Vienas pasimatymas per mėnesį, per metus, per visą gyvenimą. Naktiniai susirašinėjimai internetu, ilgi ir brangūs pokalbiai telefonu, viltis susitikti, apsikabinti, pasimylėti. Ir kančios. Dėl nesaugumo, dėl suvokimo, kad kito karto gali ir nebūti, kad neužteks jėgų sulaukti.

Mylėti per atstumą galbūt ir įmanoma, bet ar tokia meilė atneša laimę? Ar užtenka vien žinojimo, kad turi žmogų, kurį paskutinį kartą matei per praėjusias Kalėdas ar užpernai? Galų gale seksas – kiek galima tverti be jo?

„Meilė per atstumą? Tai panašu į medaus laižymą per stiklą“, – piktinasi vieni. Kiti mano, kad stipraus dvasinio ryšio negali suardyti nei laikas, nei atstumas, nei kartais nesutramdoma žmogaus fiziologija.

Padėjo ultimatumas

Kai įsimylėjėlius skiria viso labo niekingi trys šimtai kilometrų, santykius net sunku vadinti meile per atstumą – šokti į mašiną ir parlėkti iš Vilniaus į Klaipėdą galima net vidury nakties ir ne vieną kartą per savaitę.

Tačiau ką daryti, kai poras skiria valstybinės sienos ar net vandenynai? Vienas pas kitą juk neprilakstysi – brangu, o ir darbdaviui ispanui ar airiui juk nepasakysi, kad apelsinai nusiskins patys ar baro klientai liks neaptarnauti.

Anksčiau karčių santykių per atstumą dažniausiai ragaudavo vien jūreivių žmonos. Dabar, kai pusė Lietuvos uždarbiauja svetur, kankintis priverstas kas penktas.

Buvusio jūreivio žmona Nijolė neslėpė atsigavusi tik tuomet, kai penkiolika metų į jūrą plaukęs vyras sutiko su jos ultimatumu – arba žmona, arba darbas.

„Jau septynetą metų džiaugiuosi, kad mylimas vyras šalia. Tas laikas, kai pusmečiui ar net metams išleisdavau vyrą į jūrą, buvo siaubingas. Nei šventės džiaugsmingos, nei trumpi pokalbiai telefonu guodžia. Jaunoms jūreivių žmonoms – dar baisiau. Kai kurios neištveria, ieško nuotykių, kol vyras uždirba pinigus“, – sakė penktąjį dešimtmetį pradėjusi klaipėdietė.

Pasak Nijolės, vyras dėl tokio gyvenimo būdo stipriai neišgyveno. „Arba neparodė. Šiaip vyrams lengviau prisitaikyti prie ilgo nesimatymo, jie ne tokie emocingi. Mano vyras sutiko, kad šeimai bus geriau, jeigu jis pasiieškos darbo krante. Abu supratome, kad ilgiau taip tęstis nebegali“, – prisimena moteris.

Grįžtančio nesulaukė

Nemažai žmonių išskiria ir mokslai ar pelningas darbas užsienyje. Dažniausiai tikimasi, kad išvyka į svečią šalį – tik laikina, tačiau metams bėgant, o susitikimams nedažnėjant, santykiai pasidaro nepakenčiami.

Ketverius metus be mylimo vyro gyvenusi klaipėdietė Vida taip ir nesulaukė, kol mylimasis grįš iš JAV, kur bandė užsidirbti pinigų šeimos – žmonos ir dviejų mažamečių vaikų – išlaikymui.

„Grįžo su pinigais, bet man jų nebereikėjo. Jau kurį laiką turėjau kitą. Paprašiau vyro skyrybų. Jis, nors ir buvo šokiruotas, sutiko ir išsikraustė. Ketveri metai vien pokalbių telefonu – ne man. Nors ir mylėjau, bet laukti nebegalėjau. Dar tas seksas. Juk esu gana jauna, artumo, be abejo, norėjosi“, – sakė keturiasdešimtmetė Vida.

Eina į kairę

Penkerius metus tik per Kalėdas ir Velykas savo merginą Giedrę matantis klaipėdietis Egidijus neslėpė – visos problemos prasidėjo po to, kai mergina nutarė mokytis viename Šveicarijos universitete.

„Baigė bakalaurą, įstojo į magistrantūrą, dabar jai siūlo gerą darbą ir tikrai puikų atlyginimą. Ji net nesvarsto grįžimo galimybės, nes čia niekas tiek nemoka net jos kvalifikacijos specialistui. Mano profesija – jūrinė, todėl negaliu mesti Klaipėdos ir išvykti pas mylimąją. Taip ir tampomės, pasimatome per šventes, kasdien kalbamės telefonu“, – aiškino Egidijus.

Jis pripažino, kad, nors vienas kitą ir myli, susitarė nevaržyti savęs ir nevengti draugysčių su kitais. „Lyg ir ji turi ten kažkokį vaikiną, o ir aš kartais naktiniame klube su kokia nors mergina susipažįstu“, – pasakojo.

Paklaustas, ar, jo nuomone, toks santykių modelis – normalus, Egidijus užtikrino: „Gal ir ne, bet tai – laikina. Tikiu, kad kada nors būsime kartu, sukursime šeimą, turėsime vaikų.“

Padeda masturbacija

Tačiau šeimos internetu nesukursi ir vaikų mobiliuoju telefonu neauginsi. Ar santykiai per atstumą turi perspektyvą, „Klaipėdai“ pasakojo seksologas Pragiedrulis Velička.

„Labai priklauso nuo žmonių meilės stiprumo. Jeigu pora stipriai įsimylėjusi, kitų variantų paieškos jų nedomins. Net sekso poreikį galima numalšinti. Be to, atstumas – puikus santykių išbandymas. Jeigu ištveria ne tik savaitę, bet ir metus – jausmai tikri“, – įsitikinęs specialistas.

Seksologas nesutiko, kad ilgiau laukti sugeba tik moterys. „Tai būdinga ir vyrams. Konsultavau ne vieną tokį. Kaip įveikti poreikį mylėtis? Paprastai – juk yra elementari masturbacija. Nieko bloga čia nematau. Kita vertus, ir nuo susilaikymo dar niekas nemirė“, – aiškino P.Velička.

Jis nemano, kad susitarimas eiti į kairę įveikia santykius dėl atstumo ištikusią krizę. „Jeigu moteris leidžia vyrui jūreiviui sukti į kairę su viena sąlyga – kad tik namo ligų neparvežtų, tai jau ne meilė. Sulaukti susitikimo pajėgūs visi“, – tikino seksologas.

Nepritaria P.Velička ir tarp jaunimo paplitusiam seksui internetu ar telefonu. „Tai primena karštąją sekso telefonu liniją. Suprantu, šiame technologijų amžiuje įmanoma ir tai, bet juk vadinkime tokį būdą išsikrauti savo vardu – masturbacija. Taip pat sėkmingai tai galima daryti ir su sekso reikmenų parduotuvėje pirkta gumine lėle. Aš – tradicinio sekso šalininkas“, – teigė jis.

Iš akių – ir iš širdies?

Santykių specialistė psichologė Vilma Mažeikienė įsitikinusi, kad, jeigu poros santykiai nėra tobuli, jie būtinai nutrūks, kai vienas jų ilgesniam laikui išvažiuos į užsienį.

„Jeigu viskas tobula, vilties, kad pora neiširs, yra. Bet negarantuoju. Atsiranda laisvės jausmas, pagundos, bandoma kažkuo užpildyti susidariusią tuštumą“, – sakė ji.

V.Mažeikienė sutiko, kad santykiai per atstumą – tipinė dabartinės Lietuvos problema. „Žmonės važiuoja uždarbiauti. Palieka namie nelaimingus sutuoktinius. Kenčia abu, grįžta namo, o santykius jau ištikusi krizė. Gaila žiūrėti, kai žmonės nebesusitvarko su jausmais“, – pasakojo panašių klientų kasdien vis daugiau sulaukianti psichologė.

Ji teigė, kad žmones slegia ir seksualinių santykių nutraukimas. „Jie jaučiasi blogai, bet dar blogiau pasidaro, kai jie leidžia sau paslysti, nueiti į kairę. Po to slepia nuo mylimųjų, bet juk nuo mylinčio žmogaus nieko nepaslėpsi…“, – aiškino V.Mažeikienė.

Pasak psichologės, laikytis įmanoma ir metus, ir dešimt metų – esą posakis „iš akių – ir iš širdies“ tinka ne visiems. Tačiau viskas priklauso nuo asmenybės brandos.

„Jeigu žmogus pasineria į darbus, vaikų auklėjimą, užsimiršta, gyvena susitikimo viltimi, sulaukti mylimojo visai įmanoma. Bet tokių žmonių nėra daug. Vis dėlto kovoti su savo instinktais, bendravimo poreikiu sunku“, – dėstė V.Mažeikienė.

Ji tikra, kad viskas priklauso ir nuo laikotarpio, kuriam išsiskiriama. „Mėnuo, du, pusmetis – taip. Metai – jau abejoju. Oru juk sotus nebūsi“, – situaciją komentavo specialistė.

Views All Time
Views All Time
3806
Views Today
Views Today
1
0 0