Laimė – neapčiuopiama būsena. Ko reikia, kad būtum laiminga – laiko, mylimo žmogaus ar suvokimo, kad jau tokia esi, nes kvėpuoji?

Neseniai Londone įkurtas tarptautinis judėjimas „Už laimę“ („Action for Happiness“) pasiūlė 10 taisyklių, kurių laikymasis padės žmonėms jaustis laimingiems. Judėjimo iniciatoriai – Didžiosios Britanijos mokslininkai. Organizacija jau turi daugiau kaip 4 tūkstančius narių iš 60 pasaulio šalių.
The Daily Telegraph“ rašoma, kad judėjimas siekia paveikti visuomenę, kad ji kardinaliai pakeistų savo gyvenimo būdą ir pagaliau pradėtų gyventi kokybiškai. Nepaisant įspūdingų pasiekimų technologijų, mokslo, genų inžinerijos srityje, žmonės kažkodėl jaučiasi nelaimingesni nei prieš 50 metų.

O tiesa, manau, paprasta – laimė yra kiekviename iš mūsų. Tik dažnai nukrypstame nuo savasties, nuo savo vertybių, įsitikinimų. Vaikomės laimės paukštės spalvotomis plunksnomis, o pasirodo, ji tupi ir laukia, kada mes leisime pagaliau jai skristi. Kada pasiryšime būti laimingi. Ne rytoj, ne kitą savaitę ir ne po metų. Bet čia ir dabar.

Žmonės būtų žymiai laimingesni, jei nepuoselėtų lūkesčių ir neplanuotų savo gyvenimo penkmečiais. Nesietų laimės su darbu, su didesne alga, su mylimuoju, su erdvesniais namais. Nepasiteisinusios viltys palieka tik kartėlį ir nusivylimą. Ieškome naujo įkvėpimo, naujo pagrindo po kojomis, kad galėtume svajoti ir kurti. Kol vėl atsitrenkiame į sieną. O užtektų prisiminti, kad laimė yra tai, ką turime, tik dažnai to nevertiname. Bet čia mano nuomonė. O Didžiosios Britanijos mokslininkai pateikia štai tokį LAIMĖS RECEPTYNĄ:

1. Laimė – ne imti, o duoti. Laisvalaikiu dirbkite labdaringoje organizacijoje.

Pritariu – pati dirbu savanore veterinarijos klinikoje. Nors ir neturiu mokamo darbo, pats pojūtis, kad tu esi reikalingas, leidžia jaustis laimingai. Pasižvalgykite apie savo gyvenamąją vietą. Gal gyvena vieniša pensininkė, kuriai net sunku nueiti nusipirkti maisto. O gal vaikų ir jaunimo pagalbos linijai reikia savanorių, kad kas nors su jais pabendrautų. Pagaliau – kiek aplinkui vaikų namų…

2. Daugiau bendraukite. Susiraskite draugus, su kuriais pastaruoju metu buvę nutrūkęs ryšys.

3. Sportuokite. Padės net paprasčiausia mankšta ar bėgiojimas.

Fizinis aktyvumas iš tiesų leidžia pasijusti gyvybingai, matyti pokyčius ir savyje, ir gamtoje.

4. Atkreipkite dėmesį į jus supančią aplinką, atraskite laiko pabūti gamtoje.

Pavyzdžiui, aš gamtos dalimi pasijaučiu, kai išriedu su riedučiais. Toks jausmas, lyg būčiau pats savarankiškiausias žmogus Žemėje. Važinėdama riedučiais, jaučiu pasitikėjimą savimi, lyg „vairuočiau“ savo gyvenimą, tik aš viena būčiau už jį atsakinga. Laimė mano rankose!

5. Skirkite laiko savišvietai – pavyzdžiui, išmokite dar vieną užsienio kalbą.

Štai Vaiva – mokosi anglų kalbos, paskui planuoja kibti į ispanų. Šaunuolė! Kalbos išlaisvina, leidžia pasijusti tvirtai, didžiuotis savimi. Todėl aš beveik niekada nematau Vaivos surūgusios. Ji iš tiesų laiminga moteris.

6. Išsikelkite aiškius tikslus ir kryptingai jų siekite.

7. Tegu jūsų nesėkmės moko ištaisyti klaidas. Nesijaudinkite, jei suklupote. Atsikelkite ir eikite toliau.

Tikra tiesa, kad mokomės tik iš savo klaidų. Suvokti, kad klaidos nėra blogis, nėra paprasta. Nes dažnai už paklydimus save plakame, kaltiname, baudžiame. Mylėkime. Gyvenimo kelias tęsiasi.

8. Būkite pozityviai nusiteikusios. Susitelkite tik į laimingas savo gyvenimo akimirkas.
Negaliu neigti. Burbėdamos ir kartodamos, kaip viskas blogai, tų neigiamų emocijų tik gausinsite. Kuo daugiau laimingų akimirkų išgyvensite ir dažniau jas prisiminsite, tuo laimingesnės jausitės.

9. Priimkite save tokią, kokia esate, o ne užstrikite savo trūkumų vardinime.

Tai svarbiausia – mylėti save, pati artimiausią žmogų, o ne niekinti, kad nesate tobula. Niekas nėra toks. Be to, superteigiami herojai nėra tokios spalvingos asmenybės, kaip tos, kurios turi keistų savybių. Gal būtent savybės, kurių jūs nekenčiate, kitą žmogų ir patrauks?

10. Pasijuskite kokios nors organizacijos dalimi – įstokite į judėjimą ar klubą.

SVARBU. O dabar dar kartą perskaitykite ir pažiūrėkite – nė vienas punktas nekalba apie artimą, mylimą žmogų. Nė vienas punktas nenurodo susirasti mylimą žmogų, kad pasijustum laiminga. Jei jums laimę turi sukurti kitas žmogus, save pasmerkiate pasikartojančiam nelaimingam ryšiui. Niekas nieko neprivalo. Nors anksčiau ir girdėdavote posakių: „Ei, neraukyk nosies, jis tau būtų geras vyras, padarytų tave laimingą“.

Vyras neprivalo jums kurti laimės, jūs jam – irgi. Buvimas kartu mus praturtina, leidžia išreikšti meilę, rūpestį, parodyti švelnumą, skleistis mūsų gerosioms savybėms. Pažindami kitą, drauge pažįstame ir save. Kokie esame ir galime būti. Kartais netgi tokie, kokių savęs nė už ką nemylėtume. Bet laimės niekuomet nedovanoja.

Jūs pati turite būti laiminga. Ir viena. Ir su vyru. Ir po skyrybų likusi su dviem vaikais. Manau, laimei reikia labiau vidinių dalykų, ne išorinių.
Jei čia ir užsimenama pei meilę, tai apie meilę sau. Kai būsite laiminga, pritrauksite laimingus. Kol manysite, kad laimę turi jums kažkas sukurti, tol klaidžiosite tamsoje ir leisite į Visatą klausimus: „Kodėl aš tokia nelaiminga?“

Meilė (tokią, kaip įsivaizduojame, – su artimos sielos žmogumi) nėra laimės sąlyga, greičiau ji – laimės pasekmė. Kai būname laimingos, mumyse nori apsigyventi ir meilė. Meilė leidžia pajusti ir išgyventi pilnatvę. Tačiau laimingos galime (ir turime!) būti vienos, be antrosios pusės.

Aš laiminga. O Tu? Ne? Tai BŪK.

Views All Time
Views All Time
1567
Views Today
Views Today
1
0 0
Share on FacebookShare on Google+Tweet about this on TwitterShare on LinkedIn