Nekantriai laukiau dokumentinio trijų serijų filmo „Stalinas. Kai kurie asmeninio gyvenimo puslapiai“, kurį parodė LTV. Žinoma, reikalingas filmas. Kas atidžiai žiūrėjo visas tris serijas, sužinojo dar negirdėtų dalykų. Bet niekaip nesuprantu, kodėl pagrindinė, mokesčių mokėtojų pinigais remiama mūsų televizija į eterį tą serialą paleido be komentarų? Juk filmo kūrėjai – mažų mažiausiai tendencingi. Apie Staliną trijose serijose kalba jo artimieji, jo vaikai, jo bendražygiai. Ir pasakoja daug gražių dalykų. Stalinas, nepaisant kai kurių neišvengiamų žiaurumų, – puikus vyras, iš atsilikusios Rusijos sugebėjęs sukurti nuo jūrų iki jūrų besidriekiančią sovietų imperiją, kuri sutriuškino ne tik Vokietiją, bet ir sugebėjo pasigaminti atominę bombą. Kas tai? Viename žurnale kino kritikas Skirmantas Valiulis (straipsnyje „Kas nori apsinuoginti?“) štai ką rašo: „Filmai iš Rytų labai priminė sovietinę propogandą. Kas buvo anais laikais, priminė dokumentinis trijų serijų filmas „Stalinas. Kai kurie asmeninio gyvenimo puslapiai“ (LTV). Kalbėjo giminaičiai ir amžininkai, kaip ir šiemet Maskvoje išleistoje knygoje „Stalinas gyvenime“.

Aš pasakyčiau dar stipriau: filmo apie Staliną demonstravimas be jokio komentaro – pats tikriausias sovietinių laikų liaupsinimas. Kalbant apie Staliną neįmanoma neprisiminti jo aukų. Deja, tiek filmo kūrėjai (čia jų valia), tiek mūsų nacionalinė televizija (deja) aukas tarsi tyčia pamiršo.

Televizijos gali rodyti filmus, tiek palankiai, tiek ir piktai atsiliepiančius apie budelius, diktatorius, iškrypėlius. Bet tokiais atvejais komentaras, mano supratimu, privalomas. Arba tada nesivaržydami rodykime palankius filmus ir apie Adolfą Hitlerį – juk jis irgi turėjo jausmus, jis irgi pergyvendavo, kai Vokietijai nesisekė užkariauti pasaulio, mylėjo moterį, turėjo tėvus, mėgo šunis ir t.t. Bet Hitlerio pasekėjai kažkodėl iki šiol baudžiami visame pasaulyje, o štai Stalino gerbėjai susiranda rėmėjų … net Lietuvos televizijos kanaluose.
Nenoriu, kad „Slaptai“ redakcija suprastų mane tiesmukiškai. Manau esąs tolerantiškas visokioms pakraipoms ir įsitikinimams. Tačiau noriu, kad būtų gerbiami ir mano įsitikinimai.

Lietuvos televizijos vadovybei siūlau perskaityti į Didžiąją Britaniją pabėgusio Sovietų Sąjungos žvalgo Viktoro SUVOROVO (tikroji pavardė – V.B.REZUNAS) knygas „Diena M“, „Pergalės šešėlis“, „Valymas“ ir kitas, kuriose pateikiama įtikinama, konkrečiais įrodymais paremta versija: jeigu Stalinas nebūtų ruošęsis okupuoti Europos, Hitleris nebūtų puolęs Sovietų Sąjungos. Sensacinga versija? Tuoj paaiškinsiu. V.Suvorovas savo veikaluose tvirtina, jog Adolfas Hitleris buvo priverstas pulti sovietus pirmas, nes žinojo, jog po metų dviejų Stalinas veršis į Vakarus. Hitlerio slaptosios tarnybos žinojo: Stalinas intensyviai ruošiasi užgrobti Vakarų Europą, taigi karas neišvengiamas. Skirtumas tik tas – kas puls pirmas. Tėra dvi išeitys – arba pirmiems smogti netikėtą smūgį Maskvai, arba laukti, kol Maskva, sustiprinusi savo pajėgas, puls pirmoji. Hitleris pasirinko pirmąjį (teisingą?) kelią. Berlynas puolė pirmas dar iki galo nepasiruošusią karinėms operacijoms Sovietų Sąjungą. Štai kodėl Stalinas netikėjo, jog Hitleris ketina pulti Maskvą, nes jis 1942 ar vėliausiai 1943 metais pats ruošėsi pulti Berlyną, Varšuvą, Briuselį, Paryžių, Madridą, Vieną, Budapeštą, Bukareštą… Štai kodėl sovietams nesisekė gintis pirmaisiais karo metais – visa sovietų ginkluotė buvo puolamoji, netinkama gynybinėms operacijoms…

Jeigu ši V.Suvorovo versija teisinga, o V.Suvorovas pateikia dešimtis svarių įrodymų ir argumentų, Hitleriui mes turime būti dėkingi už sovietams stipriai nuleistą kraują. Jeigu V.Suvorovas nemeluoja, o V.Suvorovas remiasi neginčijamais faktais, Hitleris nuo sovietų invazijos išgelbėjo mažų mažiausiai pusę Vakarų Europos. Juk dar nežinia, kaip amerikiečiams būtų pavykę ginti demokratiją Europoje, jei ne Hitlerio prevencinis smūgis, suduotas imperinėms Stalino ambicijoms.

Lietuvos televizijai prieš filmo demonstraciją derėjo pateikti bent šią žvalgo V.Suvorovo versiją, ir tada niekam nebūčiau turėjęs jokių pretenzijų – išklausytos abi priešingos nuomonės.

Views All Time
Views All Time
4357
Views Today
Views Today
1
0 0