Baigiamas restauruoti vienas seniausių teleskopų Lietuvoje
|

Baigiamas restauruoti vienas seniausių teleskopų Lietuvoje

Baigiami vieno seniausių Lietuvoje išlikusių teleskopų, saugomo Vilniaus universiteto (VU) Astronomijos observatorijoje, restauravimo darbai. Astronomijos observatorijos docentas Jokūbas Sūdžius BNS sakė, kad daugiau nei prieš metus prasidėjęs pirmojo VU Astronomijos observatorijos teleskopo detalių restauravimas turėtų baigtis maždaug po mėnesio.

Specialistų vertinimu, šis teleskopas yra unikalus ne tik istoriškumu, bet ir savo medine konstrukcija – visos pagrindinės detalės yra medinės.

Teleskopą restauruojantis Prano Gudyno muziejinių vertybių restauravimo centro specialistas Darius Varnas BNS sakė, kad darbas nelengvas – reikalauja daug kruopštumo ir laiko. Specialistas teigė pradžioje planavęs, kad teleskopo restauravimui užteks pusmečio, bet pradėjęs darbus suprato, kad detalių atkūrimo procesas truks ilgiau.

Straipsniai 1 reklama

Per metus D.Varnas restauravo sulūžusias teleskopo detales, pagamintas iš skirtingos rūšies medienos – ąžuolo, buko bei kitos. Nors išsamių šio teleskopo aprašų nėra, tai restauravimo darbams nekliudė.

“Atstatyti aplūžusias detales duomenų nereikėjo – žiūrint į formas buvo pakankamai aišku, kaip atkurti”, – pasakojo restauratorius.

D.Varno vertinimu, teleskopas pakankamai gerai išsilaikęs. “Jis buvo gerose rankose, neblogos laikymo sąlygos”, – tvirtino specialistas.

Restauruotas teleskopas veiks. Jo optika neišliko, todėl ketinama ją atkurti.

Restauravimo darbai kainuos apie 6 tūkst. litų.

J.Sūdžius pasakojo, kad restauruotas teleskopas bus laikomas bibliotekos patalpose, todėl tikriausiai kiekvienas norintis jo apžiūrėti negalės.

Pirmoji astronomijos observatorija centriniuose Vilniaus universiteto rūmuose buvo įrengta 1753 metais. Jos projektą parengė Vienoje ir Prahoje studijavęs žymus architektas, matematikas ir astronomas Tomas Žebrauskas. Observatorijos statybą parėmė didikė Elžbieta Oginskaitė-Puzinienė.

Pirmuosius teleskopus observatorijai padovanojo Vilniaus krašto didikai. Restauruojamas instrumentas yra pirmasis Astronomijos observatorijos teleskopas, kurį padovanojo didikas Mykolas Radvila.

2000 m. gegužės 5 d. įkurtas elektroninis (ISSN) leidinys – mokslui, švietimui, pramogoms ir gyvenimiškoms aktualijoms skirtas portalas www.straipsniai.lt, kovojantis su kasdienine rutina. Šiandien portale paskelbta virš 15000 straipsnių ir naujienų.

Similar Posts

Kanapės: žala sveikatai ir pavojus visuomenei
| | | |

Kanapės: žala sveikatai ir pavojus visuomenei

Pastaraisiais metais didelį susirūpinimą kelia padidėjęs kanapių vartojimas ir jo sukeliamos pasekmės. Didėja rūkančių kanapes asmenų skaičius, ypač tarp jaunų žmonių. Kanapių preparatuose nustatomas padidėjęs veikliosios medžiagos – tetra-hydro-kanabinolio (THC) kiekis. Atliekama vis daugiau mokslinių tyrimų, patvirtinančių tiesioginį kanapių vartojimo žalingą psichologinį, socialinį poveikį asmenybei. Kanapės įvardijamos kaip vienas iš labiausiai psichiką žalojančių (psichopatogeniškiausių) narkotinių preparatų. Plačiai paplitęs šio narkotiko vartojimas turi sunkias pasekmes tiek individui, tiek visuomenei. Kanapės yra bendras visų preparatų gaunamų iš kanapės augalo Cannabis sativa pavadinimas. Marihuana gaminama iš džiovintų kanapės augalo dalių, hašišą sudaro kanapių dervos, kurias išskiria ties žiedynais esančios kanapių pluošto liaukos. Be marihuanos ir hašišo, kurie yra rūkomi, iš kanapų dar išgaunamas hašišo aliejus, kuris gali būti vartojamas ne tik rūkomiesiems preparatams sustiprinti – sumaišomas su maistu ir gėrimais. Europoje labiausiai paplitęs yra kanapių rūkymas. Kanapėse randama daugiau nei 400 sudėtinių medžiagų. Viena iš stipriausių psichiką veikiančių medžiagų ir turinti stipriausią žalingą poveikį yra tetra-hydrokanabinolis (toliau – THC). Prieš du dešimtmečius THC koncentracija marihuanoje sudarė nuo 0,1 iki 4 proc., tuo tarpu hašiše 3-8 proc., hašišo aliejuje THC siekė 20- 50 proc.

| |

Garso įrašų kompanijos rengia diversiją prieš piratus

Didžiausios pasaulio garso įrašų kompanijos, tokios kaip Universal Music, Warner Music, Sony Music, BMG ir EMI neoficialiai finansuoja specialias kompiuterines programas, kurių tikslas – trukdyti kompiuterių darbui ir stabdyti interneto ryšį tiems, kurie nelegaliai siunčiasi muziką. Taip teigia laikraštis The New York Times. Laikraščio duomenimis, garso įrašų kompanijos tiria galimybes panaudoti įvairias priemones piratavimo prevencijai – interneto ryšio spartos sumažinimą arba tinkle patalpinti failus, kurie veikia kaip virusai. Jei tokios priemonės bus iš tiesų panaudotos, tai būtų pati agresyviausia ataka prieš piratus garso įrašų istorijoje. Iki šiol kompanijos apsiribodavo ieškinių pateikimu atskiriems asmenims. Buvo mėginama bylų keitimosi tinkluose talpinti tam tikrą skaičių netikrų muzikinių bylų, tačiau tai realių rezultatų neatnešė. Susidomėjimas agresyvesniais kovos metodais išaugo, kai neseniai Los Andželo teismas nusprendė, jog kompanija StreamCast Networks, tinklų Grokster ir Morpheus savininkė, nepažeidė autorinių teisių įstatymo.

| | |

Neginčytinai tikras menas…

Pastaraisiais metais pasirodo vis daugiau straipsnių apie populiarėjančią žvejybą Lietuvoje – žvejybą museline meškere. Šis meškeriojimo būdas formuoja naują požiūrį į žvejybą ir verčia naują, bet kartu ir seną muselinės istorijos puslapį Lietuvoje. Muselinės žvejybos istorija siekia pačius seniausius laikus. Pirmosios dirbtinės muselės buvo surištos 1400 p.m.e. Egipte ant kaulinių kabliukų. Šiuo metu mes galime tik įsivaizduoti kaip jos atrodė ir iš kokių medžiagų jos buvo surištos. Kaip ir kada muselinė atkeliavo į Europą nėra tiksliai žinoma. Pirmą sykį Didžiojoje Britanijoje muselinė paminėta 1400 metais, o 1496 buvo išleista ir pirmoji knyga -“Treatise on Fishing with an Angle” (“Įvadas į žvejybą su meškere”), kurios autorė Juliana Berners. Taigi, pirmąją knygą apie muselinės žvejybos ypatybes bei detalų muselių rišimą parašė moteris. Jos aprašytos muselės, bei jų rišimo būdai naudojami ir šiomis dienomis. Nors muselinės istorijoje daugiausia minimi profesionalai – vyrai, yra žinoma ir moterų, profesionaliai vertinančių šį žvejybos būdą. Pavyzdžiui, garsaus muselininko Lee Wolff’o žmona – Joan Wolff , dažnai likdavo vyro šlovės šešėlyje, nors meistriškumu ji ir pranoko savo vyrą. Muselinė žvejyba, kaip ir medžioklė turi labai gilias šaknis ir tradicijas, kurios Vakarų Europos šalyse ir JAV yra smarkiai išpuoselėtos.

Įdegio mados ir dirbtinė saulė
|

Įdegio mados ir dirbtinė saulė

Soliariumais dažniausiai naudojasi vidurinės klasės ir neturtingesni žmonės, t. y. tie, kurie negali sau leisti tikros prabangos ir tikro natūralaus grožio. Dirbtinis įdegis maskuoja papilkėjusią nuo užteršto oro, streso ir miego trūkumo odą, įkritusius paakius. Kai nėra laiko ir pinigų bent porą kartų per metus pasiilsėti kokioje nors rojaus saloje ar leisti sau nuolat naudoti kokybiškiausias odos priežiūros priemones ir rinktis ekologišką maistą – pigiau ir greičiau paslėpti išsiplėtusius kapiliarus ir raukšleles pasitelkus dirbtinę saulę. Dar 1996-aisiais Amerikos dermatologų asociacija išleido peticiją, esą naudoti soliariumus grožiui puoselėti yra žalinga, tačiau pasaulyje ir toliau plinta dirbtinio įdegio mada. Kartu ir visi dirbtinio grožio padariniai. Grožio terapijos ir chirurgijos klinikos gydytoja chirurgė, onkologė Jolita Gibavičienė primena, kad kol įdegis buvo ne mados, o tiesiog žemės ūkio darbininkų išvaizdos ypatybė – melanoma (odos vėžys) buvo vadinta tik žemesniųjų visuomenės sluoksnių liga, ir tik retas aristokratas ja susirgdavo. Šiandien tai – vienas dažniausių onkologinių susirgimų (dažniau pasitaiko tarp vidurinio visuomenės sluoksnio atstovų). Kodėl daugelis malonių užsiėmimų yra pavojingi arba rizikingi? Saldumynai, seksas, alkoholis, cigaretės, dabar jau ir soliariumai.

| |

Dar kartą apie karstą Šiaurės Lietuvoje

O ir ko čia stebėtis? Lietuvoje smegduobių užregistruota daugiau nei 8500, o jos išsibarsčiusios didesnio nei 700 km2 ploto juostoje, besitęsiančioje nuo Latvijos pasienyje esančio Nemunėlio Radviliškio iki Vadaktų miestelio Panevėžio rajone. Pagal smegduobių kiekį viename kvadratiniame kilometre labiausiai sukarstėjęs yra Biržų rajonas. Čia viename kvadratiniame kilometre smegduobių priskaičiuojama nuo 20 iki 80. Kai kur (pvz. Karajimiškyje šalia Biržų, Ripeikiuose) viename kvadratiniame kilometre jų yra per 200 ir jos užima 30 ir daugiau procentų žemės paviršiaus. Pasvalyje ir jo apylinkėse smegduobių yra mažiau. Nors tarp Pasvalio pietvakarinio pakraščio ir Mūšos bei prie pietrytinio miesto pakraščio yra plotų, kuriuose viename kvadratiniame metre irgi priskaičiuojama nuo 20 iki 80 smegduobių. Pats miestas yra mažo sukarstėjimo teritorijoje, kurio viename kvadratiniame kilometre smegduobių yra mažiau 20.

Ramybės ir džiaugsmo sėja
| |

Ramybės ir džiaugsmo sėja

Benediktas XVI teigė, kad tikinčiajam žodis „ramybė“ yra vienas gražiausių Dievo vardų, Tėvo, kuris trokšta visų Savo vaikų tarpusavio supratimo. Sakyti „telydi tave Viešpaties ramybė“, „Viešpaties ramybė telydi jus“ tolygu linkėti, kad su kiekvienu ir kiekviena gyventų Dievas. O kadangi Kristus yra mūsų ramybė (Ef 2, 16), šis troškimas virsta pastangomis supažindinti su Juo kitus ir padėti jiems suprasti, kad asmeninis bendravimas su Jėzumi, draugystė su Juo suteikia sielai begalinį džiaugsmą ir ramybę: „Duodu jums Dievo ramybę, ne kaip pasaulis duoda, Aš jums duodu“ (Jn 14, 27). Pats mačiau, kaip šv. Josemarija ne tik pamokslavo ir skleidė taikos Evangeliją (Ef 6, 15), bet ir pats ją nuolat nešiojo širdyje. Per visą jo gyvenimą netrūko fizinio pavojaus ar dvasinio nerimo dėl Bažnyčios ir visuomenės sėkmės, ypač didesnių ar mažesnių visuotinių krizių metu. Tačiau niekad nemačiau, kad jis būtų praradęs ramybę ar nustojęs ją skleisti kitiems. Įsitikinęs, kad supažindinimas su Evangelija kartu sėja ir ramybę bei džiaugsmą, jis skatino susitikti su Kristumi, visad didžiai gerbdamas sąžinės laisvę. Žinojo, kad ši užduotis yra ypač naudinga žmonijai dar ir todėl, kad Kristaus mokymo pažinimas ir krikščioniškasis atsidavimas tobulina žmogišką laisvę ir norą tarnauti kitiems. Vykdydama Evangelizacijos uždavinį, Bažnyčia pilnomis rieškučiomis padeda sėti ramybę ir džiaugsmą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *