Vieni iš mūsų vardyno asmenvardžių yra etnoniminiai vardai. Etnonimai – tautų, genčių ar kitų etninių grupių pavadinimai, dažniausiai atsiradę iš kraštovardžių. Etnonimams pradžią davę kraštovardžiai baltų kalbose dažnai yra hidroniminės kilmės. Etnonimai, nors tai ir specifinė leksikos dalis, kilme susijusi su tikriniais žodžiais, yra bendriniai žodžiai. Todėl iš etnonimų atsiradusius asmenvardžius galima laikyti tam tikru apeliatyvinių vardų pogrupiu[1].

Tad kokie etnoniminės kilmės vardai paplitę Lietuvoje ir kokios jų vartojimo tendencijos? Rašant straipsnį naudotasi Gyventojų registro tarnybos duomenimis, gautais VLKK tarpininkavimu ir apdorotais pagal UAB „NTSG“ suprogramuotą atskirų vardų statistiką[2].

Mėgstamiausi etnoniminiai vardai – Aistė ir Aistis

Dažniausi yra etnoniminiai asmenvardžiai, atsiradę iš etnonimų aistė ir aistis. Populiariausi iš jų – naujieji XX a. antrosios pusės lietuvių vardai Aistė ir Aistis. Juos sukūrė vienas iš „Lietuvių vardų kilmės žodyno“ autorių Bronys Savukynas[3].

Iš pradžių Aistės vardu, atsiradusiu 6-ojo dešimtmečio pabaigoje, buvo vadinta nedaug mergaičių (2006 m. duomenimis, iki 8-ojo dešimtmečio buvo 43 Aistės). Vėliau vardas pradėjo populiarėti: 8-ojo dešimtmečio pradžioje juo kasmet buvo pavadinama daugiau nei po 20 mergaičių, o pabaigoje – jau daugiau nei po 100. Paskutinius du XX a. dešimtmečius galima laikyti Aistės populiarumo viršūne: nuo 1983 iki 2002 m. Aiste kasmet buvo pavadinama daugiau nei po 200 mergaičių, o 1986–1988, 1992 m. – net daugiau nei po 300. Nuo 2003 m. vardo populiarumas pradėjo mažėti: jį gaudavo daugiau nei po 100 mergaičių kasmet.

Tokį Aistės vardo dažnumą galima sieti su tautiniu atgimimu: atrodo, kad būtent dešimtmetį prieš nepriklausomybę mūsų vardynas darosi vis tautiškesnis, daugėja iš prasmingos baltiškos leksikos atsiradusių vardų. Pačioje XX a. pabaigoje Aistės vardo populiarumas jau silpsta, pradedama ieškoti įvairesnių savos kilmės vardų.

Išplitus Aistės vardui (juo pavadinta daugiau nei 7500 moterų) nuošalyje neliko ir Aisčio vardas (juo pavadinta daugiau nei 650 vyrų). Aistis, pradėtas duoti 7-ojo dešimtmečio pabaigoje, per kitą dešimtmetį kasmet duotas ne daugiau nei po 4 kartus, kiek dažnesnis tampa 1983–2004 m.: kasmet juo pavadinama nuo 11 iki 25 berniukų. 2005–2011 m. Aisčio populiarumas auga toliau, juo pavadinta (išskyrus 2007 m.) daugiau nei po 30, o 2009–2010 m. – daugiau nei po 50 berniukų. Aisčio paplitimą per pastarąjį laikotarpį galima sieti su Aistės vardu – šalia populiaraus moters vardo pradėjo plisti ir vyriškas jo atitikmuo.

Aistė ir Aistis kelianariuose varduose

Aistė, kaip ir kiti vardai, gali būti vienas iš dvinario (ar trinario, pavyzdžiui, Kristina Marija Aistė) vardo dėmenų. Daugiau nei du kartus dažniau Aistė yra pirmasis dvinario vardo narys nei antrasis (88 atvejai iš 119). Tokį eiliškumą gal galima aiškinti abėcėlės raidžių tvarka, nes atrodo, kad duodant vaikui dvinarį vardą kiek dažniau linkstama rašyti pirma tą, kurio raidė abėcėlėje yra pirmesnė. Dvinarių vardų, kurių vienas yra Aistė, itin padaugėjo nuo 9-ojo dešimtmečio, mat tuo laiku ėmė plisti mada duoti vaikams du vardus.

Dvinariuose varduose, kurių vienas yra Aistė, kitas vardas dažniausiai būna populiarus Lietuvos krikštavardis – paprastai lotyniškos, graikiškos ar hebrajiškos kilmės, pavyzdžiui: Aistė Danielė (2)[4], Aistė Emilija (3), Aistė Gabrielė (3), Aistė Ieva (2), Aistė Kotryna (3), Aistė Luka (2), Aistė Monika (3), Aistė Paulina (2), Aistė Sofija (2), Barbora Aistė (2), Julija Aistė (2) ir kt. Kitais vardo nariais taip pat tampa ir ankstesniais dešimtmečiais populiarūs krikštavardžiai pavyzdžiui, Aistė Julita (2), Aistė Liucija (2), Aistė Darata, Aistė Florentina, Aistė Kazimiera, Aistė Regina, Aistė Valerija ir kt.

Dažniausias vardų junginys yra Aistė Marija (18), itin būdingas paskutiniais dviem XX a. dešimtmečiais (dar dvi mergaitės buvo registruotos ir AistėsMarijos vardu). Tokį junginio populiarumą turbūt galima aiškinti tuo, kad baigiantis ar pasibaigus sovietmečiui lietuviai jau nesislapstydami savo tautinius ir religinius jausmus rodė duodami vaikams vardus – šalia tautiško pridėdavo ir krikščionims svarbų Marijos vardą.

Kita matoma dvinarių vardų tendencija – duoti mergaitei du lietuviškus vardus. Atrodo, kad tokie deriniai dažnesni, kai Aistės vardas yra antrasis narys. Kitas narys tuomet yra mitologinės būtybės, literatūros personažo vardas (pavyzdžiui, Aistė Austėja, Aistė Jūratė, Aistė Laimė, Milda Aistė, Žemyna Aistė) ar vardas, atsiradęs iš gamtinės leksikos (pavyzdžiui, Aušra Aistė, Liepa Aistė, Ugnė Aistė). Taip pat antrasis vardas gali būti dvikamienis asmenvardis (pavyzdžiui, Aistė Živilė, Dovilė Aistė, Skirmantė Aistė) ar trumpinys (pavyzdžiui, Aistė Alda). Dažnai tokiais atvejais kitas lietuvių kilmės asmenvardis yra populiarus vardas.

Iš kiek neįprastų derinių minėtini vardai Aistė Milena (2) ir Roneta Aistė. Vardai Milena ir Roneta rodo dar vieną mūsų vardyno tendenciją – jame sparčiai daugėja asmenvardžių su baigmenimis –ena ir –eta, patenkančių ir į kelianarius vardus. Turint omenyje, kad vardynas yra lengvai atnaujinama, skolinama ir greitai prisitaikanti prie pokyčių leksikos dalis, šiuos vardus, turinčius visus būdingus gramatinius požymius, reikėtų traktuoti kaip pavienių žmonių pasirinkimo teisę, priklausomą nuo skonio.

Atskirai minėtini vardų junginiai Aistė Nguyen ir Emma Aistė. Iš jų matyti šiandien aktuãlios vardyno problemos: oficialiaisiais vardais tampa į Lietuvą atėję neadaptuoti (greičiausiai mišriose šeimose ar užsienyje gimusių vaikų) asmenvardžiai, kurie nedera prie lietuvių kalbos sistemos. Tačiau būtent šie vardai ir rodo žmonių pastangas derinti skirtingas kalbas ir kultūras.

Nors vardas Aistis yra retesnis nei Aistė, tačiau ir su juo sudaroma kelianarių vardų. Juose Aistis kiek dažniau yra pirmasis nei antrasis vardas (16 atvejų iš 28, tarp jų yra ir du keturnariai įvardijimai, kuriuos gavo užsienyje gimę berniukai, bei vienas atvejis, kai antruoju nariu tapo pavardė). Deriniuose su Aisčiu kitas vardas dažniausiai yra krikštavardis, pavyzdžiui, Jonas Aistis (2)[5], Aistis Laurynas, Aistis Rapolas, Dovydas Aistis, Martynas Aistis, Simonas Aistis ir kt. Dar pastebima tendencija kiek dažniau berniukams nei mergaitėms kitą vardą duoti trumpą dviskiemenį krikštavardžio trumpinį, pavyzdžiui, Aistis Ignas, Aistis Stasys, Timas Aistis, Vilius Aistis ir kt. Taip pat berniukams duodami ir abu lietuviški vardai: Aistis Arvydas, Aistis Joris, Aistis Vykintas, Aistis Ramūnas. Pasitaikė ir užsienyje gimusio berniuko vardų junginys su asmenvardžiu be galūnės – Maks Aistis. Pastarasis atvejis rodo tókias pat kelianarių vardų kūrimo tendencijas kaip ir deriniai su vardu Aistė.

Aistės ir Aisčio įtaka kitiems vardams

Aistės populiarumas greičiausiai paskatino atsirasti ir daugiau vardų su šaknimi aist-. Paskutiniais dešimtmečiais mūsų vardyne daugėja įvairiomis priesagomis praplėstų žinomų vardų, taigi ir Aistės vardas buvo plėstas priesagomis –ėja (Aistėja, 17), –ida (Aistida, 3)[6], –ina, (Aistina, 2), –ija (Aistija) ir –ilė (Aistilė). Iš Aisčio atsirado Aistijus (priesaga -ijus) ir Aistėjus (priesaga –ėjus).

Aistija atsirado nuo 8-ojo dešimtmečio, nuo 9-ojo pradėjo plisti vardai Aistėja, Aistida, Aistijus, 10-ajame – Aistina, o XXI a. 1-ajame dešimtmetyje – Aistilė ir Aistėjus. Kiek tai atspindi bendrąsias vardų kūrimo tendencijas, parodys tolesnė vardyno analizė, bet jau dabar matyti, kad, pavyzdžiui, priesagas –ėj– ir –ij– turi ne tik aptariamieji etnoniminiai, bet ir kiti apeliatyviniai vardai – tai yra vienos iš dažniausių vaikų vardų priesagų – jas turintys vardai dabar madingi.

Ankstesniais dešimtmečiais buvo linkstama dažniau nei dabar vaikams duoti vardus su deminutyvinėmis priesagomis – tai rodo 1968 m. Aistutės vardas. Kurti tókius vardus greičiausiai skatino tuo laiku populiarių Danutės, Marytės ir kitų panašių vardų įtaka.

Gyvas dabarties vardyno procèsas yra naujų dvikamienių vardų kūrimas, kai prie paplitusio kamieno dažnai kaip pirmas dėmuo pridedamas naujas apeliatyvinis kamienas. Taip 9-ojo dešimtmečio pradžioje atsirado dvikamieniai vardai Aistautė ir Aistmantas, sukurti prie dažnų kamienų taut– ir mant– pridėjus etnoniminį kamieną aist-.

Spėtina, kad Aistės vardas galėjo paskatinti atsirasti ir nuo 1960 m. žinomą moters vardą Aista (33), kuris buvo kiek populiaresnis 7–9 dešimtmečiais, o per pastaruosius 20 metų juo pavadintos trys mergaitės. Nors Aista turbūt pirmiausia sietinas su upėvardžiu Aistà (Širvintõs dešinysis intakas), tačiau jį galima laikyti ir galūninės darybos vardu, atsiradusiu iš etnonimo aistė. Turbūt Aistės, Aistos vardai įkvėpė sukurti ir vyro vardą Aistas, žinomą nuo 1965 m. (anksčiau nei Aistis), bet jis yra retas – iki 2008 m. taip pavadinti 7 berniukai.

Kiti etnoniminiai vardai

Iš kitų etnonimų atsiradę vardai yra gerokai retesni. Galima skirti du jų davimo laikotarpius. Vienais jų pavadinti iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos gimę žmonės, tai vardai Galinda (1928, 1944) ir Skalvė dvinariame varde Skalvė Liucija (1938). Kitais etnoniminiais vardais vaikai daugiausia pavadinti per pastaruosius du dešimtmečius. Tai mergaičių vardai Skalvė (2002, 2005), Jotvingė (1980) ir Nadruvė dvinariame varde Nadruvė Juta (2007) bei berniukų vardai Skalvis (1995, 2005, 2009) ir Jotvingas dvinariame varde Tautvydas Jotvingas (2003).

Atskirai dar minėtini vardai Bartas ir Bartė, nors juos galima sieti ne tik su etnonimu bartas, bartė, bet ir laikyti trumpiniu, atsiradusiu iš dvikamienių asmenvardžių su bart[7]. Palyginti su kitais retesniais etnoniminiais vardais, šie asmenvardžiai yra kiek dažnesni. Barto vardu, žinomu nuo 7-ojo dešimtmečio pabaigos, pavadinta beveik šimtas vaikų, iš jų 40 – jau mūsų amžiuje. Tokį vardo išpopuliarėjimą šiuo laiku galbūt galima aiškinti ir populiaraus animãcinio serialo „Simpsonai“, pradėto rodyti Lietuvoje prieš daugiau nei dešimt metų, herojaus Barto vardu[8].

Dvinariai vardai, kurių vienas yra Bartas, rodo bendrąsias kelianarių vardų sudarymo tendencijas – daugiausia jų sudaryta iš krikštavardžių, pavyzdžiui, Bartas Jonas, Bartas Julijus, Povilas Bartas ir kt., o vienas yra su dvikamieniu asmenvardžiu: Gediminas Bartas. Bartė yra dar retesnis vardas nei Bartas: juo pavadintos tik devynios per pastaruosius du dešimtmečius gimusios mergaitės[9].

Taigi dažniausi Lietuvoje etnoniminiai vardai yra Aistė ir Aistis, atsiradę iš etnonimo aisčiai, įvardijančio visus baltus. O visi kiti šios kilmės vardai yra kilę iš išnykusių baltų genčių pavadinimų – bartų, galindų, nadruvių, jotvingių, skalvių.

prof. dr. Daiva Sinkevičiūtė (VU)

(Skelbta žurnale „Gimtoji kalba“, 2012, nr. 10, p. 12–17.)

Cituojant būtina nurodyti šaltinius:

© Daiva Sinkevičiūtė, 2012.

© Gimtoji kalba, 2012.

Views All Time
Views All Time
85
Views Today
Views Today
1
0 0
Share on FacebookShare on Google+Tweet about this on TwitterShare on LinkedIn