Jau buvo prasidėjęs man velnio tuzino ruduo, kai pagaliau išsipildė mano didžiausia svajonė.

Mano draugas maždaug mano amžiaus, o gal net ir vyresnis. Jo garbanoti, ilgi ir juodi, tarsi anglis, plaukai beveik visiškai slėpė, nuolat žybčiojančias dvi nuostabias žvaigždutes – žvalias, rudas ir nuolat linksmas akis. O jo juokas buvo kerintis, net ir dabar jį girdžiu.

Mes jau seniai buvom pažįstami, tad mūsų draugystei neiškilo jokių kliūčių. Kasdieną kartu žaisdavom, kalbėdavom ir eidavom pasivaikščioti. O kartais ir padainuodavom ar pašokdavom drauge. Kad jūs girdėtumėte, kaip pasakiškai jis dainuodavo!.. Tiesiog atsiklausyti negalėdavau. Daugiausia traukdavom duetu. Taip mums geriau sekdavosi ir ne bet kur, o gamtoje. Mes turėjome savo pamėgtą kalvelę prie Lietuvos upių motinos. Ten ir praleisdavom visą savo laisvalaikį.

Jis buvo nepakartojamas, nepakeičiamas draugas. Abu buvom panašūs: mokėdavom išklausyti, paguosti ir saugoti paslaptis. Visi aplinkiniai manė, kad mūsų draugystės niekas negalėtų išskirti. Ir jie neklydo. Mes kartais susipykdavome dėl niekų, bet tai ir viskas. Greitai mūsų visi piktumai išgaruodavo ir mes vėl būdavome visur drauge.

Bet kartą, likimas iškrėtė didelę ir skaudžią išdaigą. Jis taip netikėtai padovanojo man draugą, taip netikėtai jį ir atėmė (mano draugą partrenkė automobilis). O juk mes buvome tokie laimingi kartu.

Kodėl gyvenimas toksai žiaurus?..

Kodėl jis atima visada tuos, kuriuos tu labiausiai myli?!.

Jau daug metų, kai nebeturiu savojo draugo. Bandžiau jį užmiršti ir susirasti kitą, bet pasirodo – ne taip jau ir lengva tai padaryti. Tikro draugo niekada ir niekas negalės atstoti ar pakeisti.

Mano draugas palaidotas mūsų kalvelėje, kad aš bet kada galėčiau vėl su juo pasikalbėti, išsipasakoti ar pagaliau – tyliai ir ramiai pasėdėti. Bet mūsų draugystė taip paprastai nežuvo!.. Ji lig šiolei tebėra gyva: tvirta ir graži. Tik bendravimas mūsų pasikeitė. Bet jis vėl taps toks pats, kai ir aš paliksiu šį pasaulį.

Tikiu, jog mano draugas ištikimai manęs laukia. Jis buvo visuomet man ištikimas. Niekada neišdavė mūsų draugystės, mano pasitikėjimo. Juk šunys – ištikimi ir geri žmonių draugai, kuriuos reikia ir globoti.

Saugokim savo mažuosius bičiulius!

Views All Time
Views All Time
1518
Views Today
Views Today
1
0 0