Dingęs meilės laiškas porą vėl suvedė po 16 metų
|

Dingęs meilės laiškas porą vėl suvedė po 16 metų

Vienas britas ir jo mylimoji ispanė po 16 metų trukusio išsiskyrimo galiausiai susituokė – juos vėl suvedė meilės laiškas, kuris daugiau kaip dešimtmetį išgulėjo užkritęs už židinio.

Steve'as Smithas ir Carmen Ruiz-Perez, kuriems abiem dabar 42-eji, vienas kitą įsimylėjo prieš 17 metų, kai ji pagal mainų programą studijavo Briksame, Pietvakarių Anglijoje. Po vienų drauge praleistų metų jiedu susižadėjo.

Tačiau poros santykiai nutrūko, kai mergina persikraustė į Prancūziją vadovauti vienai Paryžiaus parduotuvei.

Straipsniai 1 reklama

Po kelerių metų, norėdamas vėl įžiebti meilę, S.Smithas į jos motinos namus Ispanijoje nusiuntė laišką. Jis buvo padėtas ant židinio atbrailos, bet nuslydo ir nukrito už židinio. Dingęs laiškas buvo rastas tik atliekant remontą, kai statybininkai išardė židinį.

„Kai gavau tą laišką, iš karto nepaskambinau Steve'ui, nes labai nervinausi“, – vietos laikraščiui „Herald Express“ pasakojo C.Ruiz-Perez.  – Jau beveik išvis būčiau jam nepaskambinusi. Tai pakeldavau telefono ragelį, tai vėl jį padėdavau. Tačiau žinojau, kad turiu paskambinti.“

Jiedviem susitikus atrodė, kad tų metų nė nebuvo, sakė S.Smithas, vienos gamyklos meistras.

„Kai vėl susitikome, viskas atrodė kaip filme. Bėgome per oro uostą vienas kitam į glėbį. Susitikome ir vėl įsimylėjome. Per 30 sekundžių, kai pamatėme vienas kitą, jau bučiavomės“, – sakė jis.

„Aš tik džiaugiuosi, kad tas laiškas pagaliau atsidūrė ten, kur turėjo būti“, – pasakojo jis po penktadienį vykusių vestuvių.

2000 m. gegužės 5 d. įkurtas elektroninis (ISSN) leidinys – mokslui, švietimui, pramogoms ir gyvenimiškoms aktualijoms skirtas portalas www.straipsniai.lt, kovojantis su kasdienine rutina. Šiandien portale paskelbta virš 15000 straipsnių ir naujienų.

Similar Posts

|

Mykolas Vaitkus

Kiek vėliau profesorius J. Skvireckas M. Vaitkų pasikvietė į Kauną redaguoti„Bažnytinės apžvalgos”. Atūžus Pirmajam pasauliniam karui, jis apsigyveno Smolenske, rūpinosi pabėgėlių dvasios reikalais. Jo gyvenimas buvo kupinas meilės, užuojautos, pagalbos artimui. Pasibaigus karui, M. Vaitkus sugrįžo į Kauną ir apsigyveno Rotušės aikštės kamputyje, pradėjo dirbti Šv. Kazimiero draugijos knygų leidyklos centre. Per jo – redaktoriaus rankas praėjo daugiau kaip 3000 knygų rankraščių. Kartu jis redagavo mėnesinį laikraštį „Ganytojas” ir pasauliečiams skirtą mėnesinį laikraštį „Žvaigždė”. Daugelį metų M. Vaitkus dėstytojavo Kauno meno mokykloje – dėstė tikybą. Dar ilgiau dirbo Kauno kunigų seminarijoje – dėstė visuotinę literatūrą, lietuvių, vokiečių, rūsų kalbas, skaitė estetikos kursą. 1938 metais buvo pakeltas Kauno metropolijos kapitulos garbės kanauninku. Bolševikų ir vokiečių okupacijos metais ėjo Kauno kunigų seminarijos profesoriaus pareigas.

Vyriškų kvepalų pirkimo gidas (40 dalis) Paco Rabanne
| |

Vyriškų kvepalų pirkimo gidas (40 dalis) Paco Rabanne

Paco Rabanne 1 Million – milijono kvapas, uždarytas aukso luite. Tai mados pasaulio magu tituluojamo dizainerio Paco Rabanne užgaida išgauti milijono vertą ir jį įkūnijantį kvapą. „Visų civilizacijų ir religijų žmones visada viliojo ir traukė auksas. Ir šiandien auksas naudojamas daugelyje sričių, jį dažnai galima aptikti aplinkoje, kuri mus supa: architektūroje, dizaine, juvelyrikoje, drabužiuose, aksesuaruose, madoje… Auksas vertinamas visame pasaulyje, todėl neatsitiktinai kvepalų 1 Million buteliukas primena aukso luitą, šį sprendimą lėmė noras įkūnyti valdžią, turtus, prabangą ir ilgaamžiškumą”, – teigia dizaineris Paco Rabanne. 1 Million – tai išskirtinis, šiuolaikiškas ir vyriškas aromatas, įkūnijantis ne tik pasakiškus turtus, bet ir milijoną stipriosios lyties troškimų, tarp jų – ir milijoną sąskaitoje, moterų dėmesį, aistrą, azartą ir sėkmę. Tarsi avantiūra, kupina netikėtų susitikimų, staigmenų ir atradimų, kvapas 1 Million traukia lyg magnetas pipirmėčių, mandarinų, cinamono, rožių, ambros ir odos kvapų deriniu. Ultraviolet skirti vyrui, kuris siekia atkleisti vyriško geismingumo esmę. Šie kvepalai išsiskiria tuo, jog jiems sukurti naudota daug neįprastų sudedamųjų dalių, tarp jų ir pilkoji ambra, specialiai sukurta mados namams PACO RABANNE. Tikrasis Paco Rabanne vardas yra Francisco Rabaneda-Cuervo. Jis gimė 1934 m. Ispanijoje, o kai jam buvo penkeri, kartu su mama persikėlė į Prancūziją. 1952 m. Paco Rabanne įstojo į Paryžiaus Nacionalinę meno mokyklą ir pasirinko architekto specialybę. Tam, kad galėtų susimokėti už mokslus, jis pradėjo kurti aksesuarus Balencigos mados namams. Vėliau išplėtė savo veiklą ir kūrė rankines, papuošalus bei diržus net ir garsiems Dior, Givenchy, Yves Saint Laurent mados namams. 1966 m. Paco Rabanne pirmą kartą šokiravo susirinkusią publiką pristatydamas metalines sukneles. Tuo metu, kai pasipuošusios damos su perlų vėriniais bei garbūs jų palydovai laukė pasirodymo, ant podiumo įžengė juodaodės manekenės apsirengusios metalinėmis suknelėmis. Publika buvo ne tik nustebinta, bet ir šokiruota, nes iki tol nieko panašaus nebuvo. Ši kolekcija Paco Rabanne atnešė pripažinimą. 1967 m. Paryžiuje jis atidarė savo mados namus. Pirmuosius kvepalus pavadinimu „Calandre“ Paco Rabanne sukūrė dar 1969 m. Nepaisant sėkmingos karjeros, 1999/2000 m. aukštosios mados rudens-žiemos kolekcija buvo paskutinė. Ją vainikavo garsių kvepalų „Ultraviolet“ pristatymas. 2000 m. Paco Rabanne pranešė, kad visam laikui pasitraukia iš aukštosios mados.

Patarimai, kaip pamiršti nelaimingą meilę
| |

Patarimai, kaip pamiršti nelaimingą meilę

KLAUSIMAS: turiu problemą. Išsiskyriau su drauge prieš 3 mėnesius, bet negaliu nustoti apie ją galvojęs. Mano mintys visą dieną bent maža dalele būna su ja. Atsikeliu su mintimis apie ją, dieną turiu veiklos ir koncentruojuosi į ją, bet vis tiek nuolat galvoju apie ex. Einant miegoti mintys apie ją tampa labai stiprios. Ištryniau visus kontaktus, nuotraukas. Realiai mūsų nesieja niekas. Galbūt tai rimta psichologinė problema? Esu netikintis, tačiau girdėjau, kad tikintys žmonės galvoja apie Dievą visą dieną. Nejau padariau ją Dievu? Įsimylėjau protu? Tai prasidėjo po kokio 3 pasimatymo ir nesibaigia iki šiol. Galbūt turiu per mažai valios ją pamiršti? Galbūt galvodamas apie ją, tenkinu kokį liguistą savo poreikį? Tiesiog noriu vėl visą save atiduoti dabartinei veiklai, dabarčiai, o ne būti savo mintimis su ja. ATSAKYMAS: tu išgėrei „Molotovo koteilį“. Jeigu žinai, kas tai yra, tai mane iš karto suprasi. Tavo amžiaus vaikinai beveik kiekvienas yra tai išbandęs. Tai toks sprogstamas mišinys. Mišinio sudėtis: susižavėjimo šviesa, geismo liepsna, švelnumas, dievinimas, trauka, deginantis ilgesys, gręžiantis skausmas, milijonai neištrinamų failų su jos atvaizdu ir nenugalimas noras ją pamatyti, bejėgiškumas ir įsiūtis, juodas nuolankumas ir viltis. Įvyko sprogimas. Tu įsimylėjai. Manau, kad ne tik protu, bet ir siela, ir kūnu. Tave lankančios reakcijos – sveika psichologinė problema ir sveiki poreikiai. Bet skausmingi. Jeigu tiki meile, tai esi dabar savotiškai užsikrėtęs meile.

Programa, kiną paverčianti… multifilmais
| |

Programa, kiną paverčianti… multifilmais

MS darbuotojas Maiklas Koenas sukūrė programą, paprastą videoįrašą paverčianti multifilmu. Apie programą papasakojo ir žurnalo Nature svetainė. Kol kas programa tėra tiriamasis darbinis prototipas. Savo ataskaitos pristatymo metu Koenas parodė trumpą savo nufilmuotą filmuką, apdorotą minėta technologija. Programa atlieka išskirtiniausių videoįrašo fragmentų paiešką ir paverčia juos animacija, suminkštindama objektų judėjimą ir jiems suteikdama multifilmams būdingą išvaizdą. Fono keitimas – žymiai paprastenė užduotis, ji atliekama vaizdą praleidus per specialius filtrus. Pagrindinis Koeno ir jo kolegų pasiekimas yra tas, kad jis sukūrė sistemą, leidžiančią videofilmų dalyvius paversti animaciniais veikėjais ir tikroviškai perteikti jų judesius. Animuojamo objekto parinkimas atliekamas rankiniu būdu, nes, esant keliems panašiems tinkamiems animuoti objektams, programa gali „susimaišyti“. Svarbi Koeno kūrinio ypatybė – tai, kad programa videomedžiagą „mato“ kaip nepertraukiamą vaizdo srautą, o ne pavienių kadrų seką. Tai leidžia užtikrinti animuotų personažų judesių plastiškumą ir išvengti nemalonių „šuolių“, kuriuos po to reikėtų koreguoti.

| |

Frydrichas Nyčė – Devintas skyrius. Kas kilnu? 270-277

Kiekvieno didžiai kentėjusio žmogaus dvasinis išdidumas ir pasibjaurėjimas – kaip didžiai žmogus gali kentėti, iš esmės lemia jo rangas,- jį kiaurai persmelkiantis ir nudažantis pasibaisėtinas tikrumas, kad dėl savo kentėjimo jis žino daugiau, negu gali žinoti išmintingiausieji ir protingiausieji, kad jam yra žinomi tolimi siaubingi pasauliai, kuriuose jis kadaise jautėsi “kaip namie” ir apie kuriuos “jūs nieko nežinote!”… dvasinė tylinti kenčiančiojo puikybė, šis pažinimo numylėtinio, “pašvęstojo”, beveik aukojamojo išdidumas reikalauja visų maskavimo formų, kad apsisaugotų nuo įkyrių ir atjaučiančių rankų prisilietimo ir apskritai nuo visko, kas jam neprilygsta skausmo intensyvumu. Didi kančia sukilnina; ji atskiria nuo kitų.

| |

Kasdienybė, nuostaba ir abejonės

Kasdienybė, ypač tamsiuoju metų laiku, slegia, o depresija labai dažna liga. Kas lemia tokią mūsų savijautą? Asmeninės savybės, charakteris, auklėjimas, nusiteikimas? Jei tikėsime psichoanalitikais, žmogaus elgesį lemia du instinktai: gyvybinių procesų palaikymo, rūšies dauginimosi (eros) ir mirties, žiaurumo bei agresijos pagrindas (tanatos). Tarp istorikų-etnologų paplitęs toks požiūris, kad tautas galima skirstyti pagal tai, ar jose dominuoja vyriškasis ar moteriškasis pradas. Europoje išlikusios vos kelios moteriškojo prado tautos – keltų palikuonys ir baltai. Kai kurios iš jų (austrai, škotai, airiai) jau praradusios savo kalbą. Senąją baltų kultūrą dažnai linkstama vadinti matricentrine. Tai lemia moters vaidmuo visuomenėje. Apie tai byloja ir senasis Lietuvos teisynas (statutas), kuriame akcentuojama tai, kad moters skriaudėjui skiriama dvigubai didesnė bausmė nei nuskriaudusiam vyrą. Palyginimui: tuo metu Graikijoje piliečiais tebebuvo laikomi tik vyrai. Matricentrinė kultūra daugiau kūrybinės energijos kreipia į žmogų, o ne į išorinį pasaulį, todėl ir valstybės kūrimas mums visais laikais buvo sudėtingas dalykas. Prancūzų geografas El. Reclus taikliai pastebėjo, kad lietuviai net neturi tikrojo epo: „Jie neapdainuoja ir nešlovina savo didvyrių žygdarbių, o pasitenkina apverkdami savo žuvusiuosius.” Mūsų protėviai nestatė piramidžių, ypatingai masyvių didikus ar valdovus šlovinančių tvirtovių ir rūmų.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *