Pradėję Vanagų evangelikų liuteronų klebonijos pastato restauravimo darbus UAB „Pamario restauratorius“ specialistai aptiko beveik šimtmečio senumo korespondencijos paketą. Vakar radinys buvo perduotas ištirti Klaipėdos universiteto Baltijos regiono archeologijos ir istorijos institutui.

Tris vokiškai parašytus laiškus, sudėtus į vokus su Kenigsbergo antspaudais, bei atviruką su Girulių miško bei pajūrio vaizdu restauratoriai surado klebonijos pastogėje, užkištus už lentų. Korespondencija rašyta pirmojo pasaulinio karo metu, 1915 metais, tuometinio evangelikų liuteronų bažnyčios klebono, Mažosios Lietuvos šviesuolio Kristupo Lokio šeimai.

„Tokio tipo pastatuose, jeigu jie nebuvo rekonstruoti ar remontuoti, dažnai randame įvairių dalykų: senos spaudos, monetų, rakandų. Paprastai radinius atiduodame vietos gyventojams arba muziejui. Šią korespondenciją nusprendėme perduoti iš Vanagų kilusiai istorikei Silvai Pocytei, tyrinėjančiai šio krašto istoriją“, – sakė UAB „Pamario restauratorius“ direktorius Aldas Kliukas.

KU Baltijos regiono archeologijos ir istorijos instituto direktorė S. Pocytė, perimdama laiškus, patikino, jog kiekvienas šimto metų senumo laiškas yra vertingas dokumentas, juolab kad K. Lokys buvo itin įdomi asmenybė, Mažosios Lietuvos šviesuolis, kovojęs už lietuvybę. 1904 m. jo iniciatyva Mažojoje Lietuvoje įsteigta „Sandoros“ draugija, 1904-1939 m. leistas laikraštis „Pagalba“. Daugiau kaip 20 metų evangelikų liuteronų kunigas vykdė misionierišką veiklą Indijoje. 1914 m. jis grįžo į gimtinę atostogų ir daugiau neišvažiavo, nes užklupo Pirmasis pasaulinis karas. Vanagų parapijos kunigas mirė 1921 m., palaidotas Vanagų kapinaitėse.

Tiesa, žvilgtelėjusi į laiškus istorikė pastebėjo, jog jie buvo adresuoti ne kunigui, o jo dukrai Urtei. Laiškus pasirašo Paul. Ant vokų pažymėta, jog jie siųsti lauko paštu, tad S. Pocytė daro prielaidą, jog greičiausiai Paul buvo kareivis ir ši korespondencija – tai įsimylėjėlių laiškai. Ant atviruko, kurį rašė, tačiau neišsiuntė panelė Urtė, į Paul kreipiamasi „Lieber“ („Mylimasis“). Iššifruoti visą laiškų turinį, pasak S. Pocytės, reikės laiko, nes raštas gana sunkiai skaitomas.

Meilės laiškų versiją patvirtino ir Vanagų evangelikų liuteronų parapijos tarybos pirmininkas Monfridas Sprogys. Jo tėvas, mokantis vokiečių kalbą, tik pažvelgęs į korespondenciją, nustatė, jog ji asmeninio pobūdžio ir daugiau nesigilino.

Iššifruoti ir nukopijuoti laiškai bus grąžinti Vanagų parapijai.

„Manau, kad šis radinys yra graži dovana Vanagų bažnyčiai, kuri savaitgalį paminėjo savo šimtmetį. Vanagų evangelikų liuteronų parapija, nors ir turinti tik 100 tikinčiųjų, organizuoja didžiulius projektus. Vienas jų – restauruotoje klebonijoje įkurti ne tik namus kunigui, bet ir biblioteką bei muziejų, kuris primintų iškilius vanagiškius – rašytoją Ievą Simonaitytę, kunigus, K. Lokį, Jurgį Sprogį ir kt.“, – sakė S. Pocytė.

Views All Time
Views All Time
2233
Views Today
Views Today
1
0 0