„Kino žvaigžde gali būti kiekviena mergina. Tam tereikia ramiai stovėti prieš kamerą ir stengtis atrodyti kuo kvailiau“, – taip yra pasakiusi aktorė Hedy Lamarr. Pati Holivudo gražuolė yra įrodžiusi esanti verta kur kas daugiau. Antrojo pasaulinio karo metais ji kartu su avangardo kompozitoriumi George'u Antheilu pasiūlė naują karinę technologiją, kuri šiomis dienomis vis plačiau taikoma ryšių technikoje.

Istorija prasidėjo Europoje neeiliniu skandalu. 1913 m. Vienoje gimusi Hedwig Kiesler vienoje iš čekų kino filmo „Ekstazė“ scenų nusifilmavo nuoga besimaudanti ežere. Kino istorijoje tai buvo pirmas toks atvejis, todėl ši scena sukėlė nemažą triukšmą. Greitai Hedwigos karjera nutrūko, nes ji ištekėjo už vieno turtingo ginklų fabrikanto. Šis pasirūpino apsaugoti jaunąją žmoną nuo panašių pagundų. Kelerius metus Hedwiga praleido uždaryta „auksiniame narvelyje“.

Toks gyvenimas jos netenkino, todėl 1937-aisiais, kai pagaliau pavyko išsiskirti su fabrikantu, Hedwiga išvyko į Ameriką, kur tikėjosi pratęsti aktorės karjerą. Holivudo studija „Metro-Goldwyn-Mayer“ sutiko pasirašyti su ja kontraktą tiktai tuo atveju, jei ji atsisakys skandalingosios Kiesler pavardės – puritoniškose Jungtinėse Valstijose filmas „Ekstazė“ buvo uždraustas cenzūros. Nuo to laiko mūsų herojė ir tapo Hedy Lamarr.

Holivude Lamarr filmavosi daugelyje kino juostų. Tačiau vien aktorystės jai nepakako. Ji norėjo kuo nors prisidėti prie nekenčiamų nacių kracho. Tai nebuvo lengva, nes niekas nenorėjo klausyti svajonių imperijos gražuolės. Galiausiai viename iš Holivudo pobūvių 1940 m. ji sutiko vienmintį avangardo muziką G. Antheilą, tuo metu kūrusį muziką kino filmams. Nemažai laiko praleidusi tarp ginkluotės specialistų, Hedy užvertė jį įvairiausiais techniniais pasiūlymais. Muzikas taip pat turėjo neeilinę techninę nuovoką ir savąsias kompozicijas dažnai praturtindavo įvairiais mechaniniais efektais.

Viena nauja idėja uždegė abiejų vaizduotes. Tai buvo nuo trikdžių ir pasiklausymo apsaugotos distancinio torpedų valdymo radijo bangomis sistemos kūrimas. Radijo signalas, kuris nukreipdavo torpedą į taikinį, turėjo būti siunčiamas ne vienu dažniu, bet daugelio dažnių seka, kaitaliojama pagal iš anksto nustatytą tvarką. Priešas, kuriam toji tvarka buvo nežinoma, negalėtų radijo signalo nei pasiklausyti, nei nuslopinti.

Norint sistemą realizuoti, tereikėjo sugalvoti dažnių kaitos siųstuve ir imtuve sinchronizavimo būdą. Čia pagelbėjo muzikinis Antheilo išsilavinimas. Jis pastebėjo, jog tam tiktų popieriaus juosta su išdurtomis skylutėmis, kokia yra naudojama mechaniniuose pianinuose. Taip gimė sistemos eskizas. 1941 m. pasiūlymas buvo įteiktas Amerikos patentų tarnybai, o kitais metais jis tapo patentu. Deja, Lamarr ir Antheilo išradimas ilgam užstrigo JAV kariškių stalčiuose. Tik 1962 m. per Kubos krizę patente aprašyti ryšių principai buvo pirmąkart panaudoti. Vėliau jiems prigijo skleistojo spektro technikos pavadinimas ir jie tapo Amerikos karinių ryšių sistemos pagrindu.

Aštuntojo dešimtmečio pabaigoje slaptumo uždanga buvo praskleista; pasirodė pirmosios publikacijos, o devintajame dešimtmetyje skleistojo dažnio spektrą imta naudoti ir komercinėse sistemose. Tik pastaraisiais metais, atsiradus galingesnėms ir pigesnėms mikroschemoms, Hedy Lamarr idėja imta labai plačiai naudotis. Šia idėja remsis visos trečiosios kartos mobiliojo telefono ryšio sistemos.

Views All Time
Views All Time
2045
Views Today
Views Today
1
0 0