Lietuvos mokslui ir kultūrai daug nusipelnė broliai Konstantinas (1806-1868) ir Eustachijus (1814-1823) Tiškeviciai bei žinomas kolekcionierius, mokslo ir meno muziejaus Vilniuje įkūrėjas Vladislovas Tiškevičius (1865-1936).

Konstantinas ir Eustachijus Tiškevičiai gimė Lohojsko dvare Baltarusijoje ir visą savo gyvenimą pašventė krašto praeičiai studijuoti. Konstantinas Tiškevičius domėjosi archeologija, istorija, etnografija, geografija, numizmatika. Jis kasinėjo Vilniaus ir Minsko gubernijų pilkapius.

Skirtingai negu kiti dvarininkai, kurie archeologiją laikė senoviškų keistenybių rankiojimu savo dvarų kolekcijoms, K.Tiškevičius buvo archeologas-mokslininkas. Kurdamas savo teorijas, jis stengėsi remtis tik faktais. Jo veikalai yra vertinga medžiaga archeologijos mokslui, archeologijos istorijai Lietuvoje tyrinėti.

1857 metais Konstantinas Tiškevičius suorganizavo ekspediciją Neries upe – rinko ir tyrė medžiagą apie pakrančių archeologijos paminklus, užrašinejo tautosaką. 1858 metais Vilniuje išleido senųjų Lietuvos graviūrų albumą.
Jo brolis Eustachijus Tiškevičius taip pat buvo žinomas archeologas, muziejininkas, nuo jaunų dienų domėjosi krašto senove. 1855 metais jo iniciatyva buvo įsteigta Vilniaus laikinoji archeologijos komisija ir prie jos Senienų muziejus (buvo jo vedėjas). Išsipildžius svajonei, E.Tiškevičius uoliai ėmėsi tvarkyti muziejų, dovanojo savo rinkinius ir biblioteką, perėmė Vilniaus universiteto mineralogijos, zoologijos ir numizmatikos kabinetų turtus, kreipėsi į visuomenę, prašydamas remti muziejų daiktais ir lėšomis.

1856 metų balandžio mėnesį muziejus, dalyvaujant daugeliui svečių, buvo atidarytas. Eustachijus Tiškevičius iki pat 1864 metų buvo jo vedėjas.

Už nuopelnus istorijos mokslui E.Tiškevičius išrinktas Maino archeologįjos draugijos nariu, 1843 m. – Danijos Karališkosios šiaurės senienų mėgėjų. draugijos ir Stokholmo Karališkosios meno istorijos ir senienų akademijos nariu korespondentu. E. Tiškevičius mirė 1873 m. rugpjūčio 25 d. Palaidotas Vilniuje, Rasų kapinėse. Eustachijus ir Konstantinas Tiškevičiai pelnytai yra laikomi archeologijos pradininkais Lietuvoje.

Grafų Juozapo ir Sofijos Tiškevičių sūnus Vladislovas Tiškevičius (1865-1936), po tėvo mirties paveldėjęs Lentvarį, taip pat labai domėjosi senienomis ir meno kūriniais, pradėjo juos kolekcionuoti. Perstatęs Lentvario rūmus, jų inteijerui apstatyti ir papuošti Romoje isigijo antikvarinių baldų, tapybos darbų, meno kūrinių ir įvairių senienų. 1906 metais Vladislovas Tiškevičius Vilniuje nutarė įsteigti mokslo ir meno muziejų.

Vilniaus mokslo ir meno muziejaus draugija oficialiai buvo įregistruota 1902 metų sausio 16 dieną. Jos tikslas buvo kaupti istorijos, archeologijos, etnografinius rinkinius. Juos propaguoti, rengti parodas, skaityti mokslinius pranešimus. 1914 metais Vilniaus mokslo ir meno muziejaus draugija susiliejo su Vilniaus lenkų mokslo bičiulių draugija. Pats Vladislovas Tiškevičius tapo šios draugijos valdybos nariu. Mokslo ir meno muziejaus rinkiniai atiteko mokslo bičiulių draugijos muziejui. Vėliau juos perėmė 1941 metais Vilniuje įkurtas Lietuvos dailės muziejus.

Parengta pagal ANTANO TRANYZO publikaciją „Grafai Tiškevičiai – sena ir garbinga Lietuvos didikų giminė“ išspausdintą „Vakarinėje Palangoje” (1998 m. Nr. 57, 58, 59).

Views All Time
Views All Time
2902
Views Today
Views Today
1
0 0