“Dabar pasilieka tikėjimas, viltis, meilė, šitie trys; bet jų didžiausioji yra meilė.”
1Kor 13:13

Kodėl meilė yra didžiausioji?
Todėl, kad meilė yra pats svarbiausias dalykas visų žmonių gyvenime.
Paulius tai atskleidžia 1-3 eilutėse: Jis paliečia tris mūsų gyvenimo sritis. Bendravimą, religingumą, labdarą. Tie dalykai buvo svarbiausi Korintiečiams, todėl Paulius ir iliustruoja Žodį būtent šiais dalykais.

Graži kalba be meilės yra tuščia šneka

1Kor13:1
“Jei kalbėčiau žmonių ir angelų liežuviais, o neturėčiau meilės aš būčiau kaip žvangąs varis arba skambą cimbolai.“

Dievas sukūrė žmogų sugebantį kalbėti todėl, kad galėtume bendrauti. Kalbos pagalba mes mokomės, sužinome, susipažįstame, išreiškiame savo rūpesčius, nuotaikas, džiaugsmus, pergyvenimus, it t.t. Paulius sako, jei mūsų kalboje nėra meilės, tai mūsų kalba panaši į metalo žvangėjimą. Žmogaus kalba, kuri bendraujant keikia, niekina, žemina, ignoruoja pašnekovą yra bjauri šneka. Visiškai nesvarbu, kad tas žmogus yra išsilavinęs, baigęs, kad ir 10 universitetų, žino šimtus kalbų, netgi žino antgamtines kalbas. Jo kalba, kaip metalo žvangėjimas. Kalba be tikrosios meilės yra tuščia kalba.

Religingumas (pranašavimas, žinojimas, tikėjimas) be meilės, nepadaro žmogaus ypatingu.

1Kor 13:2
“Ir jei turėčiau pranašystės dovaną ir žinočiau visas paslaptis bei visą galimą žinojimą, ir jei turėčiau visą galimą tikėjimą, tokį, kad kalnus galėčiau perkelti, bet jei neturėčiau meilės, aš bučiau niekas.”

Paulius sako:’aš bučiau niekas’. Žmonės pasaulyje linkę vertinti vienas kitą pagal išsilavinimą. Nesvarbu ar tai religinis išsilavinimas, ar koks kitas. Deja bažnyčiose krikščionys taip pat linkę vertinti vienas kitą pagal išsilavinimą Biblijos žodyje ar pagal tai, kokią dvasinę dovaną jis turi. Korintiečiai būtent taip ir vertino vienas kitą, todėl Paulius ir rašė: uoliai siekite dvasinių dovanų, ypač , kad pranašautumėt’. Pranašauti, nebūtinai reiškia kalbėti apie ateitį, tai taip pat reiškia ‘aiškiai kalbėti, skelbti žodį’, pavyzdžiui, pamokslauti, liudyti. Raštas aiškiai skelbia, kad tai didžiausios dovanos, arba pirminės svarbos dovanos (1Kor12:28) Bet ir tai nereiškia, jei žmogus turi mokymo ar pamokslavimo dovaną, kad jį reikia labiau mylėti ir gerbti negu kitus narius, kurie turi kitas dovanas. Apskritai, tai didelis pralaimėjimas bažnyčioje, jei žmonės myli vienas kitą, pagal užimamą padėtį bendruomenėje. Lygiai taip pat yra pasaulyje, kur žmonės vienas kitą vertina pagal padėtį visuomenėje.

Taigi, nežiūrint to koks aš geras pranašas, ar koks aš geras pastorius, ar koks aš geras Rašto aiškintojas, geras tikėjime, jei neturiu meilės AŠ ESU NIEKAS. Taip sakė Paulius. Rimti žodžiai…

Aukos ir pasiaukojimas nepadeda, jei nėra meilės

1Kor13:3
“Ir jei visa, ką turiu, išdalyčiau pavargėliams ir jei atiduočiau savo kūną susideginti, bet neturėčiau meilės, tai man nieko nepadėtų.”

Žmonės galvoja, kad jei pakankamai paaukos gyvenime, turės gerą vardą, galės ramia sąžine numirti ir įeiti į Dangų. Bet ar tai tiesa? Vienas žmogus man pasakė, kad šiais laikas nėra tikrų tikinčiųjų, nes tam kad būti tikru tikinčiuoju, tai yra mylinčiu Dievą, reikia viską atiduoti ir eiti į vienuolyną. Galbūt tai geras dalykas, bet jei be meilės, tai nieko nepadės. Paulius rašo, kad net mirtis už kitus nepadės. Romas Kalanta susidegino, norėdamas laisvės savo šaliai ir šiandien gerbiamas jo atminimas, bet ar jam tai padėjo? Pagal Dievo žodį – ne. Galima visus savo pinigus atiduoti labdarai, bet jei neturėsiu meilės, man tai nepadės. Kodėl Paulius sako, kad nepadės? Todėl, kad nuo senų senovės žmogus aukoja. Žmogaus sąmonėje yra įrašyta, kad reikalinga auka ir tai tiesa. Bet visos mūsų aukos yra tuščios jei nėra meilės. Meilės, kuri keičia pasaulį. Ne meilės, kuri graikų kalboje yra fileos ar eros, ar kokia kita, bet AGAPE-meilė,Dievo besąlygiška meilė. Tai kito kelio ją gauti nėra, kaip tik priimti ją iš Jo paties rankų.

1Jon 4:19
”Mes mylime, nes jis pirmas mus mylėjo.”

Kaip Dievas mus mylėjo? Nuo pat pradžių, Jis sukūrė pasaulį, kad jame gyventume, augmeniją, gyvūniją. Jis duoda maistą, kad maitintumėmės, orą, kad kvėpuotume, pastogę, kad turėtume namus, ir t.t. Bet dar labiau, Jis atsiuntė savo Sūnų, kad amžinai gyventume su Juo. 1Jon 4:10 “Tame glūdi meilė: ne kad mes esame mylėję Dievą, bet, kad Jis mylėjo mus ir atsiuntė savo sūnų permaldavimo auka už mūsų nuodėmes.” Amen!

Kodėl meilė yra didžiausioji? Todėl, kad meilė yra praktiška.

Dievo meilė (agape) yra matoma, ji yra veiksmas kito labui. Tai nesavanaudiškas noras padėti kitam. Pats didžiausias įsakymas Senajame Testamente buvo: “Mylėk savo Dievą visa savo širdimi, visu savo protu, visa savo pajėga, o Jėzus Naujajame Testamente užbaigė:” o savo artimą kaip save patį” 1Jon 5:2-3 “Tuo mes esame tikri, kad mylime Dievo vaikus: kai mes mylime Dievą ir vykdome Jo įsakymus, o Jo įsakymai nėra sunkūs.

Meilė yra tuščia, veidmainiška, jei ji nėra praktiška.

Jon 13:35
“Iš to visi pažins, kad esate mano mokiniai, jei turėsite meilę tarp savęs.”

Taip galima žinoti, kas yra krikščionis, kas ne. Iš meilės tarpusavyje. Liūdna matyti žmones save vadinančius krikščionimis, kurie niekuo nesiskiria nuo pasauliečių. 1Kor 13:4-7eil. “Meilė yra kantri, maloni; meilė nepavyduliauja; meilė nesididžiuoja, nesipučia; ji nesielgia nemandagiai, neieško savo naudos, nesusierzina, neieško pasigiežti už pikta, nesidžiaugia neteisybe, bet pritariančiai džiaugiasi tiesa. Ji visa paneša, visa tiki, viskuo turi vilties, visa ištveria.” Turime atsiminti, kad čia kalba apie meilę tarp žmonių. Tai besąlygiška meilė. Ne meilė už tai, kad tu geras.

Ar galima žodžiais pasakyti: AŠ TAVE MYLIU nenaudojant žodžio meilė?

Ar galima veiksmu pasakyti: AŠ TAVE MYLIU? Pabandykit…

Kodėl meilė yra didžiausioji? Todėl, kad meilė niekuomet nesibaigia.

1kor 13:8-13
“Meilė niekuomet nesibaigia”

Kadangi Dievas yra meilė, todėl meilė niekada nepraeina. Dievo meilė žmonėms niekada nepraeina. Todėl, jei mes turime Dievo meilę vienas kitam, ta meilė niekada nesibaigia. Maža to, Meilė visada yra auganti, ji negali stovėti vietoje. Tikinčiojo dvasinis augimas Kristuje ištiriamas ne jo Biblijos žiniomis, maldos gyvenimu, bažnyčios lankymu, bet AUGANČIA MEILE. Jei tikintysis nuo savo atsivertimo, įtikėjimo, išgelbėjimo, atgimimo dienos neauga meilėje, tai rimtas pavojus. Jei jis toks pats niurzglys, bumbeklis, nenuorama, pasipūtęs, nemeilus, nemalonus, piktas, mėgstantis kivirčus, apie kokią Dievo meilę jame galima kalbėti. MEILĖ yra didėjanti, kuo daugiau myli, tuo labiau nori mylėti. Kuo labiau nori mylėti tuo labiau myli. Tada meilė auga, tada krikščioniškas gyvenimas yra nuostabus. Meilė -Dievo dovana. Ką su ja mes darysime? Dieviška meilė yra skirta kitų palaiminimui ir gerovei.

PABAIGAI

1Kor 14:1 Paulius rašo “vykitės meilę”. Keista, negi ta meilė kažkur bėga, kad ją reikia vytis? Deja taip. Jei neieškosi Viešpaties, negyvensi su Jo patarimu ir Dvasia, tai agape meilė bus toli nuo tavęs. Tikrai meilė yra pati svarbiausia. Ir jei taip, tai meilė turi būti mūsų gyvenimo tikslas. Mes turime ieškoti meilės, ne tai, kad mes turime ieškoti tų, kurie mus mylės, bet patys turime ją praktikuoti. Vytis, siekti reiškia ieškoti būdu, kaip mylėti. Štai kodėl tikinčiajam reikalinga Biblija, štai kodėl tikintysis eina į bažnyčią, štai kodėl tikintysis meldžiasi, nes jis nori mylėti vis labiau ir labiau.

Tebūnie meilė mūsų gyvenimo tikslas.

Irmantas Pinkoraitis

Views All Time
Views All Time
4020
Views Today
Views Today
2
0 0