Lietuvos pajūriu pirmasis susidomėjo Biržų savininko Juozapo Tiškevičiaus sūnus Mykolas (1761-1839), kuris 1824 metais nusipirko Palangos valdą su Darbėnų ir Grūšlaukės dvarais iš generolo Ksavero Neselovskio už 177,171 sidabro rublių. Grafai Tiškevičiai Palangą valdė 116 metų: 1824-1839 m. – Mykolas Tiškevičius, 1939-1856 m. – Juozapas Tiškevičius, 1856-1891 m. – Juozapas Tiškevičius (Juozapo sūnus), 1891-1940 m. – Feliksas Tiškevičius. Jauniausias Voložino ir Palangos savininko Juozapo Tiškevičiaus ir Onos Zabielaitės sūnus gimė 1835 metais. Užaugęs jis nutare sekti daugelio Tiškevičių pramintu taku ir tapo karininku. Tarnavo carinės Rusijos kariuomenės kazokų daliniuose. Į atsargą išėjo būdamas pulkininku.

Juozapas Tiškevičius savo kapitalą investavo ir į pramonę. 1854 metais Vilniujejis įkurė garinį malūną, 1870 metais Lentvaiyje pastatė vielos ir vinių fabriką, o Palangoje 1890 metais – plytinę. Palangoje grafas 1889 metais taip pat įrengė uostą, iš kurio nuo 1890 metųjo įsigytas garlaivis „Feniksas” į Liepoją gabendavo javus, plytas ir kitokias prekes. Garlaivis švartavosi prie jūron nutiesto medinio tilto. Savo rezidencija Juozapas Tiškevičius iš pradžių pasirinko Lentvario dvarą. Čia, gražioje vietoje prie Lentvario ežero, 1855 metais
jis pasistatė rūmus ir pradėjo kurti parką.

1875 metais iš grafo Zubovo nusipirko Kretingos dvarą ir čia perkėlė savo rezidenciją. Tada jis ėmėsi energingai pertvarkyti dvaro sodybą. Pirmiausiai rekonstravo ir išplėtė mūrinius dvaro rūmus. Juose įrengė biblioteką, oranžeriją, kurioje augo egzotiškų kraštų augalai, uolomis žemyn krito krioklys, vingiavo upeliukai.

J. Tiškevičius pertvarkė ir prie mmų buvusįs odą bei parką. Parkas ir vaismedžių sodas buvo sujungti alėjomis ir takais. Nuo gatvės juos skyrė akmenų ir plytų mūro tvora. Vasaros sodas turėjo reprezentacinę reikšmę. Jame mėgo pasivaikščioti pas grafus užsukę aukštieji carinės Rusijos pareigūnai. Dvaro parke vasaros metu grodavo kariškas kazokų orkestras, kurį atostogų metu parsiveždavo grafas.

Grafas rūpinosi ir iš tėvo paveldėta Palanga. Jis toliau puoselėja dar 1843 metais pradėtą formuoti senojo dvaro parką. Kairiajame upelio krante įkūrė kurorto gydyklas. Išėjęs į atsargą, grafas Juozapas Tiškevičius nesiskyrė su kariška uniforma bei ištikimuoju žirgu, ant kurio jodinėdavo po savo Kretingos ir Palangos valdas.

Grafas Juozapas Tiškevičius mirė 1891 metais. Pašarvotas buvo Palangos dvare. Iš ten paskutinėn kelionėn jis išvyko į Kretingą. Katafalką su grafo karstu traukė juodai apvilkti keturi arkliai, o iš šonų ėjo keturi juodai apsirengę vyrai, nešini fakelais. Paskui katafalką ėjo juodai aptaisytas mylimiausias grafo žirgas, o už jo – grafo artimieji ir šeimos nariai. Grafas gulėjo įstiklintame karste, aprengtas pulkininko paradine unifonna. Ant karsto gulėjo jo uniforminė kepurė ir kardas. Kretingoje karstas buvo pastatytas senųjų parapijos kapinių Šv. Jurgio koplyčioje, kurioje išbuvo dvejus metus. Tik 1893 metais žmonai su sunumi Aleksandru naujosiose parapijos kapinėse pastačius pagal architekto Karolio Eduardo Strandmano parengtą projektą Tiškevičių šeimos koplyčią, Juozapo Tiskevičiaus karstas buvo perkeltas ir užmūrytas koplyčios rūsio kriptoje.

Beje, švedų architektas K.E. Strandmanas suprojektavo ir Palangos bažnyčią.

Po grafo mirties rezidencija Kretingoje atiteko vyriausiajam sunui Aleksandrui, Lentvario – Vladislovui, Užtrakis – Juozapui, Palanga – Feliksui, Viniaus fabrikai – Antanui. Darbėnų, Grūšlaukės, Dimitravo ir Jackų dvarai liko žmonai Sofijai Tiškevičienei. Ji mirė sulaukusi gilios senatvės Palangoje. Palaidota Kretingos parapijos naujosiose kapinėse.

Parengta pagal ANTANO TRANYZO publikaciją „Grafai Tiškevičiai – sena ir garbinga Lietuvos didikų giminė“ išspausdintą „Vakarinėje Palangoje” (1998 m. Nr. 57, 58, 59).

Views All Time
Views All Time
3364
Views Today
Views Today
1
0 0