Meilė per atstumą

Meilė per atstumą pasmerkta? O gal tai pats geriausias išbandymas? Jeigu su išsvajotu jaunikiu susipažįsti klube, universitete ar bibliotekoje – puiku! Jūsų meilei kelias atviras. Tačiau jeigu fantastiškajį nepažįstamąjį sutikai toli nuo namų – atostogų metu, kelionėje ar seminare? Kas Jūsų laukia? Vos vienas pasimatymas per mėnesį, per metus, o gal net per visą gyvenimą… Bemiegės naktys, praleistos apsikabinus telefoną, susirašinėjimas ne tik dienomis, bet ir naktimis, kai visi normalūs žmonės miega. Valandų valandas trunkantys ir šimtus kainuojantys pokalbiai telefonu. Ta viltis vėl pamatyti, susitikti, apkabinti ir… nepaleisti. O ką jau kalbėti apie kančias dėl nesaugumo, dėl suvokimo, kad kito karto gali ir nebūti, kad ir kokie stiprūs, rodos, jausmai šią akimirką. Kitame mieste ar.. kitoje valstybėje? Jeigu susipažinote, kai buvai nuvažiavusi aplankyti pusseserės į kitą miestą už 100 kilometrų, tuomet dar nėra beviltiškai baisu. Abu turite viltį, kad santykiai tikrai įmanomi – juk šiuolaikinės technologijos gali viską, be to, ir pusseserė apsidžiaugs, jeigu ją lankysi dažniau nei kartą per pusmetį. Didžiausias skirtumas tarp kasdienio bendravimo, kai įsimylėjėliai gyvena tame pačiame mieste ir kai bandoma palaikyti santykius tarp skirtinguose miestuose gyvenančių moters ir vyro, be abejo, yra fizinis kontaktas. Pirmuoju atveju, jis yra natūrali santykių dalis, antruoju – didžiąją laiko dalį jo paprasčiausiai nėra.

Meilė neklausia, kada jai ateiti. Tiesiog ima ir praveria širdies duris. Prašote jos išeiti, nes planuojate išvykti į metus truksiančią stažuotę užsienyje ar persikraustyti į kitą miestą? Greičiausiai ji nepaklausys, todėl vardan jos pabandykite išsaugoti santykius su mylimuoju. Kaip? Štai keletas patarimų. Dažnai aplinkiniai kalba, jog santykiai per atstumą labai greitai nutrūksta. Mokslininkai, stebėję porų bendravimą nuotoliniu būdu, tvirtina ką kita – vienodą tikimybę išsiskirti turi tiek susitinkantys kasdien, tiek toli vienas kito esantys įsimylėjėliai. Supraskite, jog dėl atstumo santykiai negali vystytis itin sparčiai, todėl neskubėkite reikalauti iš partnerio rimtų įsipareigojimų. Verčiau paverskite šį trūkumą privalumu – lėtas pažinimas turi savito žavesio. Juk kiekvieną kartą susitikus jausmai veržiasi kaip iš ugnikalnio. Svarbu išsiaiškinti, kiek rimti jūsų santykiai, ar galite būdami atskirai eiti į pasimatymus ir pan. Pasak statistikos, 70 proc. porų, kurios neaptaria panašių klausimų, išsiskiria. Tuo tarpu pasimatymai su priešingos lyties atstovais rimtų santykių nepaveikia: dėl naujo romano išsiskiria tiek pat porų (30 proc.) kaip ir be jo pagalbos. Dauguma įsimylėjėlių ypač sunkiai ištveria fizinio artumo nebuvimą, todėl sustiprėja nepasitikėjimas partneriu. Iš tiesų atstumas nelemia didesnės nei statiškai pasitaikančios partnerio neištikimybės. Todėl verčiau parodykite, jog pasitikite savo antrąja puse, nes paranojiškas įtarinėjimas santykių nesustiprina.

Sveika, Ramune. Su draugu susipažinau, kai studijavau užsienyje. Deja, reikėjo grįžti namo – jau metai kaip bendraujame per atstumą, susitikdami kas 1-2 mėn. Jis turi galimybę kitąmet išvažiuoti mokytis į kitą universitetą, ir pasirinko praleisti metus kitame žemyne. Aš baigiu universitetą, tad lyg ir galiu važiuoti kartu, tačiau man reikia susitaupyti krūvą pinigų, todėl dabar turiu daug ką paaukoti tam, kad vėliau galėčiau vykti su juo. Jis mane palaiko ir norėtų, jog vykčiau kartu, bet aš vis tiek jaučiuosi labai daug atiduodanti dėl santykių, ir pradedu reikalauti iš jo visokiausių pažadų, noriu, kad ir jis aukotųsi. Be to, šiek tiek pikta, kad jis ėmė ir tiesiog nusprendė išvažiuoti. O kaipgi aš? Man atrodo, kad jeigu myli, tai pamiršti save ir viską padarytum, kad visada būtum su mylimu žmogumi. Deja, kartu mes niekada nesvajojame apie ateitį – nebent apie kita susitikimą už mėnesio. Aš jam tai sakiau ne kartą, tačiau jis teigia, kad apskritai niekada neplanuoja savo ateities. Jo filosofija yra mėgautis šia akimirka. Nežinau, ar turėčiau susitaikyti su tuo ir džiaugtis, kad šiuo metu jis nori savo džiaugsmais dalintis su manimi? O gal tai reiškia, kad jam tai nėra „tikroji meilė“? Arba tiesiog jam dabar sunku įsipareigoti, gal tai ateina su laiku? Juolab mūsų santykiai tokie nenormalūs – per atstumą.

Ar žinojote, jog meilė tarp dviejų žmonių gali atsirasti tik jei šie yra vienas šalia kito ne didesniu nei dviejų metrų atstumu? Taip yra iš tikrųjų. Paaiškėjo, jog dėl to kalti feromonai, kuriuos pajausti per didesnį atstumą yra labai sunku. Taigi, jei norite suvilioti jus dominantį asmenį, pasistenkite būti arčiau jo ir tiesiogine, ir perkeltine prasme. Mažinkite atstumą tarp jūsų, nebijokite prisiartinti, o feromonai padarys savo. Beje, feromonai išsiskiria per prakaito liaukas, todėl nereikėtų piktnaudžiauti įvairiais dezodorantais. Nors, aišku, siekiant kvepėti gaiviai ir rūpinantis savo higiena jį naudoti net gi reikėtų… 😉 Dar vienas įdomus faktas, jog jei jūsų partneriui nėra prie širdies jūsų kvapas, tai DNR lygmenyje jūs nesate vienas kitam skirti ir jūsų vaikams gali iškilti problemų su sveikata. Jei vis dėlto jums patinka skleidžiamas kūno kvapas, tai pasirinkote teisingai!

De­vy­nio­lik­me­tė GYTĖ tei­gia, kad drau­gys­tė per at­stu­mą įma­no­ma tik tuo­met, kai prieš tai po­ra yra drau­ga­vu­si bent pus­me­tį. Per tą lai­ko­tar­pį at­si­ran­da tar­pu­sa­vio su­pra­ti­mas, vis­kas pa­aiš­kė­ja, ir po­ra ar­ba „žiau­riai“ pri­si­ri­ša vie­nas prie ki­to, ar­ba pa­sa­ko „ate“. Gy­tės san­ty­kiuo­se su vai­ki­nu la­biau­siai ir trū­ko bū­tent pri­si­ri­ši­mo, kad pa­vyk­tų pa­lai­ky­ti drau­gys­tę per at­stu­mą. Su­si­pa­ži­nu­si su vai­ki­nu va­sa­ros pa­bai­go­je ir pa­bu­vu­si kar­tu tre­je­tą sa­vai­čių, tu­rė­jo at­si­svei­kin­ti su juo, nes vai­ki­nas bu­vo iš ki­to mies­to. Po­ra nu­spren­dė tęs­ti drau­gys­tę, tik ki­ta­me lyg­me­ny­je – per at­stu­mą, juo­lab kar­tas nuo kar­to jie ga­lė­jo su­si­tik­ti. „Ti­kė­jau­si kad „pra­temp­sim“ iki ki­tos va­sa­ros, kai vėl ga­lė­si­me bū­ti kar­tu, ta­čiau ro­man­tiš­kus va­sa­ros va­ka­rus pa­kei­tė sė­dė­ji­mas prie te­le­vi­zo­riaus su mo­bi­liuo­ju te­le­fo­nu ran­ko­se: skam­bu­čiai, ži­nu­čių srau­tas bė­gant lai­kui vis ma­žė­jo ir ma­žė­jo. Blo­giau­sia, kad vi­sas tas šal­tu­mas slin­ko iš jo pu­sės. Tur­būt per daug pri­si­va­jo­jau ir ide­a­li­za­vau tiek jį, tiek mū­sų san­ty­kius. La­bai kan­ki­nau­si ir iš­gy­ve­nau jaus­da­ma, kad vi­si jo jaus­mai man tuoj iš­blės: ban­džiau sau­go­ti ir gai­vin­ti drau­gys­tę, nes lai­kas, pra­leis­tas kar­tu, bu­vo nuo­sta­bus. Bū­tent pri­si­mi­ni­mai bu­vo tas „kab­liu­kas“, ska­ti­nęs ko­vo­ti.

Kiekviena pora, priversta kurį laiką išsiskirti, susiduria su šia dilema. Galvoje sukasi įvairiausios mintys: nuo „viskas bus gerai“, iki „o gal tai jau nuosprendis santykiams“. Norisi tik būti kartu, bet išsiskyrimas nenumaldomai artėja. Reikia sprendimo, kurį turite priimti kartu. O mes patarsime ką daryti, kad išsiskyrimas būtų lengvesnis ir neturėtų neigiamų pasekmių. Dar prieš išsiskyrimą nuoširdžiai pasikalbėkite ir nuspręskite, ką ketinate daryti. Išsiaiškinkite, kiek tai truks, kaip dažnai susitiksite ir pan. Juk 2 mėnesiai nelygūs 2 metams. Įvertinkite savo jėgas, tačiau niekada nepraraskite vilties. Tai, kas iš pirmo žvilgsnio atrodo nerealu, gali būti įmanoma. Tik reikia jūsų tikėjimo ir pastangų. Svarbiausia sąlyga, kad draugystė nenutrūktų, žinoma, yra nuolatinis bendravimas. Šiais laikais technologijų tiek daug, jog tai padaryti nebus sunku reikia tik noro. Bendravimas nebūtinai turi trukti valandų valandas, svarbiausia – nenutolti – dalintis džiaugsmais, įspūdžiais ir nesėkmėmis, klausti patarimų… Turbūt nereikia sakyti, koks geras daiktas yra elektroninis paštas ar skype programa. Tačiau nepaverskite savo bendravimo kasdieniniu raportu, apie tai, kas įvyko šiandien. Parašykite meilės laišką, atvirutę ar nusiųskite mažą dovanėlę paprastu paštu. Nustebinkite ir pradžiuginkite savo antrąją pusę. Tiesa, nepamirškite įsigyti internetinės kameros, taip galėsite ne tik bendrauti, bet ir matyti vienas kitą.

Ar visada žinai, ką, su kuo ir kur veikia tavo antroji puselė? Na, taip. Kai matai jį ar ją kas dieną (minutę kiekvieną…), įtarimams vietos lyg ir nebelieka. Bet jei tavo vaikinas ar panelė yra už 100 kilometrų?Ar esi tikras (-a), jog jis ar ji tau ištikimas (-a)?.. “Atstumas – iš tiesų geriausias meilės ir santykių išbandymas”,- linguoja galvas šio “Liepto” herojai Vytis ir Agnė bei Viktorija ir Vytautas, vis dėlto išdrįsę paneigti vyraujančią nuomonę, kad draugauti per atstumą neįmanoma. “Svarbiausia – pasitikėjimas,- atvirauja jie,- o šiaip prie visko priprantama”. “Kiek prisimenu, kartu mokėmės pirmoje klasėje, o vėliau – toje pačioje mokykloje, tik paralelinėse klasėse”,- pažinties pradžią prisiminė Agnė. Pasak merginos, simpatijų šviesiaplaukiui bendraamžiui ji nejuto iki lemtingo draugų vakarėlio. “Dešimtoje ar vienuoliktoje klasėje (čia porelė intensyviai bando prisiminti, kada tai buvo,- Aut. past.) bendri draugai pakvietė į vakarėlį. Na, ten mes, galima sakyti, suradom vienas kitą”,- šypteli susižvilgčioję Vytis ir Agnė, jau pusantrų metų nesidairantys į kitus vaikinus ir merginas. Baigę mokykla jie išsiskyrė, t.y. Agnė išvyko studijuoti į Vilnių, o Vytis liko uostamiestyje. “Kaip jautėmės? Na, tragedijos nebuvo. Kai įstojau į VU (Agnė Vilniaus universitete studijuoja chemiją,- Aut. past.), o Vytis liko čia, jautėmės keistai. Bet dabar jau įpratom. Atrodo, kad taip ir turi būti”,- pasakojo mergina.

Vienas pasimatymas per mėnesį, per metus, per visą gyvenimą. Naktiniai susirašinėjimai internetu, ilgi ir brangūs pokalbiai telefonu, viltis susitikti, apsikabinti, pasimylėti. Ir kančios. Dėl nesaugumo, dėl suvokimo, kad kito karto gali ir nebūti, kad neužteks jėgų sulaukti. Mylėti per atstumą galbūt ir įmanoma, bet ar tokia meilė atneša laimę? Ar užtenka vien žinojimo, kad turi žmogų, kurį paskutinį kartą matei per praėjusias Kalėdas ar užpernai? Galų gale seksas – kiek galima tverti be jo? „Meilė per atstumą? Tai panašu į medaus laižymą per stiklą“, – piktinasi vieni. Kiti mano, kad stipraus dvasinio ryšio negali suardyti nei laikas, nei atstumas, nei kartais nesutramdoma žmogaus fiziologija. Kai įsimylėjėlius skiria viso labo niekingi trys šimtai kilometrų, santykius net sunku vadinti meile per atstumą – šokti į mašiną ir parlėkti iš Vilniaus į Klaipėdą galima net vidury nakties ir ne vieną kartą per savaitę. Tačiau ką daryti, kai poras skiria valstybinės sienos ar net vandenynai? Vienas pas kitą juk neprilakstysi – brangu, o ir darbdaviui ispanui ar airiui juk nepasakysi, kad apelsinai nusiskins patys ar baro klientai liks neaptarnauti. Anksčiau karčių santykių per atstumą dažniausiai ragaudavo vien jūreivių žmonos. Dabar, kai pusė Lietuvos uždarbiauja svetur, kankintis priverstas kas penktas. Buvusio jūreivio žmona Nijolė neslėpė atsigavusi tik tuomet, kai penkiolika metų į jūrą plaukęs vyras sutiko su jos ultimatumu – arba žmona, arba darbas.

Lėkti paskui mylimąjį užmiršus savo darbus, draugus ir pomėgius. O gal išleisti jį vieną į svečią šalį ir laukti sugrįžtant? Pasirinkimas priklauso nuo santykių tvirtumo. Apie tai, ar kilometrai skiria įsimylėjėlius, ar suartina, kalba žmonės, kurie patyrė, ką reiškia būti toli nuo mylimojo. LNK laidos “Kaip gyveni?” vedėjas Egidijus KNISPELIS virkdo savo laidų žiūrovus. Jis pasakoja graudžias žmonių istorijas, o žiūrovai braukdami ašaras spėlioja, kodėl Egidijaus žmona Palmira Galkontaitė pabėgo į LRT? Nejaugi ji neištvėrė nuolatinių vyro kelionių po svečias šalis? “Atstumas gali pakenkti meilei. Bet jei taip nutinka, reikia klausti, ar iš tikrųjų myli. Išsiskyrimas yra išbandymas, kurį ne kiekvienas gali ištverti. Mūsų šeimai atstumas netrukdo, gal net padeda. Nes būdamas toli pasiilgsti mylimo žmogaus, o šiaip kasdienybėje gali to ir nepastebėti”, – teigė pašnekovas. Egidijus tikino, kad visos jo kelionių dienos būdavo suplanuotos ir tokios užimtos, kad net pietums laiko ne visada likdavo, o apie nuotykių ieškojimus nebuvo nė kalbos. Anot Egidijaus, su žmona jiedu puikiai sutaria. Atstumas gali sutrukdyti, bet jeigu laikysi paukštelį uždarytą narvelyje, jis negalės gyventi. Tai – gerai ar blogai lėkti paskui savo antrąją pusę? “Nemanau, kad normalu, kai moteris nuolat persekioja vyrą. Tokių moterų reikia saugotis. Persekiojimo manija labiau pagrįsta didžiuliu nepasitikėjimu, o ne ilgesiu. Tai egoizmas.

Įsimylėjėliai, iš kurių vienas gyvena Londone, o kitas Škotijos sostinėje Edinburge, išbandys naują technologiją, sukurtą norintiems palaikyti ryšį per atstumą, skelbia BBC. Kompanijos „Distance Lab“ iš Škotijos miesto Moray atstovai įsitikinę: jų išradimas, pavadintas „Mutsugoto“, suteikia kur kas didesnę galimybę pajusti intymumą nei elektorinis paštas, telefonas at tekstiniai pranešimai. Aparatas, kurį kuriant dalyvavo menininkas Tomoko Hayashi, buvo gaminamas pastaruosius dvejus metus. Jį sudaro kamera, dirbtinio apšvietimo įrenginys ir kompiuteris. Procesas vyksta taip: vienas iš partnerių užsideda specialius žiedus, kuriuos aktyvuoja prisilietimai; speciali kamera fiksuoja judesius, o kompiuteris juos transformuoja į šviesos pluoštus, sukuriančius projekciją ant lovos arba tiesiog ant mylimojo kūno. Prietaiso demonstracija vyks šį savaitgalį Edinburge vykstančio meno festivalio metu, o vėliau „Mutsugoto“ bus išbandomas ir žemyninėje Europos dalyje. Bandymus planuojama baigti iki rugsėjo. Statistika liudija: santykiai per atstumą tampa vis dažnesniu reiškiniu, – sako daktaras Stefanas Agamanolis, vienas iš kompanijos „Distance Lab“ direktorių. – Šis projektas – mūsų atsakas mobiliajai telefonijai, elektroniniam paštui, interneto pranešimams ir kitoms šiuolaikinėms komunikacijos priemonėms, kurios poroms sukelia tik problemas, yra visiškai nuasmenintos ir tiesiog vagia iš mylinčiųjų artumo ir intymumo jausmą. Tu tarpu „Mutsugoto“ – tai visiškai kitokie pojūčiai.