1873 m. vasario 21 d. M. M. Oginskis iš valstybės patarėjo grafo Platono Zubovo nusipirko Plungės dvarą, to paties pavadinimo miestelį, keletą palivarkų Telšių valsčiuje ir tapo paskutiniuoju Plungės dvaro valdytoju..

Tapęs Pungės šeimininku, M. M. Oginskis iš karto ėmėsi reformų. Dėl to nukentėjo kai kurių valstiečių interesai, ir kunigaikštis greitai susilaukė vietinių gyventojų pasipriešinimo, ilgą laiką net bylinėjosi su jais. Palaipsniui santykiai sunormalėjo, nes M. M. Oginskis buvo geranoriškas žmogus, palaikė lietuvių tautinį sąjūdį, padėdavo valstiečių vaikams siekti mokslo, propagavo naujas ūkininkavimo formas, rengė žemės ūkio ir rankdarbių parodas, savo rūmuose apie 1873-uosius metus buvo įkūręs iki 1902 m. veikusią muzikos mokyklą, išlaikė orkestrą. Šioje muzikos kokykloje mokėsi ir dvaro orkestre grojo M. K. Čiurlionis.

M. M. Oginskiui įsigijus dvarą, Plungės dvaro pastatai stovėjo aikštelėje prieš dabartinius, buvo neišvaizdūs: pirmasis jų aukštas – mūrinis, antrasis – medinis. Iš karto buvo imtasi kurti naują dvaro ansamblį. Naujųjų rūmų architektas buvo vokietis Karlas Lorensas, o rūmų statybos darbams vadovavo Šrankė (Schranke). Centrinių rūmų statybai išleista apie 50 tūkst. sidabrinių rublių. Šie neoranesansiniai rezidenciniai rūmai užbaigti 1879 m. Sutvarkytas ir prie rūmų buvęs apie 50 ha dydžio parkas, kuris garsėjo ne tik čia augusiais medžiais, kūmais, gerai prižiūrimais gėlynais, bet ir tarpusavyje sujungtais septyniais tvenkiniais. Rūmai buvo prabangiai įrengti ir apstatyti. Čia kunigaikštis turėjo sukaupęs turtingas meno kūrinių, archeologinių radinių, medžioklės trofėjų ir knygų kolekcijas – visoje Žemaitijoje ir Lietuvoje garsėjo jo šeimos muziejus. Keičiantis rūmų šeimininkams, istorinių įvykių suirutėse, daug kas buvo išgrobstyta, kai kas pateko valstybės žinion į muziejus ir bibliotekas.

Rūmų ansamblyje, be centrinių rūmų, buvo ir žirgynas, pilaitė-laikrodinė, du orkestro mokyklos pastatai, sargo namelis, oranžerija, keletas kitokių statinių. Oginskių laikais parkas buvo labai gerai prižiūrimas – čia nuolat drbdavo net po keliolika žmonių.

Mirus kunigaikščiui M. Oginskiui, muzikos mokykla savo veiklą nutraukė, iširo ir orkestras.

Po kunigaikščio mirties rūmais rūpinosi jo žmona grafaitė Marija Skuževska Oginskienė, jaunystėje buvusi Austrijos imperatoriaus freilina. Ji Plungės dvare įsteigė našlaičių prieglaudą, kurioje išaugino apie 200 tėvų netekusių vaikų. Marijos rūpesčiu Plungėje veikė ir Mokytojų seminarija. 1905 m., po lietuviškos spaudos panaikinimo, kunigaikštienė Plungėje įsteigė oficialią lietuvišką mokyklą.

Prasidėju I-ajam pasauliniam karui, M. Skuževska Oginskienė pasitraukė į Poznanę. Čia ji karo pabaigoje mirė. Palaidota buvo itin kukliai.

I-ojo pasaulinio karo m. Plungės rūmuose šeimininkavo vokiečiai. 1922 m. čia įsikūrė „Saulės” gimnazija, vėliau – Žemės ūkio mokykla. 1934 m. rūmai atiteko Lietuvos kariuomenės artilerijos pulkui. 1940-1941 m. rūmuose vėl įsikūrė kariškiai – šį kartą rusai. 1941 m. centrinį pastatą labai nuniokojo gaisras. Po jo iki 1953 m. rūmų niekas nebenaudojo. 1953 m. Plungės Oginskių rūmų ir parko kompleksas perėjo LTSR Žemės ūkio ministerijos žinion ir čia buvo perkeltas Žemės ūkio technikumas. 1959 m. pradėta rūmų restauracija. 1961 m. ją užbaigus, čia įsikūrė Plungės vidurinė mokykla. 1965-1994 m. rūmuose veikė Plungės statybininkų mokykla. Nuo 1994 m. liepos 16 d. Plungės dvaro ansamblyje oficialiai įkurtas Žemaitijos dailės muziejus.

Views All Time
Views All Time
3352
Views Today
Views Today
1
0 0