Šiandien vadinamoji MEILĖS diena. Žinoma, smagu ir gera jau vien dėl to, kad šiandien visi turbūt šiek tiek geresni nei kasdien, pasako daugiau gražių žodžių savo artimiesiems ir šiaip bent jau būna be agresijos..

Tačiau būten šiandien man norisi pamąstyti apie kitą meilės pusę. Štai kokias mintis apie meilę be atsako radau knygoje “Širdies nerimas” , kurią parašė Stefan Zweig ( 1881-1942).

“..Būdamas jaunas ir neprityręs, aš ligi tol vis maniau, kad didžiausia žmogaus širdies kančia yra meilės troškimas ir ilgėjimasis.

Tačiau dabar pradėjau suprasti, kad yra dar kita, galbūt net nuožmesnė kančia negu ilgėtis ir trokšti meilės, būtent: būti mylimam prieš savo valią ir negalėti atsiginti nuo tos atakuojančios aistros.

Matyti, kaip šalia tavęs savo jausmo ugnyje žūsta žmogus, ir žinoti, kad tu nieko negali jam padėti, kad esi bejėgis ištraukti jį iš tos liepsnos.

Kas pats nelaimingai myli, tas kartais dar gali pažaboti savo aistrą, nes jis yra ne tik savo kačios auka, bet kartu ir jos šaltinis; jeigu įsimylėjėlis negali nugalėti savo aistros, tai jis bent žino, kad kenčia dėl savo kančios. Bet nėra išsigelbėjimo tam, kas yra mylimas, o nemyli, nes tada ne nuo jo priklauso tos aistros mastas ir ribos, ir kai žmogus yra kito geidžiamas, jo paties valia tada nieko nereiškia.

Turbūt tik vyras gali visiškai pajusti tos padėties beviltiškumą, nes tik jis, priverstas priešintis, jaučiasi kartu ir auka, ir kaltininkas. Mat jeigu moteris ginasi nuo nepageidaujamos aistros, širdies gilumoje ji paklūsta savo lyties instinktui; rodos pati gamta ją taip sutaisė, kad iš pradžių ji norom nenorom turi pasipriešinti, ir netgi tada, jeigu ji priešinasi pačiam karščiausiam geismui, negalima jos pavadinti nežmoniška.

Bet vargas, jeigu likimas perstato svarstyklių lėkštes, jeigu moteris, nugalėjusi gėdą, atveria vyrui savo širdį, jeigu ji pasiūlo jam savo meilę, dar gerai nežinodama, ar jis atsakys jai tuo pačiu, o jis, jos išrinktasis, pasilieka šaltas ir nepasiekiamas!

Tai neišbrendama padėtis, nes nereaguoti į moters potroškį – reiškia pakirsti jos garbę, pažeisti jos drovumą; vyriškis, atstumdamas moters meilę, pažeidžia pačius tauriausius jos jausmus. Jeigu jau moteris parodė savo silpnybę, tada gali kaip tik nori švelniai atsisakinėti, nieko tas nepadės, beprasmiški mandagūs išsisukinėjimo žodžiai, įžeidžiantis bet koks paprastos draugystės siūlymas – kiekvienas vyriškio pasipriešinimas neišvengiamai virsta žiaurumu, atsisakydamas meilės, jis tampa be kaltės kaltas.

Baisūs, nesutraukomi pančiai!”

Views All Time
Views All Time
5804
Views Today
Views Today
1
0 0