Gėlės ir medžiai, smilgos ir krūmai ruošėsi Saulėgrąžos karnavalui, kuris kasmet trunka po kelis mėnesius…
Kiek čia buvo rūpesčių, kiek paslaptingumo, šnibždėjimosi apie papuošalus, kvepalus, apie karnavalo karalienės rinkimą!
Aguona siuvosi raudoną čigonišką sijoną, Ieva pasidabino baltu nuotakos šydu, kaštonas ruošėsi vaidinti daugiašakę žvakidę, o drovioji Ramunėlė rikiavo savo lapelius porom ir ne porom – ji buvo būrėja (juk ne veltui ir žmonės mėgsta jos lapelius skabyti ir žodžius „myli“ – „nemyli“ šnibždėti). Kiek sumanumo, kiek spalvų čia reikėjo, kad viešpatautų džiaugsmas ir linksmybės! Net patvorio Varnalėša ir ta prie žalios savo suknelės prisisiuvo pilkšvas sagas…

Kad linksmybių netrūktų nei dieną, nei naktį, buvo sukviesti keli paukščių orkestrai. Strazdas, gegutė, devynbalsės ir volungės švilpavo , kukavo ir ulbavo dieną, o lakštingalos suokė, traliavo ir tarškėjo naktį. Bitės ir kamanės, boružės ir plaštakės linksmino šventės svečius šokiais ir zvimbimu.
Tik vienas sodo gyventojas – Sausažiedis – nesitaisė šventei, nesipuošė ir nesiklausė orkestro.

Surūgęs ir pasišiaušęs, jis niurzgėjo, kad ryškios spalvos badančios jam akis, o paukščiai per naktis neduoda užmigti.
-Man rodos, – pradėjo jis, o jo balsas čežėjo kaip šienas, – man rodos, kad tokie karnavalai yra tik pinigų švaistymas ir daugiau nieko. Aš paskaičiavau, kiek jūs be tikslo išleidote pinigų niekams: aprangai, kosmetikai, puošybai… Už tuos pinigus būtumėte sočiai ir skaniai pavalgę ne vieną dieną…
-Tau išeitų visas vežimas mėšlo, – kikendama jį pertraukė Erškėtrožė.
-Nėra jums ko šaipytis iš tokių rimtų dalykų, – supykęs subarė ją Sausažiedis. – Man rodos, protingiau pasielgtumėte, jei nusimestumėte tuos margus skudurus, išvytumėte paukščius į mišką ir pasiklausytumėte mano paskaitų.
-Ką sakai? O ką gi tu mums papasakotum? – šaipėsi Aguona.
-Galėčiau jums paskaityti paskaitą apie linksmybių žalą sveikatai.
-Cha, cha, cha! Chi, chi, chi! – net lingavo iš juoko gėlės. – Jei nesiliausi taip juokinęs, mums tikrai nubyrės visi žiedlapiai.
-Gerai. Jei nenorite įgyti mokslo žinių, aš panagrinėsiu vieną praktišką klausimą.
-Na, na, – nebesitverdama iš juoko paragino Saulėgrąža.
Aš jums papasakosiu, kaip laiku pasiruošti žiemojimui.
-Neminėk žiemos, vos atėjus vasarai! – piktai riktelėjo Jurginas. – Žolynai, tęskime savo šventę! Paukščiai, dar skardžiau čiulbėkite, kad tam bambekliui ausys apkurstų!
Supyko Sausažiedis, kad jo visi žolynai nepaiso. Atsisėdo nuošalyje ir niekam po kojom nesimaišė. Ėjo dienos, savaitės, Saulėgrąžos karnavalas tęsėsi, o Sausažiedis vis tylėjo ir liūdėjo… Taip ir praėjo jo trumpas gyvenimas: nykiai ir be prasmės…

Živilė Riaubaitė

Views All Time
Views All Time
2040
Views Today
Views Today
1
0 0