekulės vidų, būtų įmanoma sukurti meilės vaistus (norėčiau būti šio vaistų fabriko direktore). O kol tablečių nėra, geriausi vaistai nuo meilės – nauja meilė. Jeigu meilės jausmo pagrindą sudaro ne sielos polėkis, o cheminiai, fiziniai ar kt. procesai, tai meilės vaistų serijinė gamyba tėra laiko klausimas. Ką gi, italai yra nepralenkiami meilės ekspertai. Jie giriasi aptikę meilės molekulę, kurios pagrindą sudaro proteinas. Įsimylėjėlių kraujyje šio proteino yra daugiau, negu tų, kurie neišgyvena meilės kančių. Tik gaila, kad pragyvenus keletą metų su meilės objektu, minėtas proteinas palengva išgaruoja. Kaip neišgaruos, juk amžina meilė neegzistuoja…
Meilės statistika
Meilės statistika yra žiauri. Dėl meilės žudomasi, ji skandinama butelyje. Dėl jos žmonės šturmuoja viršukalnes arba sužlugdo verslą. Nenustebkime, jeigu išaiškės, kad dabartinę krizę, kaip kažkada Trojos karą, sukėlė kokia nors dailutė Elena, įsivėlusi į meilės trikampį. Bet grįžkime prie statistikos: kiek trunka meilė? Trejus metus! O kas netiki, pacituosiu prancūzą Frederiką Beigbederį: „Uodas gyvena dieną, rožė – tris. Katinas gyvena trylika metų, meilė trunka trejus metus.“
Meilės poezija
Klasikinis meilės poezijos pavyzdys yra V. Šekspyro „Romeo ir Džuljeta“. Bet kai kalbama apie tragiškiausią meilės istoriją, dažniau minima austrų rašytojo St. Cveigo meilės tragedija. Antrojo pasaulinio karo metais rašytojas apsaugojo meilę – nusižudė kartu su savo mylima žmona. Šiam žingsniui reikėjo didelio ryžto ir nepaprastos meilės.
