Didysis Lietuvos Kunigaikštis Gediminas (apie 1275 - 1341)
|

Didysis Lietuvos Kunigaikštis Gediminas (apie 1275 – 1341)

Gedimino asmenybė

Deja, apie Gedimino asmenį istorikai daug žinių neturi. Svarbiausius būdo bruožus sužinome iš jo veiksmų. Gediminas neišgarsėjo kaip karvedys, nors ir nebuvo toks prastas. Net ir pavieniai kariniai epizodai liudija, kad jis išmanė karo meną.

Gediminas buvo nuovokus. Per vieną kryžiuočių išpuolį kunigaikštis iš savo žmonių sužinojo, kad tai tebuvo nedidelio būrio klasta, mėginant įvilioti lietuvius į pasalą.

Straipsniai 1 reklama

Nors žygiai, kuriems vadovavo Gediminas, buvo labai sunkūs, jis visąlaik tapdavo nugalėtoju. Kunigaikštis turėjo talentą operatyviai priimti ir keisti sprendimus.

Gediminui teko daryti daug skaudžių nuolaidų kitiems dėl lietuvių krikšto, tačiau nesėkmės jį grūdino. Tai būdinga valingoms tvirtoms asmenybėms.

Gediminą istorikai įsivaizduoja buvus tvirtą, barzdotą vyrą, niekados nesiskiriantį su kardu, rūsčiai žvelgiantį į kiekvieną. Ar tai buvo tiesa, sunku pasakyti….

Gedimino politika

Po Vytenio mirties nuo 1316 m. Lietuvą ėmė valdyti jo brolis Gediminas. Jis savo sostinę iš pradžių perkėlė iš Kernavės į Senuosius Trakus, o vėliau iš Trakų į Vilnių. Vilnius pirmąkart paminėtas 1323 m. Gedimino laiškuose, kuriuos jis siuntė popiežiui, pranciškonų, domininkonų ordinų vienuoliams, o taip pat Vakarų Europos miestams. Laiškuose jis rašė, jog yra pasiruošęs priimti krikštą ir kvietė atvykti gyventi į Lietuvą žemdirbius, amatininkus, riterius. Tačiau Gediminas krikšto nepriėmė, nes krašte kilo didelis nepasitenkinimas tokiu Gedimino ketinimu. Nors Gediminas neapsikrikštijo, tačiau buvo sudarytos ketverių metų paliaubos su kryžiuočiais, kurias patvirtino pats popiežius.

Gediminas tęsė ankstesnių valdovų politiką — prie Lietuvos jungė rusų žemes. Į LDK sudėtį įėjo Polocko, Turovo, Minsko kunigaikštystės. Vienos rusų žemės buvo įjungtos jėga, kitos — vedybomis. Gedimino sūnus Algirdas vedė Vitebsko kunigaikštytę.

Išaugus valstybės teritorijai, Gediminas šias žemes pavedė valdyti vietininkams. Vietininkai buvo didžiojo kunigaikščio sūnūs. Jie privalėjo rinkti mokesčius, o vėliau juos mokėti į didžiojo kunigaikščio iždą. Esant būtinybei, jie kartu su savo kariuomene privalėjo vykti į karą.

Didysis Lietuvos Kunigaikštis

Gediminas istorinėje literatūroje tituluojamas Didžiuoju Lietuvos Kunigaikščiu, tačiau visi oficialūs dokumentai ir jis pats save vadino tik Lietuvos arba Lietuvos ir Rusų karaliumi, kuriuo jis buvo 1316-1341m.

Gedimino tėvas buvo Pukuveras-Butvydas, o sostą jis paveldėjo iš savo brolio Vytenio.

Gediminui valdant buvo įtvirtinta Didžiojo kunigaikščio valdžia, sustiprinta visa valstybės valdymo sistema, sudarytos sąlygos gerinti žemdirbystei, augti miestams, plėsti amatams ir prekybai, kilti kultūrai. Gediminas pavertė Vilnių nuolatine valstybės sostine, garsiu Europos miestu.

Savo valdymo metu Gediminas buvo garbingiausias Rytų Europos valdovas. Jam valdant, buvo atremta Europos riterių agresija iš vakarų ir Aukso orda – iš rytų, prie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės prijungta daug Rusios žemių.

Gediminui valdant, 1336m. įvyko Pilėnų mūšis, tapęs lietuvių patriotizmo simboliu. Pilėnų pilies gynybai vadovavo Gedimino brolis Margiris. Pilies gynėjai, matydami, kad neatsilaikys, visi iki vieno (taip pat ir Margiris su žmona) išsižudė ir susidegino.

Gediminas du kartus – 1323m. ir 1341m. – ketino krikštytis ir įvesti Lietuvoje krikščionybę (katalikybę), kaip ir Mindaugas 1251m., bet abu kartus nesėkmingai. Tam ketinimui labiausiai priešinosi pagonys žemaičiai ir stačiatikiai rusai. Manoma, kad sąmokslininkai jį ir nužudė (nunuodijo).

http://anthology.lms.lt
http://projet.comenius.free.fr/Lituanie/lituanie/comenius/

2000 m. gegužės 5 d. įkurtas elektroninis (ISSN) leidinys – mokslui, švietimui, pramogoms ir gyvenimiškoms aktualijoms skirtas portalas www.straipsniai.lt, kovojantis su kasdienine rutina. Šiandien portale paskelbta virš 15000 straipsnių ir naujienų.

Similar Posts

Ar velnias yra antgamtinis asmuo?
|

Ar velnias yra antgamtinis asmuo?

Daugelyje religijų yra tikima, kad egzistuoja pabaisa, vadinama Velniu arba Šėtonu, kuris yra visų problemų ir mūsų padarytų nuodėmių priežastis. Tačiau Biblijoje teigiama, kad Dievas yra visagalis, o angelai be nuodėmių. Tai reiškia, kad nėra įmanomas antgamtinės būtybės egzistavimas, kuri būtų Dievo priešingybė. Mes suabejojame, jog Dievas yra Visagalis kuomet tikime tokios būtybės egzistavimu. Egzistuoja tikėjimas, kad geri dalykai ateina iš Dievo, o blogi – iš Velnio ar Šėtono. Senovės babiloniečiai tikėjo gėrio dievu ir blogio dievu. Dievo atsakas buvo: „Aš esu VIEŠPATS ir nėra kito, – be manęs nėra Dievo… Darau šviesą ir kuriu tamsą, aš darau šviesą ir kuriu tamsą, sukuriu gerovę ir sukeliu negandas, – aš – Viešpats – visa tai padarau“ (Iz 45:5-7, 22). Dievas yra autorius, „negandų“ kūrėjas. Yra skirtumas tarp negandų ir nuodėmės. Nuodėmė atėjo į pasaulį kaip pasekmė to, kad žmogus nėra Dievas (Rom 5:12). Dievas sako babiloniečiams „be manęs nėra Dievo“ Nėra kito galios šaltinio, išskyrus Jį. Todėl tikras tikintysis Dievu privalo atmesti antgamtinio velnio ar demonų idėją.

Meilei reikia ribų

Meilei reikia ribų

Kiekvienos įsimylėjėlių poros didžioji svajonė – darna. Kai pagaliau du pagrindiniai filmo herojai su kupina meilės aistra pažvelgia vienas kitam į akis ir susilieja pirmajam bučiniui, salė palaimingai atsidūsta. Tačiau tik retam filme pamatysi, kaip juodu pasiekia gilią ir brandžią bendro gyvenimo darną. Dauguma istorijų pasibaigia žymiai anksčiau, nei pora pamato: “Kažkas ne taip. Gal visai ne tą pasirinkau?” Nemažai porų būtent čia sustoja ir savo santykius nutraukia. Nieko nelaukdami, ima kurti naujas viltis susirasti tą tikrąjį ir net neįtaria, kad laimės raktą turi jie patys. Ryžto trūkumas kiekvienam asmeniškai ir abiem kartu investuoti į trokštamos darnos sukūrimą, pasmerkia žlugti visus tolimesnius draugystės ieškojimus. Darnai kurti reikia savarankiškų, brandžių asmenybių. Nes tik brandžios asmenybės turi visas bendram dviejų suaugusių žmonių gyvenimui reikiamas savybes. Tik tokios asmenybės gali mylėti ir leistis būti mylimos, yra pakankamai savarankiškos ir nepriklausomos, atviros savo vertybių skalės ribose, patikimos ir pakankamai pasitikinčios savimi, ištikimos sunkiose situacijose bei neblogai žinančios savo galimybes. Kuo mažiau brandos atsinešama į santuoką, tuo mažiau ši teikia pasitenkinimo. Ir tai visiškai nepriklauso nuo amžiaus. Gaila, bet brandos nedaugėja su metais – yra nebrandžių pagyvenusių ir labai subrendusių jaunų žmonių.

Ar tikrai užteršime šautuvus šaudydami į valkataujančius šunis ir kates?
|

Ar tikrai užteršime šautuvus šaudydami į valkataujančius šunis ir kates?

LNK televizijos “N-14” laidoje apsikabinusi savo šuniuką šungaudžius koneveikia moteriškė Jonavoje; policininkui nušovus palaidą šunį rauda visa šeimyna; ponas Zenonas Butkevičius žurnale “Gamta-medžioklė-žūklė” (“Negerbiami nei įstatymai, nei žmonės”, Nr.4/5) piktinasi šunų skerdynėmis Vaiguvoje, Kelmės. r., ir džiaugiasi, kad atsirado vienas šuns savininkas, ieškosiąs teisybės teisme už jo šuns sunaikinimą. Nupiešiamas toks vaizdas, jog savivaldybių , seniūnijų pareigūnai, pasitelkę medžiotojus bei visokius degradavusius piliečius, tyko prie šunų savininkų kiemų vartų, kad tik nustvertų jų augintinį ir susidorotų su juo. Tačiau iš tikrųjų yra ne taip: savivaldybėms valkataujančių ir netvarkingai laikomų šunų ir kačių problema yra pati nemaloniausia. Keturkojų naikinimo ir gaudymo akcijos vykdomos tik neatlaikius gyventojų, negalinčių ramiai per šunis gyventi, spaudimo.

Kam gresia neištikimybė?
|

Kam gresia neištikimybė?

Paprastai įsivaizduojama, kad vieno ar kito partnerio neištikimybę patiria tik tos poros, kurios nėra laimingos, na, o jei pora jaučiasi pakankamai laiminga ir jiems kartu dažniau gera nei bloga, tai pavojaus nėra. Tačiau keletas amerikiečių psichologų pasakytų – tai tik iliuzija. Buvo apklausti žmonės, kurie jautė įvairaus lygio pasitenkinimą savo santykiais. Vieni jautėsi labai laimingi kartu, kiti – gana laimingi, treti – nelabai laimingi. Pasirodo, kad tik tos poros, kurios jaučiasi labai laimingos, tikrai retai kada susiduria su vieno iš partnerių neištikimybe, o ganėtinai laimingiems nederėtų jaustis saugiems – jie būna du kartus dažniau neištikimi nei labai laimingieji. Na, o nelabai laimingos poros neištikimybę patiria net tris kartus dažniau nei labai laimingos poros. Įdomu dar ir tai, kad tie vyrai ir moterys, kurie būna savo partneriui neištikimi, paprastai teigia, jog su savo nuolatiniu partneriu ar partnere patiria daugiau gero nei blogo. Pagrindinės neištikimybės priežastys tokiais atvejais dažniausiai būna nuobodulys, aistros stygius ir emocinis nutolimas. Todėl tyrėjai įspėja: jei jaučiate, kad jūsų santykiai yra pakankamai geri, susimąstykite – o gal vis tik nepakankamai?

| |

Socialinės vertybės

Ekonominiai kintamieji – bendros ekonominės sąlygos ir kryptys, kurios gali daryti poveikį organizacijos
veiklai. Politiniai kintamieji – veiksniai, kurie gali paveikti organizaciją dėl politinių procesų ar politinio klimato. Tecnologiniai kintamieji – nauji laimėjimai gaminių ar procesų srityje, taip pat mokslo pažanga, galinti daryti poveikį organizacijos veiklai.

Kiršlių žvejyba
| | |

Kiršlių žvejyba

Geriausiai kiršliai kimba pučiant šiltam vėjui, kuris raibuliuoja vandens paviršių, ir kai apsiniaukę arba lyja trumpalaikis šiltas lietus. Jei upė prisipildė ilgalaikių liūčių sunešto drumzlino vandens, kibimas baigiasi, kol vanduo nusistovės. Taip pat kiršliai bijo triukšmo, tad jei bus triukšmaujama ant kranto arba upe plaukiojama motorinėmis valtimis, kiršliai ne tik nebekibs, bet netgi gali išplaukti pasiieškoti ramesnių vietų. Jei norite gaudyti kiršlius sietuvoje nuo kranto, galima naudoti dreifuojančią lervą ir paprastą meškerę. Kaip minėjome, paprastai kiršliai maitinasi prie dugno, tačiau susidomėję medžiokle ir kova dėl maisto jie gali pakilti į vandens paviršių. Tiesa, stambių žuvų taip pagauti nepavyks. Stambios žuvys, plaukiodamos atskirai nuo bandos, pirmos suspėja prie ant dugno gulinčio maisto. Stambius geriausiai gaudyti sliekais. Todėl kartais visai neprošal pakeisti lervą slieku ir meškerę užmesti kiek žemiau pasroviui, toliau nuo pagrindinės kibimo vietos. Taip pat upėse galima mėginti pagauti kiršlį spiningu. Šaltuoju metų laiku, ankstyvą pavasarį, rudenį ir žiemą kiršliai gaudomi prie pat dugno. Vasarą, kai vandenyje apstu prikritusių vabzdžių, kiršlys gali užkibti ir ne prie dugno, ir netgi vandens paviršiuje. Labai patogu kiršlius žvejoti žiemą švariame vandenyje. Kiršlys aktyvus kiaurus metus, tačiau žiemą jam gerokai sunkiau susirasti maisto. Žvejoti galima naudojant dirbtines ir tikras museles.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *