Buvusių Lietuvos didikų, kažkada turėjusių čia didžiulius dvarus, tariami paveldėtojai niekaip negali užmiršti giminės turtų. Jie kėsinasi į valstybės prižiūrimus, restauruotus dvarus, kuriuose dažniausiai įsikūrę aktyviai veikiantys Krašto muziejai.

Austrijoje gyvenanti baronienė Johana von Tyzenhauzen neseniai parašė laišką Lietuvos prezidentui prašydama grąžinti grafų Tyzenhauzų turėtus dvarus ir žemes. Vienas Tyzenhauzų dvaras yra Rokiškyje, kuriame dabar įsikūręs Krašto muziejus.

Su genealoginiu medžiu

Johana von Tyzenhauzen laiške prezidentui rašo esanti inžinieriaus barono Felikso Aleksandro Tyzenhauzo našlė. Ji pretenduoja į Tyzenhauzų turėtus dvarus ir žemes ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje.

„Norėčiau kreiptis į Jus dėl komunistų ir sovietų nacionalizuotų Tyzenhauzų šeimos dvarų“, – rašo laiške baronienė. Ji trumpai pateikia dvaro istoriją ir pačios sudarytą Tyzenhauzų giminės genealoginį medį ir prašo prezidento padėti atgauti šeimos nuosavybę. Laiško kopiją būsimoji paveldėtoja taip pat atsiuntė į Rokiškio krašto muziejų.

Tyzenhauzas, bet ne tas

Vienoje gyvenanti rašytoja Johana von Tyzenhauzen dar 1998 metais pradėjo reikšti pretenzijas į likusius dvarus Lietuvoje, tačiau jos norams nelemta išsipildyti. Reikšdama pretenzijas į dvarą baronienė, matyt, nežino, kad tikrosios dvaro paveldėtojos yra grafo Pšezdzeckio anūkės Marija ir Ana. Lenkijoje gyvenančios dvaro paveldėtojos į senelio turtą nereiškia jokių pretenzijų.

Gavusios tariamos dvaro paveldėtojos laišką, Krašto muziejaus darbuotojos visiškai nenustebo. Muziejaus direktorė Nijolė Šniokienė mano, kad baronienė nežino tikrosios Tyzenhauzų šeimos istorijos. Rokiškio savivaldybė ir muziejaus darbuotojos atsakė baronienei ir mandagiai paaiškino, kodėl dvaras nebus jai grąžintas. Johana von Tyzenhauzen nėra Lietuvos pilietė ir pagal įstatymus ji neturi paveldėjimo teisės. Pagal galiojančius Lietuvoje įstatymus dvare įkurtas muziejus ir jis nėra tarp grąžintinų paveldėtojams objektų. Nepaisydama, kad Lenkijoje gyvena tikrosios dvaro paveldėtojos, baronienė dar ir pavėlavo. Ji kreipėsi jau pasibaigus dokumentų dėl paveldėjimo pateikimo terminui.

Prie atsakymo baronienei pridėtas Tyzenhauzų šeimos genealoginis medis, kuriame nėra Felikso Aleksandro Tyzenhauzo pavardės. Pasak muziejaus istorijos skyriaus vedėjos Onutės Mackevičienės, pastarasis Tyzenhauzas galbūt yra visiškai kitos giminės atšakos atstovas. Kitų Tyzenhauzų dvarų gali būti bet kur, netgi Skandinavijoje. „Mums reikėtų labai gilintis į istoriją ir ieškoti, kas buvo baronienės vyras. Tik nemanau, kad tai būtų reikalinga“, – sakė Mackevičienė. Kas įdomiausia, anot vedėjos, kad tariami paveldėtojai pretenduoja į gerai sutvarkytus ir valstybės saugomus dvarus.

Muziejus – europinio lygio

Rokiškio muziejuje sukaupta per 80 tūkstančių eksponatų. Jame yra labai daug autentiškų grafų Tyzenhauzų daiktų, paveikslų, rūbų kolekcija. Per metus muziejuje apsilanko 20 tūkstančių lankytojų. Neseniai muziejus tapo Aukštaitijos regioniniu centru, kurį globos Lietuvos prezidentas Rolandas Paksas. Paveldėtojos iš Pšezdzeckių giminės

Istoriniuose šaltiniuose pirmieji Tyzenhauzų atstovai Rokiškyje minimi dar 1633 metais. Tačiau tik 1801 metais grafas Ignotas Tyzenhauzas pastatė naujus dvaro rūmus ir užveisė parką. Marija ir Ignotas Tyzenhauzai turėjo dvi dukteris ir du sūnus. Vieno iš Tyzenhauzo sūnų Konstantino duktė Marija Tyzenhauzaitė-Pšezdzeckienė buvo paskutinė iš Tyzenhauzų giminės dvaro Rokiškyje paveldėtoja. Po jos mirties dvarą valdė jos sūnus Konstantinas Pšezdzeckis, o vėliau vaikaitis Jonas Aleksandras Pšezdzeckis.

Reiškiančios pretenzijas į Tyzenhauzų dvarus ir žemes Johanos von Tyzenhauzen senelis Aleksas Tyzenhauzas ir vyras Feliksas Aleksandras dvaro istorijoje visiškai neminimas.

Biržų pilies paveldėtojos

Prieš dvejus metus vilnietė Nadiežda Kazakevičienė parašė laišką Biržų krašto muziejaus „Sėla“ direktoriui ir pareiškė, kad yra kunigaikščių Radvilų palikuonė ir norėtų atgauti Biržų pilį. Praėjusią vasarą į Biržus atvažiavo Marijona Tiškevičiūtė, apsireiškusi kaip Palangos grafo Felikso Tiškevičiaus nesantuokinė duktė. Bendraudama su muziejaus darbuotojais moteris paragino juos kreiptis į ES struktūrinius fondus, kad Tiškevičiaus dvaras būtų restauruotas ir išsaugotas. Iki 1811 metų Biržų pilį valdė Radvilos, o vėliau ji atiteko grafams Tiškevičiams.

Zina Paškevičienė, „Lietuvos žinios“

Views All Time
Views All Time
5875
Views Today
Views Today
2
0 0