Undinėlė

Nors ir koks gražus atrodė povandeninis pasaulis, Arielei nebuvo nieko mielesnio už jos slaptąjį urvą. Ten ji laikė savo turtą, susirankiotą iš nuskendusių laivų. Mažoji undinėlė nepaprastai norėjo pamatyti, kaip atrodo žmonių pasaulis. Jai buvo liūdna, kad ji negali mėgautis saulės spinduliais. Vieną dieną Arielė išsirengė į savo urvą. Apsidairiusi ūmai pastebėjo mėnulio šviesą – tai buvo laivas. Ji užsiropštė ant kopėtėlių prie laivo šono. Undinėlė atkreipė dėmesį į tamsiaplaukį vaikiną, kuris švelniai glostė kažkokį keistą keturkojį padarą. – Jis labai gražus, ar ne? Audra pakilo taip staigiai, kad įsilinksminę jūreiviai net nepajuto atsiradusio pavojaus. Laivas ėmė skęsti. Undinėlė puolė į putotą sūkurį. Ji sugriebė sąmonės netekusį princą ir nutempė iki paplūdimio. Jūrų ragana Ursula pavertė Arielę žmogiška būtybe. Ragana atėmė iš undinėlės balsą. Arielė susitiko su Eriku. Ursula stengėsi sutrukdyti jų meilę, tačiau Arielės svajonė išsipildė…

Pridėti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *