Punios apylinkės T. Makovskio ir K. Radvilos 1413 m. žemėlapyje
Punios apylinkės T. Makovskio ir K. Radvilos 1413 m. žemėlapyje
2000 m. gegužės 5 d. įkurtas elektroninis (ISSN) leidinys – mokslui, švietimui, pramogoms ir gyvenimiškoms aktualijoms skirtas portalas www.straipsniai.lt, kovojantis su kasdienine rutina. Šiandien portale paskelbta virš 15000 straipsnių ir naujienų.
Filosofijos plėtrai gresiantys pavojai šiandien iš tikrųjų tokie daugeriopi, kad galima suabejoti, ar tas vaisius apskritai kada nors prinoks. Mokslo bokštas plečiasi ir auga iki begalybės, o kartu didėja ir tikimybė, kad filosofas jau mokydamasis pavargs arba kur nors sustos ir “specializuosis”, tad jis jau nesugebės pasiekti savo aukštumos, iš kurios galėtų viską aprėpti, apžvelgti, žvelgti iš viršaus žemyn. Arba jis pasieks ją pernelyg vėlai, kai bus praėję jo geriausi metai ir sumenkę jėgos; arba pasieks ją sugadintas, sugrubęs, išsigimęs, ir jo požiūris, visi jo vertybiniai sprendimai mažai ką reikš. Galbūt jo intelektualinės sąžinės subtilumas verčia jį gaišti ir vėluoti; jis bijosi pagundos tapti diletantu, šimtakoju visažiniu, jis pernelyg gerai žino, kad žmogus, praradęs savigarbą, jau neįsakinėja ir kaip pažįstantysis nebeveda paskui save, – nebent jis panorėtų tapti didžiu aktoriumi, filosofiniu Cagliostro ir dvasių gaudytoju, žodžiu, suvedžiotoju.
Kaip baisiai tai beskambėtų, bet flirtuoti su svetimais vyrais rekomenduoja net psichologai. Jų tvirtinimu, tai ne tik pagerina savijautą, padeda atsikratyti streso, bet ir leidžia moteriai pasijusti patrauklesnei, laimingesnei ir trokštamesnei, rašo Thelondonpaper.com. Šią rekomendaciją britų psichologai pateikė atlikę apklausą, kurioje dalyvavo 1000 vyrų ir moterų. Būtent tai parodė, kad spontaniškas, uždegantis moterų elgesys flirtuojant pagerina jų savijautą. Britų psichologai pateikė dalykų sąrašą, kurie padeda efektyviai įveikti stresą: brangaus, bet nereikalingo daikto įsigijimas, flirtavimas su svetimu vyru, interneto naudojimas darbe asmeniniams tikslams, nuolatinis greito maisto valgymas, intensyvus tvarkymasis namuose, televizijos laidų žiūrėjimas, užuot sportavus, eilių ignoravimas, automobilio statymas neleistinoje vietoje.
Susitikime su „Valstiečių laikraščio“ žurnalistais V.Adamkus sakė, kad didžiausias rūpestis dabar – kaip paimti Europos Sąjungos (ES) paramą. Tai, kad Susisiekimo, Aplinkos ministerijos vėluoja pateikti projektus ir kyla rizika Lietuvai netekti šimtų milijonų – didžiulis skandalas. V.Adamkus įsitikinęs, kad jis sugebėtų kontroliuoti pareigūnų darbą ir pareikalauti atsakomybės. Jis atkreipė dėmesį ir į Žemės ūkio ministerijos darbą. Ji atsakinga už tai, kad tik 10 proc. žemdirbių deklaravo pasėlių plotus. Iki birželio 1 d. nesuspėjusieji jų deklaruoti negaus tiesioginių išmokų. „Šalčininkuose kalbėjausi su ūkininkais. Žemės ten blogos, žmonės nusiminę, jie mano, kad negalės pasinaudoti ta parama, kuri išsiderėta iš ES. Žmonės kaltina Vilnių, ministeriją, kad nepadėjo parengti planų, nekonsultavo. Savivaldybė nesugeba jiems padėti. O laiko beveik nebeliko. Reikia visoms institucijoms sukrusti, važiuoti į kaimą ir padėti žmonėms užpildyti deklaracijas“, – kalbėjo V.Adamkus. Jis prisiminė, kaip viename susitikime moteris sakė: „Aš turiu tris vaikus, gaunu 300 Lt. Batų vaikams negaliu nupirkti“. „Ką aš turiu atsakyti šitaip vargstantiems žmonėms? Meluoti kaip R.Paksas aš negaliu. Galiu tik pažadėti pagalbą paimant ES paramą, galiu patikinti, kad dabar visi, norintys dirbti, galės užsidirbti“, – aiškino V.Adamkus.
Gimė 1961 m. lapkričio 30 d. Kaune, darbininkės ir tarnautojo šeimoje. Užaugo ir iki šiol gyvena Kauno Senamiestyje, toje apygardoje, kurioje ir balotiruojasi.
1979 m. baigė Kauno “Aušros” vidurinę mokyklą. 1985 m. apgynė Lietuvos valstybinio Kūno kultūros instituto diplomą. Pagal profesiją – treneris pedagogas. 1994 m. įstojo į Vilniaus Didžiojo universiteto magistrantūrą mokytis verslo administravimo. 1993 m. ir 1994 m. tobulino anglų kalbos žinias Londone.
1989 m., tik prasidėjus kooperatiniam judėjimui, įsteigė vieną pirmųjų Kaune kooperatyvų “Daiva”, vėliau (1990 m.) – kooperatyvą “Triconas”. Buvo sukurta per 200 naujų darbo vietų. Iki 1991 m. dirbo šių kooperatyvų pirmininku, vėliau buvo pakviestas konsultuoti įvairias akcines bendroves. 1994 m. buvo išrinktas EBSW grupės prezidentu.
Situacija su „Lietuvos“ kino teatru gana gerai žinoma: prieš ketverius metus parduotas „Vilniaus prekybai“, prieš metus perparduotas „Rojaus apartamentams“ kino teatras tebestovi. Pernai festivalio „Kino pavasaris“ metu prasidėję ir dar gerokai po jo trukę protestai nieko paguodžiančio protestuotojams ir kino mėgėjams neatnešė: kino teatrą buvo nuspręsta išbraukti iš kultūrinio Vilniaus žemėlapio, ir vietoj jo pastatyti gyvenamųjų namų kompleksą. Tiesa, nuskambėjo ir silpnoki paguodos sakiniai apie tai, kad tarsi ir bus pastatyta 200-300 vietų salė. Bet kiek tų pažadų mes jau girdėjome? Priminsiu: kai „Lietuvos“ kino teatras buvo privatizuojamas, Vilniaus savivaldybė žadėjo už tuos pinigus atnaujinti kino teatrą „Skalvija“, bet naujovių apsilankiusieji jame nepamatė; vėliau ir „Skalvija“ buvo numatyta privatizuoti, o už tuos pinigus pastatyti kino teatrą Menų spaustuvėje ir ten perkelti „Skalvijos“ administraciją ir tęsti jos veiklą. Dabar jau šnekama apie kitką (apie ką – vėliau). O su „Lietuva“ tarsi biznelis ir baigtas. Bet: liepos 4 dieną bus pradėtas sklypo Pylimo 17 detalaus plano svarstymas, o iki tol su jo perspektyva dar galima susipažinti Vilniaus senamiesčio seniūnijoje. Bet: sklypo paskirtis tebėra kultūrinė, t.y. kultūrinės veiklos tame objekte negalima visiškai išbraukti (bent jau iki sutartyje įrašytų 2093 metų), ir vien gyvenamuosius namus ar komercines patalpas statyti tarsi ir nevalia.
Šios bažnyčios įkūrėjas – Jozefas Smitas (1805-1844). Jo šeima buvo krikščioniška, tačiau nesusijusi su jokia konkrečia bažnyčia. Pirmoji vizija aplankė keturiolikmetį Jozefą. Jam pasirodė Dievas Tėvas bei Jėzus Kristus ir pasakė, jog žemėje kol kas nėra tikros krikščionių bažnyčios, ir todėl jis neturėtų skubėti rinktis. Antrąją viziją J.Smitas pamatė būdamas septyniolikos – jam apsireiškė angelas Moronijus ir nurodė vietą, kur užkastos auksinės plokštės, ant kurių aprašyta senovės Amerikos civilizacijos istorija. Ketverius metus J.Smitas dirbo, kol išvertė tekstą ir išleido jį, pavadinęs Mormono knyga. 1830-aisiais J.Smitas Niujorke įkūrė Kristaus bažnyčią, kurią 1838 metais pervadino į Pastarųjų dienų šventųjų Jėzaus Kristaus bažnyčią. Nauja bažnyčia patyrė persekiojimų, nes buvo manoma, jog mormonai skelbia naująją teokratiją bei poligamiją. Didelio pasipriešinimo sulaukė ir mormonų teiginys, jog Mormono knyga yra apreikštasis Dievo žodis, toks pat kaip hebrajų ar krikščionių raštai. Nors opozicija ir trukdė, bažnyčia augo. Jos nariai buvo persekiojami, tremiami, todėl 1847 m., vedami antrojo bažnyčios prezidento Brighamo Youngo (1801-1877), jie atsidūrė Druskos ežero slėnyje (Salt Lake Valley) ir čia įkūrė Salt Lake Sičio miestą, dabartinės Jutos valstijos sostinę.