Viename iš Klaipėdos senamiesčio meno salonų jūs galite sutikti nuolat besišypsančią žaižaruojančiomis akimis moterį. Tai dailininkė Ina Lukauskaitė. Jos darbai, kuriuos galima apibūdinti kaip spalvotą grafiką arba grafišką tapybą, puikiai atspindi ir jos charakterį. Tai piešiniai, balansuojantys tarp romantikos ir sarkazmo, nepamirštant erotikos elementų. Ina gimė ir augo Gargžduose, baigė Taikomosios dailės technikumą Kaune, įgydama meninio apipavidalinimo ir sieninės tapybos specialybę. Trylika metų migravusi tarp Vilniaus ir Kauno, dailininkė jau aštuonerius metus gyvena ir kuria Klaipėdoje. Jai prie širdies ir poezija, jos eiles spausdino “Nemuno“ žurnalas, moteris mėgsta gerą vyną ir kartais užsitraukia pypkę. Bet tai jos moteriškumui nekenkia.

Trumpa dosjė: 39 metų, išsituokusi, augina 8 metų sūnų Mantą, zodiako ženklas – Ožiaragis.

– Kokia Jūsų nuomonė apie Lietuvos vyrus?

– Gerai, kad klausiate apie Lietuvos vyrus, nes apie kitus neturiu jokio supratimo. Manau, kad bet koks vertinimas turi būti grindžiamas palyginimo principu, tad, kitų vyrų nepažinodama, negaliu “lietuviškąjį“ lyginti su kokiais japonais, portugalais ar anglais. Gal todėl lietuvių vyrai man visų pirma atrodo normalūs. Kaip jau įprasta, bendražmogiškame kontekste sąvoka “normalus“ mes vadiname daiktus, reiškinius ir pojūčius, kurie nėra netikėti, išskirtiniai bei yra paprastai paaiškinami tiek mokslo, tiek eilinių bobučių. Tad lietuvaičiai nėra kokios anomalijos. Man jie netgi žavingi ir patrauklūs, o jei akis užkliūva už kokio tobulo niekšo, sau pasakau: juk ne visi tokie. Man su lietuvaičiais labai puikiai sekasi sutarti ir draugauti. Jie man įdomūs bei atrodo išsilavinę ir kūrybingi. Netgi sutikčiau kokį vieną ir įsimylėti.

– Kaip įsivaizduojate tobulą vyrą?

– Kadangi tobulumui ribų nėra, tai jokių ten charakterio savybių ir akių atspalvių nevardinsiu. Kartą man viena pažįstama pasakė apie vaikiną, kuris jai merginosi: “Jis ne mano skonio”. Aš jai paprieštaravau: “Kol neatsidūrei su juo lovoje“. Po kiek laiko jie susituokė. Komentarų, manau, nebereikia. Tad šis epizodas puikiai iliustruoja išankstinius pompastiškus paveikslus apie… pumpotaukšlius. Bet turiu tokią neblogą formulytę, nusakančią idealą. Jis myli ir gerbia mane ir mūsų vaikus. Aš myliu ir gerbiu jį (ir savaime suprantama – vaikus). Vaikai myli ir gerbia jį ir mane. Mes mylime ir gerbiame vieni kitus ir taip gerbdami ir mylėdami gyvename labai ilgai ir laimingai.

– Į ką pirmiausiai atkreipiate dėmesį sutikusi vyriškį?

– Aišku, kad į išvaizdą. Man svarbu, ar vyras švarus ir tvarkingas, apie tai puikai byloja jo rūbai bei plaukų kirpimas. Žvilgteliu į rankas, ar jos prižiūrėtos. Taip pat man svarbu, kaip vyras kalba, nes kalbos kultūra parodo jo išprusimą.

– Ką galvojate apie Lietuvos moteris?

– Moteris, tiek Lietuvos, tiek viso pasaulio, vertinu gerai. Visos moterys man visų pirmiausia yra labai gražios, o kartais būna ir protingos ar net išmintingos. Nemėgstu kalbėti apie moteris išskirtinai kaip apie lytį. Ir kai paskaitau tokias antraštes “Moterų laimė“, “Moters likimas“, “Aš – moteris“, nevalingai prisimenu vištidę. Aš su pagarba žiūriu į moterų organizacijas, kurios neakcentuoja savo moteriško išskirtinumo, nes pasaulis niekam nėra nei belytis, nei vienalytis. Jame visada bus vietos tiek vyrams, tiek moterims, nes mes vieni be kitų negalime.

– Kaip apibūdintumėte idealią santuoką?

– Idealiai santuokai apibūdinti vėlgi tiktų mano aukščiau minėta formulytė. Egzistuoja aiškus ryšys tarp sutuoktinių asmenybių ir santuokinių saitų tvirtumo. Šeimoje būtini tokie komponentai kaip pagarba, meilė, bendri interesai, panašus požiūris į šeimos finansus, vaikus, šventes ir netgi sanitarines higienines sąlygas. Na, o jei požiūriai kai kuriais klausimais nesutampa, reikia ieškoti balanso bei kaip gelbėjimo ratą naudoti toleranciją.

– Kam atiduodate pirmenybę – motinystei ar kūrybai?

– Tai lygiaverčiai dalykai, tad bandau save padalyti į dvi lygias dalis, kad nė viena nenukentėtų.

– Ar tikite meile iš pirmo žvilgsnio?

– Žinoma, kad tikiu! Juk pati esu tai patyrusi. Be abejo, iš pradžių tai būna “įkritimas“ vienas kitam į akį, kurį daugelis vadina susižavėjimu. Po to seka aistringa meilė, paskui vestuvės, gandrai… Paskui gandrai, prinešę vaikų, išskrenda, meilė lieka prie sauskelnių krūvos, buitinių bei kitų rūpesčių.

Views All Time
Views All Time
2313
Views Today
Views Today
1
0 0