Daugelis romantiškų istorijų, kurias mums siūlo literatūra ir TV, kalba apie jausmų pergalę prieš merkantilinius išskaičiavimus. Istorijų siužetas vis toks pats: mergina verčiama rinktis bjauraus būdo, turtingą senį, o svajoja apie gražų, drąsų ir kilnų vaikiną. Galiausiai įsimylėjusieji įveikia niekšingas intrigas, laimingi žvelgia vienas kitam į akis ir kaip papildomą prizą gauna… pinigų (paaiškėja, kad vargšas muzikantas yra vienturtis milijonieriaus sūnus arba netikėtai, bet tikrai pačiu laiku, radęs lobį ar aukso gyslą). Tokių istorijų autoriai kartais jas baigia tvirtindami, jog „su mylimuoju ir lūšnelėje rojus”. Tačiau šio rojaus niekada nebando aprašyti.

Pastarąjį siužetą ypač mėgsta ne pačių turtingiausių šalių (Meksikos, Rusijos, Brazilijos ir pan.) menininkai. Turtingesniuose kraštuose (Vokietijoje ar Anglijoje) blaškomasi tarp tyrų jausmų ir noro išsaugoti seną šeimos dvarą ar brangaus tėvelio palikimą – banką, žirgyną, vynuogyną. Jausmai nugali, bet ir verslas suklesti.

Patrauklumo matas

Romantiškos istorijos tuo ir patrauklios, kad pasakoja apie išskirtinius jausmus. Realybėje pasirinkimo kriterijai daug praktiškesni.

Miuncheno pažinčių agentūra „Pretty Women” siūlė savo klientėms atitinkančių jų pageidavimus vyrų aprašus. Taigi kiekviena gaudavo sąrašą vyriškių, kurie įsitekdavo į jos pageidavimų rėmus. Galimo pretendento į draugus amžius, ūgis, išsilavinimas, interesai atitiko norus. Kaip pasirinkti iš gausybės tarsi vienodų vyriškių aprašų? Gal reikėtų su visais nors trumpai susitikti ir pamėginti įsiklausyti į intuicijos balsą? Apie ketvirtadalis ieškojusiųjų gyvenimo draugo taip ir pasielgė. O likusios sumažino sąrašą negaišdamos laiko pasimatymams. Jos padalijo kandidatus į dvi grupes. Pirmajai priskyrė vyrus, turinčius didesnes pajamas. Su jais ir susitikinėjo. Ir tik tada, kai tarp jų nerasdavo patrauklaus, susidomėdavo antrąja vyriškių grupe. Įdomiausia, jog taip besielgiančios nei tarėsi tarpusavyje, nei dalijosi patirtimi.

Paslaptingas cento žavesys

Kiekvienam aišku, kad vienas kitas milijonas gali paveikti ir švelniausius jausmus. Ar keliolika centų irgi įstengtų pakeisti žmogaus požiūrį bei elgesį? Veikiausiai daugeliui atrodys, jog tai neįmanoma. Tačiau psichologiniai tyrimai liudija priešingai.

PIRMAS EKSPERIMENTAS. Praeivis užeina į telefono būdelę ir randa joje 50 centų. Paskambinęs jis atidaro duris ir susiduria su moterimi, kuriai iš rankų išbyra popieriai. Devyni iš dešimties puola jai padėti. Tarp neradusiųjų centų tokių buvo tik keturi iš dešimties.

ANTRAS EKSPERIMENTAS. Studentas kartu su psichologu aptarinėja madų žurnalą. Retsykiais psichologas duoda studentui 10 centų, bet nieko neaiškina, nesako, kodėl davė. Po 4—5 apdovanojimų studentas pradeda geriau vertinti žaliaakių blondinių nuotraukas. Jis neįžvelgia ryšio tarp apdovanojimo ir manekenių tipo, bet jo pasąmonė išsprendė uždavinį, kurio sąlygos nepaskelbtos. 10 centų pasąmonei yra svarbus motyvas naujai vertinti moteris.

TREČIAS EKSPERIMENTAS. Kalėdinis vakaras viename JAV universitete. Dalyvauja beveik du šimtai vaikinų ir merginų. Visi atsitiktinai suskirstomi į poras, visi vaikinai dalyvauja loterijoje. Pusė jų laimi po 1 dolerį. Vakarėlio pabaigoje merginos vertina savo kavalierių vyriškumą. Nelaimėjusieji surenka vidutiniškai 78 balus, laimėtojai — 83. Taigi net vienas atsitiktinis doleris nedaug, bet garantuotai padidina vyriškio patrauklumą.

Turtuoliai irgi verkia

Jeigu net menki pinigai paveikia mūsų elgesį, tai dideli lyg ir turėtų tapti neišsemiamu laimės ir džiaugsmo šaltiniu. Lietuvoje milijonieriai yra arba pogrindyje, arba tiek kartų davė interviu, jog apie juos jau nieko nauja nepasakysime. Nebent tai, kad jų per maža tyrimams. Todėl norint sužinoti apie milijonierių meilę ir laimę tenka remtis JAV psichologų darbais.

Mūsų įsivaizduotas milijonierius skęsta prabangoje. Realybėje jis per metus išleidžia 7 proc. savo pajamų. Kitus pinigus investuoja į verslo plėtrą. 70 tūkstančių dolerių per metus Amerikoje nėra įspūdinga suma. Be to, vidutinis milijonierius yra pats uždirbęs, o ne paveldėjęs pinigus, daug dirba. Kiti, t. y. turintys mažiau pinigų, žmonės nemėgsta darbuotis savaitgaliais ir vakarais. Milijonierius, nors jo niekas ir neverčia to daryti, dirba, dirba ir dirba.

Taupus ir darbštus vyras būtų ne vienos moters svajonių įsikūnijimas. Tačiau jei vargšė Pelenė tikėjosi nuolatinės šventės, o jai tenka taupyti ir nuolat klausytis pasakojimų, pavyzdžiui, apie kiaulių prekybą, ji greitai nusivilia savo išrinktuoju. Amerikietiška skyrybų statistika tvirtina, kad tikimybė išsiskirti su milijonieriumi yra 30 proc. didesnė nei su gaunančiu mažesnes pajamas vyru.

Turtuoliai irgi gali mylėti

Nepaisant milijonieriaus gyvenimo vargų, ar daug kas mielai pasikeistų su juo vietomis? Visgi tokie mainai gali būti sėkmingi, nes yra ir turtingų žmonių, besidžiaugiančių darnia šeima. Žinoma, kelių į laimę daug. Kas nors gali ją pasiekti ir labai neįprastu būdu. Bet dažniausiai turtu ir meile džiaugiasi tie, kurie siekė jų kartu. Dažniausiai tai vyras ir moteris, iki pažinties priklausę tam pačiam socialiniam sluoksniui ir bendrai dirbę šeimos gerovei. Todėl geriausias patarimas, kurio daug kas nenorės klausyti, yra tekėti ne už milijonieriaus, o už vyriškio, turinčio didingų planų ir bandančio juos įgyvendinti. Na, o jeigu jau nepasisekė ir į gyvenimo draugus įsipiršo milijonierius, reikia tapti jo pagalbininke, padėti jam tvarkyti verslo reikalus.

Tokių patarimų veiksmingumas patikrintas Amerikoje. Gal jie praverstų ir Lietuvoje?

Views All Time
Views All Time
520
Views Today
Views Today
1
0 0