Ar gali tėtis visiškai atstoti mamą?

Žinoma, negali, kaip ir mama negali visiškai atstoti tėčio. Vaikui reikia abiejų tėvų, kurie, atstovaudami skirtingoms pozicijoms ir skirtingoms pažiūroms, papildo vienas kitą, taip užtikrindami harmoningą vaiko asmenybės raidą.Tradiciškai mamos sritis yra emocijos, intuicija. Kadangi mažo vaiko išraiškos priemonės labai ribotos (jis negali savo reikmių ir norų išreikšti žodžiais), intuicija ir emocijos tampa mamos privalumais bendraujant su kūdikiu.

Kokie vyro auklėjimo ypatumai ir kuo jie skiriasi nuo mamos?

Mamos savo auklėjimo stilių formuoja labai ilgai. Vaikystėje migdydama suvystytą lėlę, mergaitė nesąmoningai ruošiasi motinystei. Todėl motinos auklėjimo stilius remiasi daugiau intuityviu patyrimu, kauptu visą gyvenimą. Motina moka nuspėti, ko kūdikiui reikia konkrečiu momentu, konkrečioje situacijoje. Tačiau tai kelia mamai ir labai daug nerimo. Remdamasi savo vidiniu žinojimu apie vaiką, ji neturi kito patvirtinimo, išskyrus savo vaiką, kuris ne visuomet priima mamos pastangas. „Ar esu gera mama?“- dažnai užplūsta abejonė.

Tuo tarpu tėvas, ruošdamasis likti vienas su kūdikiu, turi daug ko mokytis jau būdamas sąmoningas. Atsakinga už žinių ir įgūdžių pateikimą tampa kūdikio motina. Kurį laiką ji yra tarpininkė tarp kūdikio ir tėvo. Tėčio žinios ir įgūdžiai remiasi sąmoningu žinojimu, protu, atmintimi. Jei tėtis jaučiasi tvirtai išmokęs vaiko priežiūros pradžiamokslį, kasdienėse situacijose jis rečiau puola į neviltį, rečiau pasiduoda emocijoms. Tikriausiai tiek pats tėtis, tiek aplinkiniai vyrą, būnantį su kūdikiu, pripažįsta puikiu tėvu ir vyru. Jausdamasis gerai, tvirtai žinodamas, kaip turi būti, vyras lengviau kelia reikalavimus ir pačiam kūdikiui. Taip vaikas sužino, kad ne visuomet pasaulis paklūsta jo poreikiams, bet ir jis turi taikytis prie jį supančios aplinkos.

Ką atranda ir ką praranda vaikas, būdamas su tėvu, be mamos?

Pirmiausia, ką atranda vaikas tėviškame pasaulyje, tai įstatymai, dėsniai ir taisyklės, kuriais vyrai vadovaujasi savo gyvenime. Praleisdamas daug laiko su tėvu, vaikas turi galimybę patirti tėvo kūrybiškumą bei netradicinį kasdienių situacijų sprendimą. Būdamas ne toks emocionalus, tėvas išlieka stabilesnis daugelyje situacijų. Tuomet ir vaikas mokosi pasitikėjimo bei savarankiškumo.

Ką praranda vaikas? Kategoriškai teigti sunku, bet galima sakyti, kad situacijoje, kai mama būna labai mažai su kūdikiu, rizikuojama prarasti tą ypatingą mamos-vaiko ryšį, kuris užsimezga mamai nuolatos rūpinantis vaiku.

Kaip sėdėjimas su vaiku pakeičia vyro psichiką?

Vienareikšmiškai atsakyti į šį klausimą sunku. Priklauso nuo paties vyro asmenybės, nuo sąlygų, kurių vedinas priėmė būtent tokį sprendimą. Jei visa pasirinkimo situacija pozityvi ir motyvacija teigiama, manau, kad po tokio patyrimo vyras jausis brandesnis, savarankiškesnis bei praplėtęs savo galimybių ribas.

Tradicinėje visuomenėje augantys žmonės jau ankstyvoje vaikystėje pradedami sprausti į tam tikrų etinių stereotipų rėmus: tai tinka vyrams, o šitai – tik moterims. Todėl patekęs į netipinę situaciją ne vienas jaučia baimę, nepasitikėjimą, bejėgiškumą. Šiuolaikinėje visuomenėje dažniausiai moterys yra linkusios griauti nusistovėjusius stereotipus, praplėsti savo galimybių ribas. Sveikintinas ir vyrų noras išbandyti įvairesnius socialinius vaidmenis.

Komentavo psichologė Jolanta Šabliauskienė

Šaltinis: Mamos žurnalas: 2002, Nr.7

Views All Time
Views All Time
2910
Views Today
Views Today
1
0 0