Ilgą ir nevienareikšmį muzikinį kelią nuėjo norvegų grupė THEATRE OF TRAGEDY. Pradėjo jie nuo gražaus ir sunkaus doom-metal, „lopšio“ dešimčių taip vadinamų „Beauty and the Beast“ kolektyvų (niūraus, žemo, agresyvaus vokalisto riaumojimo ir moteriško, angeliškai švelnaus balso priešprieša). Su laiku metalinis „Teatro“ skambesys buvo paveiktas madingų elektroninių rūdžių: „sunkios“ gitaros be ceremonijų „susiporavo“ su šokių ritmais… ir kuo toliau, tuo labiau. Dabartinis jų skambesys jau pilnai telpa į „popsinę“ THE CARDIGANS nišą – kas buvo įrodyta (tiksliau, patvirtinta) paskutiniu albumu „Assembly“. Tarp metalinių planetos gyventojų, THEATRE OF TRAGEDY pripažinti išdavikais „numero uno“, nors… gal ne viskas taip blogai?

Pateikiame pokalbį su gitaristu Frank Claussen, parengtą pagal metal-rules.com:

– Ar dažnai tau tenka susitikti žmonių, nusivylusių „Teatru“ po to , kai grupė atvirai pasuko pop linkme?

– (juokiasi) Na taip, būna – ypač daug nusivylusių teko pamatyti (arba išgirsti) po mūsų albumo „Musique“ (2000). Bet dabar jau lengviau: žmonės daugmaž įsivaizduoja, ką išgirs. Ir – svečių knygoje mūsų tinklapyje dabar vyrauja teigiami atsiliepimai, kuo aš labai džiaugiuosi. Šiek tiek anksčiau, pats maloniausias žodis, kurį išgirsdavome, būdavo „šūdas“.

-O labiausiai nepatenkinti jūsų nemušė?

– Ne, iki muštynių, laimei, neprieidavo (juokiasi), bet, aš įsitikinęs, norinčių buvonemažai. Gal būt, kada nors ir prilups… Pamenu, Italijoj vienas nevisprotis grasino kažkokiu gelžgaliu.

– Kas dabar yra jūsų fanai?

– Manau, pagrindinė dalis liko nuo tų senų laikų, kai mes grojom doom-metal:jie neišsižadėjo grupės ir vystėsi kartu su mumis. Tokių žmonių yra tikrai daug – netgi daugiau, negu mes galėjom svajoti … Bendrai, žiūrint į koncertų lankytojus – labai skirtinga, maišyta publika. Paskutiniu metu pastebimai didėja gerbėjų tarp indastrial ir kitų elektronikos mėgėjų. Trumpai sakant – totalus crossover.

– Ar įmanoma, kaip nors, įsivaizduoti grupės skambesį, kas tai bus – trans, noise, ambient? Liv Kristine (TOT vokalistė) žadėjo sunkumą, bet, matyt sumelavo …

– Nežinau, negaliu nieko pažadėti (juokiasi). Su šia grupe niekada nieko nenuspėsi! Taip nebūna, kad mes sėdėtumėm ir iš anksto nuspręstumėm, ką grosim kitame albume, kokio stiliaus ten bus daugiau, kokio mažiau, kokia kryptį pasirinksim ir t.t. – na nebūna pas mus taip, ir viskas! Muzika gimsta pati, joje savi dėsniai. Taigi, aš niekaip negaliu nuspėti, kur mus nuneš vėliau.

– Gal į grindcore?

-(juokiasi) Supranti… kaip ten bebūtų, visi mes praeityje metalistai, kiekvienas iš mūsų augo su SLAYER, METALLICA, ir VENOM. Aš dar iki šiol savo kolekcijoje turiu atitinkamą kiekį metalinių grupių, ir netgi kartais klausausi! Muzika, kuri patinka – tai viena, o tai, ką groji – kita.

– Uppp-s… Tai jūs šitą… prakeikti biznieriai? Norit lengvu keliu užsikalt pinigų?

– Ne, aš ne tai turėjau omenyje! (aha papasakok! 😉 Aš norėjau pasakyti, kad man daug kas patinka, tame tarpe ir heavy-metal. Taip pat ir kitiems grupės nariams. Bet neįmanoma visus savo skonius įgyvendinti viename projekte. THEARE OF TRAGEDY yra THEARE OF TRAGEDY, su savo vystymosi dinamika, su savo vidine logika…

– …tik nesakyk, kad tai ne popsas…

– Nesakau. Žinoma, melodijos ir dainų struktūra visiškai „popsovos“, vokalai – irgi… ginčytis čia netgi juokinga. Bet tai ne popso mainstream, visiškai ne mainstream. Mūsų muzikoje visada yra ypatinga gudrybė, perliukas, kokiu stiliumi ji bebūtų grojama.

– Prisimink paskutinį „sunkų“ diską, kuri nusipirkai.

– Atrodo, tai buvo paskutinis ANTHRAX albumas… taip, tikrai! O pirmas diskas mano kolekcijoje buvo SEX PISTOLS’ų „Nevermind“… – jis ten iki šiol! Mano mėgstamiausias visų laikų!

– Jėga. Jeigu ne paslaptis, kuris THEATRE OF TRAGEDY albumas yra bestseleris?

-Tikslai nežinau, bet, atrodo „Aegis“.

– O jums dar nesiūlė kontraktų „Sony Music“ ar, tarkim, „EMI“ menedžeriai? Man atrodo, jūs ten atrodytumėt daug logiškiau, negu „Nuclear Blast’e“.

-(juokiasi) Taip, po to, kai išleidom „Musique“ (savo jėgomis, be to, neturėdami jokio kontrakto!), visi galvojo, kad „opa, grupę tuoj pasičiups stori dėdės!“ Ir visi klausinėjo, kada gi mes pas juos lėksim… Ne! Nieko panašaus! „Nuclear Blast“ išviso buvo vieninteliai, kas išreiškė mumis kažkokį susidomėjimą… Todėl į tokius klausimus, kaip tavo, mes atsakom: mes – mielai, tik kad niekas nekviečia!!!

– Per koncertus senas dainas – na nors kartais – grojate?

– Retai, bet – taip, būna. Tiesa, nedaug. Iš pirmųjų dviejų albumų išvis nedaug.. Mums dabar tai nelabai įdomu. Ir neaktualu.

– Raymond’as (antrasis TOT vokalistas) dar moka riaumoti?!

-Tai, mano manymu, vienintelis dalykas, ką jis moka kaip reikiant! 😉 Juokauju. Bet jis dar gali „pavaryt“ kaip anksčiau, tai tiesa, dar ne visai sukriošęs vaikinas (juokias).

– Net ir dabar tu negali iš jo nesišaipyti! Anketoje taip ir parašyta: „hobi – erzinti ir šaipytis iš Raymond’o“. Kodėl: jis toks juokingas?

– Hahaha! Baisiai juokingas! Aš negaliu ramiai stovėti, kai jis šalia: iškart juokas verčia iš kojų! Ir šaipytis iš jo smagu.

– Hm.. O Liv Kristine? Tu girdėjai jos solinį projektą?

– Žinoma girdėjau. Na.. kaip čia pasakius.. tai ne mano skonio… ne tai, kas man patinka.

– Pagal jūsų mini-biografijas pastebėjau, kad neseniai buvo jos gimtadienis. Kaip atšventėt?

– Niekaip. Ji dabar Vokietijoje gyvena, mes dabar retai susitinkam. Nežinau ką ji ten darė per gimtadienį. Turbūt slidinėjo :).

– Dėkui už pokalbį.

THEATRE OF TRAGEDY diskografija:

1994 „Theatre Of Tragedy“ (Demo) – No Label
1995 ‘Theatre Of Tragedy“ (CD) – Massacre
1996 „Velvet Darkness They Fear“ (CD) – Massacre
1996 „Der Tanz Der Schatten“ (Mcd) – Massacre
1997 „A Rose For The Dead“ (Mcd) – Massacre
1998 „Cassandra“ (Single) – Massacre
1998 „Aegis“ (CD) – Massacre
2000 „Image“ (Single) – Nuclear Blast
2000 „Musique“ (CD) – Nuclear Blast
2000 „Inperspective“ (Mcd) – Massacre
2001 „Machine“ (single) – Nuclear Blast
2001 „Closure:live“ (Live CD) – Massacre
2002 „Assembly“ (CD) – Nuclear Blast

Views All Time
Views All Time
1452
Views Today
Views Today
1
0 0