Šiandien jau nieko nestebina mintis, kad žmogaus sąmonės valdymas hipnozės priemonėmis yra realybė. Ir tai kelia baimę. Baimę paklusti svetimai valiai, vergijos baimę. Kaip hipnozės priešingybę, antitezę, daug kas mato laisvę. Ir ne veltui totalitariniai režimai masinėje sąmonėje asocijuojasi su globaline kontrole, kai tuo tarpu demokratinės visuomenės įsivaizduojamos kaip šalys, kur, nežiūrint į mėginimus valdyti iš viršūnių, žmogus visada turi pasirinkimo laisvę.

Tokiame fone Orvelo lozungas „Laisvė- tai vergija“ šokiravo daugelį jo romano „1984″ skaitytojų. Šokiravo iki tiek, kad mažai kas galėjo rimtai patikėti juo. Publika tai suvokė kaip mintį, privestą iki absurdo, kaip būdą dėmesiui atkreipti. Ir tada romanas tapo buvusios Sovietų sąjungos inteligencijos manifestu, kovoje prieš totalitarinį režimą. Tačiau tai buvo išties keista. Juk kaip ir dauguma Orvelo aprašytų idėjų ir metodų, kuriais kontroliuojama sąmonė, pareiškimas, kad laisvė – tai vergija yra ne literatūrinis ėjimas, bet paprasta ir akivaizdi tiesa. Tokia akivaizdi tiesa, kad jos tiesiog nenori pastebėti. Juk iš tiesų komanda tapti dar labiau laisvais yra privalomas hipnotinis metodas dirbant su bet kokio dydžio auditorija, pradedant individualiais psichoterapijos seansais, baigiant manipuliacijomis su ištisų tautų protais.

Kam reikalinga komanda „Jūs esate laisvi?“ Ji reikalinga tam, kad efektyviau valdytum tuos, kurie tapo „laisvi“! Jūs norite judinti ranka kitą žmogų, bet jis įsitempė. Ir tam, kad galėtum laisvai lankstyti jam rankas ar kojas, reikia įteigti jam, kad atsipalaiduotų, atsilaisvintų ir tada ranka ar koja nustos klausyti šeimininko ir paklus jūsų valiai.

Prisiminkim, kaip kalba hipnotizuotojai. Praktiškai visos žinomos hipnozės technikos prasideda nuo atsipalaidavimo, komforto ir išsivadavimo. Komfortas ir laisvė – tai judėjimas link mažiausio pasipriešinimo, kitaip sakant, judėjimas pagal svetimą valią. Ir iš šių pozicijų „laisvė“ vertinama kaip pasiruošimas maksimaliai greitam ir patogiam kitų komandų įvykdymui, komandų, kurios seks po to, kadangi paklusti svetimai valiai visuomet yra lengviau negu daryti ką nors pačiam nusprendus ir pasirinkus.

Šitą iš pirmo žvilgsnio paradoksalią ir įžeidžiamą „laisviems“ žmonėms idėją patvirtina daugybė gyvenimiškų pavyzdžių. Tarkim, didžiąjame sporte pagrindinė trenerio užduotis yra priversti atletą atlikti pratimą ties jo galimybių riba, kadangi sportininkui sunkiau priversti save, negu paklusti trenerio valiai. Armijoje kareiviai eina į mūšį, paklusdami vado valiai, o pastarasis privalo priversti juos tai padaryti. Gamyboje be griežtos administracijos kontrolės labai greitai smunka disciplina. Tokiu būdu išeina, kad judesys – tai dar ne veiksmas, o ramybės būsena – tai ne neveiklumas, kadangi ramybė reikalauja didelių pastangų, kai tuo tarpu veiksmas, atliekamas bendrame sraute, vyksta savaime.

Taigi – laisvė yra visų pirma laisvė paklusti svetimai valiai. Jeigu seanso metu pas psichoterapeutą klientas bus susikaustęs ir įsitempęs, jam bus gerokai sunkiau įteigti kokius nors veiksmus ar nuostatas. Pirmiausiai reikia jį atpalaiduoti, padaryti laisvu.

Tai, kas tinka vienam žmogui, dar efektyviau veikia grupėje. Bet kokioje totalitarinėje sektoje naujokams pirmiausiai siūloma pabusti, apsivalyti nuo ankstesnės patirties. Pabusti, kad taptų laisvais. Ir žodis „laisvi“ čia tariamas be kabučių, kadangi laisvė reiškia laisvę nuo buvusios vergijos. Ir perėjimą į naujų idėjų, vertybių, nuostatų vergiją. Tačiau pabusti ir tapti laisvu pavieniui negalima. Tai įmanoma tik grupėje, vadovaujant jau pabudusiems: „mechaniškas žmogus negali pabusti pats. Juo turi „rūpintis“ kitas žmogus, kuris nemiega. Tokio instruktoriaus buvimas absoliučiai būtinas“. – rašė Uspenskis, Gurdžijevo mokinys.

Taigi – lozungas „Laisvė, Lygybė, Brolybė“. Tai pasaulinės hipnozės simbolis, tai komanda, kuri hipnotizuoja visuomenę ir totaliai pavergia žmonių sąmonę. Ir jeigu komanda „laisvė“ yra nurodymas paklusti svetimai valiai, tai „lygybė“ yra tarsi perėjimas, buferis komandai „brolybė“.

Brolybė – tai griežtos hierarchijos struktūra, griežta kontrolė, apatinių ešelonų paklusnumas piramidės viršūnėms. Visiškai ne atsitiktinai daugelyje totalitarių sektų nariai vadina vienas kitą broliais ir seserimis. Jie pabudo, kad taptų laisvi, kad būtų drauge. „Didysis Brolis stebi tave!“ – rašė apie tai Orvelas.

Tai kodėl tokios paprastos ir akivaizdžios tiesos, aprašytos romane „1984″ liko nepastebėtos ar nepriimtos skaitytojų? Vienas iš būdų kažką nuslėpti – kalbėti apie tai atvirai, kalbėti visiems, kalbėti visur, užplepėti idėją iki absurdo. Ir tada ja nustos tikėti, ji pavirs pajuokos objektu. Mintis apie totalinę sąmonės kontrolę buvo pernelyg dažnai kartojama. Iš jos juokiasi. Ja mažai kas tiki. Žmonės tiki Laisve. Žmonės eina į Laisvę. Ir žmonės gaus Laisvę.

Views All Time
Views All Time
1232
Views Today
Views Today
1
0 0
Share on FacebookShare on Google+Tweet about this on TwitterShare on LinkedIn