Per praėjusius metus Šiaulių civilinės metrikacijos skyriuje užregistruoti 1364 kūdikiai: 677 mergaitės ir 687 berniukai. Civilinės metrikacijos skyriaus vedėjos pavaduotoja Vilma Melenienė pažymėjo, jog šiauliečiai rinkdami vardus vadovaujasi tų pačių populiariausių vardų sąrašu. Gabijos, Emilijos, Matai, Lukai populiariausiųjų vardų viršūnėje  laikosi dešimtmetį, lyg būtų nepakeičiami…

Lietuviškas ir… nepopuliarus

Šiauliečiai Vida ir Gintautas Kazelskiai augina dviejų mėnesių Gediminą. Netoli Šiaulių savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriaus sutikta moteris, stumianti naujagimio vežimėlį, pamena, kaip sunku buvę išrinkti mažyliui vardą. „Mes nežinojome, kokios lyties gims kūdikis, todėl iš anksto vardo nebuvome išrinkę. Grįžus iš gimdymo namų tik antrą dieną nusprendėme, jog sūnus bus Gediminas”, – pasakoja moteris.

Renkant vardą sutuoktiniams buvo svarbūs du kriterijai – kad vardas būtų lietuviškas ir nebūtų populiariausių vardų sąraše. „Aš prisiminiau netyčia išgirstą akušerių pokalbį klinikoje. Jos kalbėjo apie naujagimių vardus. Viena ir pasakė, jog labai nepatinka, kai žmonės vaikus vadina neįprastais, iš serialų atėjusiais vardais, o nerenka gražaus lietuviško vardo Gediminas”. Papasakojusi apie šį pokalbį ir pasiūliusi rinkti sūnui Gedimino vardą, sulaukė namiškių pritarimo.

Taip Gediminas Kazelskis praėjusiais metais tapo antruoju berniuku Šiauliuose, kuriam išrinktas šis prasmingas Lietuvos kunigaikščio vardas.

Metrikacijos skyriaus vedėjo pavaduotoja Vilma Melenienė pastebėjo, jog istoriniai, tautiniai vardai nepopuliarūs jau daug metų. Per praėjusius metus tik du berniukai pavadinti Mindaugais, tik keturi Vytautais, keturi Povilais, tik vienas Jurgis, vienas Petras, vienas Antanas, Rapolas, Barbora. Po vieną tebuvo pavadinti ir įprastais lietuviams vardais: Andrius, Aušrinė, Audrius, Arnoldas,  Darius, Diana, Liudvikas, Leonardas, Laimonas, Rimantė, Ričardas, Remigijus, Simas, Steponas, Tadas, Veronika, Vladas, Vaiva…

Nepopuliariausių, kai vardas per metus suteiktas tik vienam vaikui, sąraše net 263 vardai. Jame, deja, ne tik įprasti, bet retai renkami vardai. Dažnas jų – ne tik nelietuviškas, bet ir lietuviui sunkiai ištariamas. Akivaizdu, jog šie vaikai gali būti ir gimę mišriose santuokose. Juolab kad praėjusiais metais, pasak Civilinės metrikacijos skyriaus vedėjos pavaduotojos V. Melenienės, buvo įregistruotos 9 santuokos, kai vienas iš sutuoktinių – Vokietijos pilietis, 7 santuokos – su Rusijos piliečiais, 6 – su Italijos piliečiais, 11 – su Didžiosios Britanijos, po 4 – su Ukrainos ir Turkijos piliečiais, po dvi santuokos įregistruotos su pakistaniečiais, baltarusiais, egiptiečiais, norvegais, po vieną – su Eritrėjos, Alžyro, Graikijos, Dominikos, Rumunijos, Indijos, Airijos piliečiais.

Tad ir nebetenka stebėtis, kad Šiauliuose auga Amaka, Aijiselė, Agila, Alejandro, Archie, Ali, Amy, Blom, Chivje, Dimitar, Dylan, Egesichora, Huseyn, Yasmin, Jessica, Kevin, Lis, Lea, Mason, Milan, Oscar, Rocio, Renardas, Rebecca. Auga ir Ramir, ir Robby, Shahzad, Savelij, Scarlet, Sophie, Tim, Tiffany, Zhenni…

Kodėl mano toks vardas?

Ūgtelėjęs vaikas dažnai paklausia, kodėl tėveliai išrinko tokį vardą. Ypač tuomet, kai vardas vaikui nelabai patinka, kai kas nors pasakė, kad jo vardas – negražus. O kitam dėdės ir tetos nuolat sako: „Koks gražus tavo vardas!” ir vaikui maga sužinoti, kodėl tėvai jį tokiu gražiu vardu pavadino.

Paprastai, kai vardas turi tradicijas šeimoje: jei Antanu ar Ona buvo vadinamas senelis ir močiutė, tai ir mažoji atžala tapo giminės vardo tęsėja.

Metams pasibaigus Civilinės metrikacijos skyriaus darbuotojos skaičiuoja vardus, kuriais pavadinti šiauliečiai. V. Melenienė pastebi, jog vienus vardus žmonės renkasi dažniau, kiti, kaip minėjome,  net naujagimį registruojančiai darbuotojai buvo negirdėti.

Populiariausias praėjusiais metais buvo mergaičių vardas Austėja, kurių per praėjusius metus Šiauliuose padaugėjo net 24. Populiariausias berniukų vardas Matas užpernai buvo išrinktas net 28 kartus, o praėjusiais metais Mato vardu pavadinti dar 23 berniukai.

Nepraranda populiarumo vardas Gabija. Šis vardas suteiktas 22 šiaulietėms. Gabrielių gretos pagausėjo 21, Kamilių – 19, Vilčių ir Emilijų – po 17. Tarp populiariausiųjų praėjusių metų moteriškų vardų buvo Deimantė, Rugilė, Urtė, Goda, Gustė, Augustė, Ieva, Ugnė, Kotryna, Marija, Smiltė, Aistė, Adrija, Greta, Lėja, Luka, Miglė.

Populiariausiais vyriškais vardais lieka Matas ir Nojus – šiais vardais po 23 berniukus pavadino šiauliečių šeimos. Dar 20 berniukų imta šaukti Lukais, 17 – Gustais, po 16 – Arnais ir Dominykais, 15 – Kajais. Populiariausiųjų sąraše ir Kristupas, Augustas, Armandas, Benas, Dovydas, Justas, Jonas, Ignas, Pijus. Po dešimt berniukų suteikti Deivido, Domanto, Emilio, Gabrieliaus, Jokūbo, Viliaus vardai. Tarp populiariausiųjų – Arminas, Danielius, Erikas, Martynas, Ugnius ir net Adomas. Pastarasis vardas suteiktas septyniems pernai gimusiems berniukams.

Lemia ir tautybė, ir supratimas

Šiauliai nebėra uždaras miestas – žmonių migracija veikia ir vardus, kurie renkami naujagimiams. Lietuvių kalbos specialistai lietuvių kalbos vardyno asmenvardžius skirsto į tris grupes – ikikrikščioniškuosius lietuviškos kilmės vardus, krikščioniškuosius vardus ir naujuosius vardus, atsiradusius tik XX amžiuje. Nė vienas vardas neatsirado iš oro – kiekvienas turi gimimo vietą, kiekvienas turi savo prasmę.  Kai tėvai susidomi, ką reiškia jų pasirinktas vardas,  padeda atsakyti Kazio Kuzavinio ir Bronio Savukyno parengtas „Lietuvių vardų kilmės žodynas“. Jame aiškinama  beveik 4000 dabar lietuvių vartojamų vyrų ir moterų vardų kilmė. Taigi rinktis lietuviui tikrai yra iš ko.

Tačiau, pasak V. Melenienės, tėveliai savo vaikui išrenka ir tokių vardų, apie kurių kilmę nieko negali pasakyti nei Civilinės metrikacijos skyriaus darbuotojos, nei Lietuvių kalbos instituto asmenvardžių tyrinėtojai. O ir tėvai, išsirinkę neįprastą vardą, konsultacijos dažniausiai neprašo. „Jie dažniausiai ateina jau apsisprendę”, – pastebi Civilinės metrikacijos skyriaus vedėjo pavaduotoja Vilma Melenienė. Nežinia ar džiugins paaugusius vaikus  vardyno „lobiu“ vadinami retieji vardai: Milena, Deimena, Umberto ar net Ksenija, kuriais vadinami šiandieninių serialų herojai.

Specialistai pastebi, jog maždaug 35 procentai vardų neturi vartojimo tradicijos. Nors jie priskiriami prie naujųjų lietuviškų vardų grupės, tačiau lietuvio ausiai nėra įprasti. Ir šioje grupėje esama gražių ir jau įprastų vardų. Vieni jų kilo iš bendrinių žodžių: Aušra, Rasa, Audrius, Rytis, Vakaris. Kiti kildinami iš vietovių – Nida, Rusnė, Vilnius. Išpopuliarėja ir literatūriniai vardai, atkeliaujantys į gyvenimą iš knygų, kino filmų – Maironio sugalvota Jūratė, Kastytis, liaudies pasakos herojai Eglė, Beržas, Uosis, Ąžuolas.

Lietuvio ausiai neįprasti, tačiau tėvų tautybei priskirtini vardai nestebina. Šiauliečiai pavadinti ir Aleksej, Aleksander, Benjamin, Georgij ir net Renardas, Rebecca, bylojantys, jog Šiauliuose jau kunkuliuoja įvairiatautis katilas. Juk vardas – tarsi tautybės ženklas, todėl ir lietuviui turėtų būti svarbu, kad vardas nebūtų visai atsitiktinis garsų skambesys.

Pamėgo šiauliečiai ir dvigubus vardus. Net 42 vaikams išrinktas dvigubas vardas. Auga Šiauliuose Jonas Paulius, Kajus Lukas, Žygimantas Augustas, Gabrielė Ieva, Šarūnas Jonas, Hubertas Petras, Mindaugas Viktoras, Kristupas Jonas, Luka Marija, Adelė Morta, Nora Dorotėja, Auksė Sofija, Žiedė Beatričė. Kitataučiai taip pat vaikams renka dvigubus vardus. Įregistruotas Daniel Kevin, Andrei Sabin, Leila Emilia, Deiron Alejandro, Ana Lis, Archie Vytas.

Antras vardas saugoja nuo pikto

Dar pagonybės laikais senovės lietuviams nebepakako vien vardo, todėl imta vadintis ir pavardėmis. Iki  keturioliktojo amžiaus žmonės Lietuvoje vadinosi tik vardais.  Šiandien, anot būrėjos Stanislovos Merkienės,  kiekvienas šalies pilietis privalo turėti pavardę. Taip jis įtraukiamas į visuomenę. Istoriškai pavardę, kuri rodo žmogaus priklausomybę šeimai, vaikas  paveldi iš tėvų, tad ją atsineša genetiškai.

Profesionaliai būrėjai Stanislovai teko dalyvauti Ukrainos magijos-okultizmo mokyklos užsiėmimuose, kur sužinojo pavardės reikšmę visai šeimai. Deja, anot būrėjos, šiandien, kai neretai vaikas gimsta nesantuokinėje šeimoje, į tai nekreipiama dėmesio. Ir, anot būrėjos, labai blogai.

Ukrainos magijos-okultizmo mokykloje buvo aiškinama: jeigu sugyventiniams gimsta vaikutis – santuoka turi būti įteisinama ir tėvo pavardė suteikiama ne tik vaikui, kaip dažnai nutinka, bet ir jo motinai.

Tuo atveju, kai tėvas savo pavardę suteikia tik vaikui, anot būrėjos Stanislovos, tai neįteisina santuokos ir nieko gero nežada ne tik vaikui, bet ir jo motinai. Būtų daug teisingiau, jei vaikui liktų motinos pavardė, nes priešingu atveju vaikas atiduodamas svetimai genetikai ir netenka ryšio su tikrąja genetika.

Ypač ši pavardžių įvairovė trikdo lopšelių-darželių, pradinių mokyklų darbuotojas, nes joms sunku susigaudyti, kai vaiko ir tėvo pavardė vienokia, o mamos – kitokia. „Juk žmonės įsivaikindami svetimą vaiką suteikia jam savo pavardę, nes supranta, kaip svarbu, kad visų šeimos narių pavardė būtų viena. Kodėl to nesupranta tėvai, suteikiantys pavardę savo tikram vaikui, tačiau neįteisinantys santykių su jo mama?” – klausia būrėja.

Tėvai gali sugriauti vaiko likimą ne tik nesuteikdami jam arba jo mamai pavardės. Nulemia, anot būrėjos, tėvai vaiko ateitį ir išrinkdami vardą.

„Išrinkti vaikui vardą – labai didelė atsakomybė”, – teigia būrėja Stanislova. Deja, tėvai to nepaiso, rinkdami kuo įmantresnį, negirdėtą, o dar blogiau – pačių sugalvotą vardą. Ypač, pasak būrėjos, blogai, kai vardas „nusižiūrimas” iš serialo, iš perskaityto romano. „Nieko nežinodami, koks žmogus buvo tas aktorius, kokia jo moralė, įsitikinimai, suteikia vardą savo vaikui ir nulemia likimą”, – sako būrėja.

Rinkdami vaikui vardą tėvai privalo pagalvoti apie daug ką. Labai svarbu jį derinti su pavarde, ypač kai vardas renkamas berniukui, nes jo pavardė nesikeis. Reikėtų pagalvoti ir apie vardo trumpinimą, apie mažybinę vardo formą. Reikia, anot būrėjos, pagalvoti ir apie tai, kaip vardas skambės senatvėje. Keistokai atrodo, kai vyresnio amžiaus žmogų reikia vadinti Žibute, Greitučiu, Rožele…

Vardas, anot būrėjos, tai ir tautybės ženklas. Ypač dabar, kai žmonės migruoja iš vienos šalies į kitą. Turėdamas lietuvišką vardą žmogus visada turės savo tautos ženklą, kuris jį ir saugos, ir suteiks stiprybės. „Pastebėkime, artimiausių kaimynų latvių, rusų, ukrainiečių, lenkų vardai dažniausiai yra senoviniai, tautiniai ir šventi – retai įmantrūs ir svetimi jų tautoje”, – pastebi būrėja.

Senovės lietuviai vaikui bet kokio vardo nerinkdavo. Jei vaiką krikštydavo tautiniu vardu, būtinai išrinkdavo ir šventojo vardą. Pirmiausia būdavo žiūrima, kokio šventojo vardą vaikas atsinešė gimdamas tą dieną. Jei kaimynystėje gyvendavo koks žmogus, turintis daug gerų savybių – darbštus, rūpestingas, paslaugus, tai jo vardu ir naujagimį krikštydavo. Tačiau jei šeimos narį ištikdavo nelaimė, jei žūdavo nelaimingomis aplinkybėmis, buvo girtuoklis ar savižudis, jo vardo nesuteikdavo gimusiam kūdikiui. Niekas neabejojo, kad su vardu gali atitekti ir nelaimėlio likimas.

Magijos žinovai, pasak būrėjos, teigiamai vertina dvigubus vardus. Senovėje buvo stengiamasi vaiką vadinti dviem šventųjų vardais, nes buvo manoma, kad vaikas turės du globėjus danguje. Be to, buvo tikima ir tuo, jog piktųjų jėgų turintis žmogus daug mažiau pakenks tam, kurio vardu pasiųs piktą linkėjimą, nes dažniausiai tai padarys vienu vardu. Antrasis vardas, kurį ne visi žino, apsaugosiąs žmogų nuo tų jėgų.

Zita KATKIENĖ
snaujienos.lt

Views All Time
Views All Time
52
Views Today
Views Today
1
0 0
Share on FacebookShare on Google+Tweet about this on TwitterShare on LinkedIn