Rolandas Paulauskas. Kas ta šalis? (Atsakymas į Valdo Anelausko “Laišką Žmogui“)

Kas ta šalis, kur ąžuolynai auga, kur gegužę supusto dar pusnis,
Tik liepą čia pavasario sulauki, kas ta šalis?
Kas ta šalis, kur už parankės vaikšto, tarsi dvyniai, banditas ir kvailys?
Parduotų tėvą (jei kas pirktų, aišku). Kas ta šalis?
Kas ta šalis, kur privalu liežuvį tvirtai laikyt ir užsikišt ausis.
Neišsiduot kas sieloj, nes – pražuvęs. Kas ta šalis?
Kas ta šalis, kur protėviai taurieji ne kryžių garbino, tik miškelius.
Tačiau šlovė ir garsas juos lydėjo… Kas ta šalis?
Kas ta šalis, kur ant kalvos nūn kryžius, o sieloj – pragaras, ne spindesys.
Savivalė kur, kortos, bylos, kyšiai… Kas ta šalis? Tu nežinai?
Staiga visai aptemo akys? Betgi išvyski pagaliau. Žinai, žinai tu ją.
Tai mūs, lietuvių žemė.
Mana šalis.

Atrodytų, kas čia tokio? Dažnas šiandien tokį eilėraštį parašytų. Tačiau aš jums sakau šio eilėraščio sukūrimo  autorių ir datą:  Stanislovas Moravskis, 1849 metai spalio 12 diena. Praėjo 175 metai, o eilėraštis parašytas, kaip vakar. Atrodytų, kad jis turėtų sukelt liūdesį. Nes viskas beviltiška. Jeigu viskas taip buvo, tai taip, matyt, ir bus… Ir iš tikrųjų – greičiausiai taip ir bus. Tokį eilėraštį turi kiekviena tauta, ne tik lietuviai. Kiekvienoj tautoj yra tokių eilėraščių, parašytų ir prieš 100, ir prieš 200 metų. Ne tik lietuviams  tai būdinga. Čia – ne mūsų privilegija turėti tokius tekstus. Sakyčiau, būtent tame ir glūdi optimizmas. Jeigu ir tada taip buvo, ir dabar taip yra, ne tik pas mus, bet ir kitur, vadinasi, tai – dėsnis. Nereikia pergyventi. Kaip elgtis, kaip siekti to, kad to blogio būtų šiek tiek mažiau? Nereikia įsivaizduot, kad galime gyventi kažkokioj idealistinėj visuomenėj. Dažnai mes sau keliame neįveikiamas užduotis, o paskui nusiviliame. Yra ir kitokių eilėraščių. Žmoguje yra ir aukšta, ir žema. Iš to susideda tiek Lietuvos, tiek bet kurios kitos valstybės, tautos žmogus. Jis yra toks, koks yra. Jeigu žmogus toks sutvertas,  vadinasi, tai – dėsnis. Šis eilėraštis tą ir įrodo. Jeigu jūs skaitysite dar senesnius kūrinius – Mahabharatą, graikų tragedijas ar kitką, kiek tik siekia rašytiniai šaltiniai – jūs rasite lygiai tokį patį žmogų, koks jis yra šiandien. Nuo to galima paskęst liūdesy, bet galima ir pražysti optimizmu: vadinasi, ne mes šiandien tokie nevykę. Čia – ne mes. Čia – tiesiog tokia duotybė, su kuria visąlaik reikia kovoti. Tas kvailys ir banditas už parankės visur ir visada vaikščiojo  kartu ir vaikščios. Tik klausimas: kiek jų, kokios proporcijos? Ar mes  nusileidžiame kvailiams, ar bandom  gaudyt banditus. Čia ir yra pagrindas optimizmui. Žmonės klausia: kuriems galams kalbėti, jeigu niekas nevyksta? Arba, kad visi abejingi. Bet yra toks dėsnis: jeigu 10 nuošimčių žmonių veikia kryptingai ir žino, ko nori, jie visada iš paskos nuves ir likusius 90. Dėl to nereikia pergyventi, kad dauguma žmonių mūsų nesupranta arba abejingi dalykams, apie kuriuos mes šnekame. Matyt, taip turi būti. Svarbiausia, kaip elgiasi tie, kurie supranta. Ar jie bandys kovot, ar pasiduos? Klausimas tik čia.

(Instrumentai pasauliui pažinti – 6-a Naktigonė su Rolandu Paulausku „Laisvosios bangos“ radijuje (nuo 1:30: 59 iki 01:37:04). Tekstą užrašė Kazimieras Juraitis. Laidos įrašą galite išklausyti čia:  http://youtu.be/m_iC9br-D3M)

Rolandas Paulauskas
Žurnalistas, politinis ir visuomenės veikėjas, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Akto dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signataras.

Gimė 1954 m. rugpjūčio 6 d. Kretingoje.

1958–1962 m. gyveno Intoje.

1962–1964 m. mokėsi Kretingos pradinėje mokykloje.

1964–1972 m. Kauno 5-ojoje vidurinėje mokykloje.

1972–1974 m. studijavo Kauno politechnikos institute.

1972–1988 m. buvo įvairių muzikinių kolektyvų vadovas.

1988–1990 m. Vilniaus universiteto Kauno vakariniame fakultete.

1989–1991 m. laikraščio „Kauno aidas“ redaktorius.

1990–1996 m. Vilniaus universiteto Teisės fakultete.

1990–1992 m. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatas.

1993–1996 m. Lietuvos televizijos visuomeninių programų direktorius.

„Nebuvau spaliuku, pionieriumi, komjaunuoliu, komunistu, bet buvau Kauno Sąjūdžio Tarybos nariu, Sąjūdžio Seimo nariu, Sąjūdžio Seimo politinės komisijos nariu. Esu Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras. LR Aukščiausiojoje Taryboje pristačiau ir apgyniau nutarimą „Dėl Lietuvos konstitucingumo raidos“, kurio pagrindu atsirado dabartinė Lietuvos Konstitucija. Buvau vienas iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos rengėjų. Rengiau ir vedžiau pirmąsias Sąjūdžio laidas iš Kauno (1989–1990), LRT laidas „Kas geresnio, premjere?“, „Geltona. Žalia. Raudona“, Kauno TV „Kas geresnio, kauniečiai?“. Buvau pirmųjų Sąjūdžio renginių Kaune: Juodojo Kaspino dienos (1988 08 23), Tautinės vėliavos iškėlimo, iškilmių Vasario 16-ajai paminėti (1989–1990), scenarijaus autorius ir režisierius.“

Kelių dešimčių dainų („Pabudome ir kelkimės“ ir kt.) muzikos autorius.

„Kas mes – tarnai ar šeimininkai savo valstybėje?“ Išmokime pasirinkti, o ne paklusti. Lietuva – prioritetas, Europos Sąjunga – antrajame plane.

1988 m. lapkritį Sąjūdžio seime signataras Rolandas Paulauskas nebalsavo už Konstitucijos projektą, kuriuo numatytas Lietuvos suverenitetas TSRS sudėtyje.

1990 m. balandį Aukščiausiojoje Taryboje Rolando Paulausko ir jo bendraminčių dėka buvo užblokuota pateikta įstatymo pataisa, leidžianti parduoti žemę užsieniečiams. Tada gimė pardavimo šalininkų argumentas „žemės juk niekas neišveš“.

1992 m. pradžioje Rolandas Paulauskas Aukščiausiajai Tarybai pristatė ir apgynė nutarimo projektą „Dėl Lietuvos konstitucingumo raidos“. Šio nutarimo pagrindu buvo suburta Lietuvos Respublikos Konstitucijos projekto rengimo grupė, kurioje dalyvavo ir Rolandas Paulauskas. Šia Konstitucija vadovaujamės ir šiandien. Joje signatarui pavyko įtvirtinti garsųjį 47-ąjį straipsnį, apsaugantį Lietuvos žemę nuo pardavimo užsieniečiams.

1993 m. sukūrė televizijos filmus laidų ciklui „Kelionė į Ramuvą“.

1996 m. siekiant apsaugoti 47-ą straipsnį Konstitucijoje (į šį straipsnį nuolat kėsintasi), Rolandas Paulauskas su bendraminčiais inicijavo referendumą prieš žemės pardavimą užsieniečiams. Surinko 280 tūkst. parašų. Pritrūko vos 20 tūkst., kad Lietuvos žemė būtų apginta. Šių metų Žemės referendumas – ano referendumo loginė tąsa. Lietuvos žemę ir kitus suverenios Lietuvos atributus (valiutą, kalbą) Rolandas Paulauskas gynė visose savo radijo ir televizijos laidose.

1997–2000 m. UAB „Geltona“ reklamos projektų vadovas.

2000–2014 m. įvairių įmonių valdybos narys.

2009–2014 m. politinių diskusijų „Naktigonė“ rengėjas ir vedėjas.

Views All Time
Views All Time
30
Views Today
Views Today
1
0 0
Share on FacebookShare on Google+Tweet about this on TwitterShare on LinkedIn