Laikas greitai prabėgo, būnant su tavimi, meilė, tarsi viesulas, nešė mus, taip toli. Mačiau tave tada, paskutinį kartą, ir nežinau, ar dar kada gyvenime sutiksiu tave.

Tu tik vienas man buvai, tarsi pasaka, o tavo žodžiai taip mylėjo mane, tavo žodžiai sklandė kaip melodija, ir jei jie buvo tikri – sugrįžk pas mane vėl, prašau.

Juk sakei mylėsi, šildysi mane, nepaliksi manęs niekados.. Aš tikėjau tavimi, patikėjau tau savo paslaptį ir be galo mylėjau ir kas keisčiausia – tebemyliu. Nors dabar jau viskas yra sena praeitis, bet tada į mano širdį atnešei laimę, o dabar liko tik liūdesys. Pakelk savo mielą veidelį, mano mielas melagi, ar pažvelgtum dabar į mano akis?

Atsiuntė: Lina

Views All Time
Views All Time
2032
Views Today
Views Today
1
0 0