Kokia sunki meilės kaina...
|

Kokia sunki meilės kaina…

Nebėr manęs tik tas, ko aš nenoriu…. Su neapykanta, pagieža mes žengiam į rytojų… Gal dalelę savęs tu atrasi iš naujo, o gal kažkas tau padės atsistot ant kojų? Nebetikiu savim, klupiu prieš svetimą altorių… Nebematau savęs, nebeužuodžiu kvapo, nebejaučiu to jausmo… o štai ir lapai krenta ant manęs. Šalta. Lyja lietus, dargana. Nepažįstamas balsas sako, kad viskas dar tik prieš akis, o jau dabar nebegaliu, jau dabar trūksta oro. Negaliu. Per sunku gyventi. Viskas ką jaučiau padovanojau tau, pradingo, nebėr. Tavo žodžiai, tie tušti bereikšmiai žodžiai taip pat pradingo. Aš nesakau, kad man bus lengva be tavęs bet aš nepasiduosiu. Kovosiu….

Nieko nebesakyk man daugiau, kas buvo tikra nebežinau. tu viską sunaikinai… netgi tą naujai užgimusią mažą gyvybę sugebėjai sunaikinti… kokia sunku meiles kaina…

Atsiuntė: Gabriela

Straipsniai 1 reklama

2000 m. gegužės 5 d. įkurtas elektroninis (ISSN) leidinys – mokslui, švietimui, pramogoms ir gyvenimiškoms aktualijoms skirtas portalas www.straipsniai.lt, kovojantis su kasdienine rutina. Šiandien portale paskelbta virš 15000 straipsnių ir naujienų.

Similar Posts

| |

Neatsiskaitymas su darbuotojais

Bankrotas skaudžiausiai paliečia įmonių dirbančiuosius. Anksčiau dažnai buvo bandoma sudaryti iliuziją, kad atidėliojant bankroto procesą, stengiamasi gelbėti būtent dirbančiuosius. Kaip parodė praktika, tai klaidinga ir netgi žalinga įmonių savininkų ir valdymo organų pozicija. Laiku iškelta bankroto byla dar gali padėti įmonei atsigauti. Anksčiau daugelyje įmonių likusio turto neužtekdavo net atsiskaityti su įmonių dirbančiaisiais. Prasiskolinusių įmonių turtą pagal atskirų kreditorių ieškinius areštuodavo ir pardavinėdavo teismo antstoliai. Tokiu būdu dažnai už menką kainą parduodami technologiniai įrengimai ar jų dalys, ir tokia įmonė, net nepaliesta bankroto procedūrų, negalėdavo vykdyti įprastinės savo veiklos.

Pavasario virsmas. Velykos
| |

Pavasario virsmas. Velykos

Nuo senovės lietuviai pavasarį šventė Gamtos ir visa kas gyva atbudimo, prisikėlimo šventę. Velykos yra šio Didžiojo Prisikėlimo sukilninimas ir pakėlimas į žmogaus dvasios lygmenį, kai šventės smaigalys nukreiptas ne į atbundančią Gamtą, o į žmogaus sielos prabudimą ir prisikėlimą. Lietuviškuose Velykų švenčių papročiuose į vieną neatskiriamą kultūrinį darinį yra persipynę, suaugę senieji pavasarinio virsmo ir krikščioniškųjų Velykų šventės papročiai, kurie vieni kitus papildo, atskleisdami šios didžios šventės – Velykų – plotį bei gelmes. Velykų šventės prasideda Verbų sekmadieniu. Kartu su bundančiu pavasariu šį sekmadienį atgyja visa Lietuva. Keliais ir takeliais traukia žmonių būreliai su verbomis rankose į bažnyčią. Be žolynų Verbų sekmadienį į bažnyčią eiti nederėjo. Vaikams sakydavo, kad jeigu kas nors į bažnyčią Verbų sekmadienį ateina be verbos, tam velnias į rankas įbruka savo uodegą. Įvairiose Lietuvos vietovėse verbos šiek tiek skyrėsi. Žemaitijoje, Suvalkijoje ir Kėdainių apylinkėse tai – kadagio šakelė. Žemaičiai prie kadagio dar pridėdavo alyvos, tujos ar beržo šakelę. Vidurio, Rytų ir Pietryčių Lietuvoje verbų pagrindas buvo išsprogusios žilvičio, karklo ar gluosnio šakelės. Gervėtiškiai ir Rokiškėnai į verbą dėdavo ir ąžuolo šakelę su sausais lapais. Merginos verbas dar papuošdavo popierinėmis ar gyvomis gėlėmis. Su verba susiję daug senų papročių. Ankstų sekmadienio rytą būdavo skubama nuplakti lovoje tebemiegančius.

| |

Pasaulinė rinka

Tarptautinė ekonomika (siaurąja prasme) – tai rinkos ekonomikos dalis, nagrinėjanti sąveiką (mainų būdu) tarp ūkinių subjektų, vykstančią tarptautinėje rinkoje, gamybos priemonių ir išteklių judėjimą bei valstybių tarptautinės ekonomikos politikos formavimą. Vidinė rinka gali būti paaiškinama paprasčiausia ir seniausia jos pasireiškimo forma. kai prekę/produktą pagaminęs asmuo parduoda ją pirkėjui, kuris už ją iš karto sumoka – tai paprasčiausi mainai – gauna prekę, duoda pinigus. Tokia forma pasireiškė jau Pompėjoje, Romoje, Senovės Graikijoje. Vėliau į šiuos santykius įsiterpia pirkliai – prekes superka iš gamintojų ir parduoda jas vartotojams. Pamažu susiformavo nacionalinės rinkos, kurias sudarė darbo, kapitalo, išteklių ir kitos rinkos. Dalis nacionalinės rinkos orientavosi į užsienio pirkėjus (kad ir prekyba vergais).

Mažieji Romeo ir Džiuljetos

Mažieji Romeo ir Džiuljetos

Pirmoji vaiko meilė – tai tikriausiai vienintelis laikotarpis, kuris nekelia tėvams jokio rūpesčio. Dažniausiai ji aplanko vaikų darželyje ar pradinėse klasėse. Berniukai randa dėl ko dūsauti apie penktuosius metus – mergaitės ima atrodyti tokios nepaprastos ir nesuprastos… Dažniausiai mažieji vyrai įsimyli savo grupės drauges, bendraklases, kaimynes. Tiesa, be jokios vilties, kad tai bus abipusis JAUSMAS. Mergaitės, paslaptingos Coliukės su vyriškam supratimui neįkandamais elementais: kaspinėliais, kasytėmis, sijonėliais… Joms bendraamžiai nelabai rūpi – reikalingesni ir įdomesni vyresni kavalieriai. Mažosios Džiuljetos herojumi gali tapti pramoginių šokių treneris, vyresnis giminaitis, žinomas aktorius ar dainininkas. Tuomet lemtingos meilės auka ištisomis valandomis sėdės prie televizoriaus, akimis ištikimai sekiodama mylimąjį per visus kanalus… Su visu vaikui būdingu rimtumu įtikinamai kartos: kai užaugsiu, ištekėsiu už dėdės Antano… O dėdė tik šypsosis… Teisingai dėdė daro, kad šypsosi sau į ūsą. Šiame amžiuje vaiko jausmai neturi jokio erotinio atspalvio, dėl to nereikia rūpintis, ar pasirinktas tinkamas meilės objektas. Mamai ir tėčiui derėtų susilaikyti nuo ironiškų komentarų ir pamokslų – kiek gi galima apie tą patį? Dukrelė prašo nupirkti dar vieną plakatą su Hariu Poteriu ant kambario sienos besipuikuojančiai kolekcijai? Nupirkite. Ateityje laukia kur kas didesni išbandymai. Ir ne tik piniginei…

| |

Canon EF 24mm f/1.4L USM. „EF“ objektyvai

Šiandien „Canon” papildo „EF” serijos objektyvus pristatydama naują sparčios diafragmos pirmaujanti objektyvo modelį: „EF 24mm f/1.4L II USM”. Pakeisdamas „EF 24mm f/1.4L USM” naujasis „EF 24mm f/1.4L II USM” visiškai iš naujo perkurtas, kad būtų ypač tikslus partneris naujiems „Canon” „EOS” serijos skaitmeninių „SLR” fotoaparatų modeliams „EOS 50D” ir „EOS 5D Mark II”. 13 elementų 10 grupių „EF 24mm f/1.4L II USM” sukurtas pateikti aukščiausios kokybes standarto vaizdus. Du ypač tiksliai sukurti GM asferiniai lęšiai atlieka savo funkciją koreguodami įvairias aberacijų formas, pvz.: įvairių kreivių lauką ir įvairius jo nukrypimus, nes juose veikia kintantis mechanizmas, užtikrinantis ryškias detales vaizde nuo kampo iki kampo naudojant bet kokį židinio atstumą. Papildomai du UD lęšiai sumažina bendrąsias chromatines aberacijas naudojant plačiakampius objektyvus. Sparti ypač didelė galima f/1,4 diafragma pateikia ypač gerus rezultatus esant mažam apšvietimui, o tutos apertura siūlo didžiulį kūrybiško šviesos už kadro efektu panaudojimo pasirinkimą. 24 mm fokusavimo atstumas ir USM fokusavimo variklis užtikrina nuolatini neautomatini fokusavimą, todėl objektyvas „EF 24mm f/1.4L II USM” idealiai tinkamas tokiose situacijose, kai reikalingas plačiakampis, ypač funkcionalus objektyvas.

Žmogaus teisės Lietuvoje – nerimą keliantis nuosmukis
|

Žmogaus teisės Lietuvoje – nerimą keliantis nuosmukis

2006 metais tenka konstatuoti, kad žmogaus teisių situacija nuo 2004 m. gegužės mėnesio, kai Lietuva tapo ES nare, blogėja. Žmogaus teisių stebėjimo institutas (ŽTSI) užfiksavo šiurkščius tarptautinių žmogaus teisių standartų pažeidimus, ypatingai teisės į privataus gyvenimo gerbimą, teisės į dalyvavimą politiniame gyvenime, teisės į teisingą teismą srityse, nemažėja diskriminacijos atvejų, ypač romų tautybės žmonių atžvilgiu. Ypač daug nerimo kelia smurto prieš vaikus ir moteris mąstai, bei tai, kad prekybos žmonėmis srityje Lietuva išliko importo, eksporto šalimi ir seksualinio turizmo punktu. Lietuvoje trūksta efektyvios žmogaus teisių politikos, kuri numatytų efektyvias priemones, užtikrinančias tarptautinių žmogaus teisių standartų laikymąsi. Politikai, valstybės tarnautojai, teisėsaugos pareigūnai ir visuomenė turi menką supratimą apie žmogaus teises, žmogaus teisių mokymas nėra tinkamai inkorporuotas į mokyklų ir universitetų programas. Lietuvoje nėra Europos žmogaus teisių teismo sprendimų bei tarptautinių žmogaus teisių sutarčių pagrindu įsteigtų komitetų rekomendacijų įgyvendinimo mechanizmų. Beje, nuo šių metų Lietuva neturi nacionalinio žmogaus teisių plano. Pirmąjį nacionalinį Žmogaus teisių rėmimo ir apsaugos veiksmų planą Lietuva priėmė 2002 m., remdamasi 1993 m. Vienos Deklaracija ir veiksmų programa. 2005 metais, pasibaigus minėto plano įgyvendinimui, jis nebuvo atnaujintas. Lietuvoje nėra institucijos, kuri stebėtų valstybės institucijų ir nevyriausybinių organizacijų pastangas, užtikrinant žmogaus teises, vystytų dialogą tarp įvairių institucijų ir visuomenės, formuluotų pasiūlymus valdžios institucijoms.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *